Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2015-04-28 · Administracinė byla Nr. P-51-520/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-28
Bylos Nr.
P-51-520/2015
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Virginija Volskienė (pirm.), Arūnas Dirvonas, Dalia Višinskienė (pran.)
Pareiškėjas
O. S.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Radviliškio rajono skyriui
Kategorijos
  • 80.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P-51-520/2015Procesinio sprendimo kategorija 80.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2015 m. balandžio 28 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. S. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. S. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Radviliškio rajono skyriui dėl pensijų nepriemokų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja O. S. kreipėsi su skundu į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydama įpareigoti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Radviliškio rajono skyrių išmokėti jai 20 411,77 Lt senatvės pensijos nepriemoką, 13 051,28 Lt našlės pensijos nepriemoką ir 583,28 Lt laidotuvių pašalpos nepriemoką, iš viso – 34 046,33 Lt nepriemokų nuo 1995 metų iki 2003 m. liepos mėnesio.

Skunde pareiškėja nurodė, kad atsakovas netinkamai apskaičiavo senatvės ir našlės pensijos dydžius bei 1995 m. rugsėjo 24 d. mirus sutuoktiniui H. S. neteisingai apskaičiavo laidotuvių pašalpą. Tokiais neteisėtais pareigūnų veiksmais jai buvo padaryta žala. Nors ji kreipėsi į visas institucijas, tačiau padarytos klaidos netaisomos.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2003 m. spalio 8 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad bendrosios kompetencijos teismai sprendė našlės ir senatvės pensijų pareiškėjai mokėjimo klausimus. Šie klausimai išspręsti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 1999 m. vasario 2 d. sprendimu bei Vilniaus apygardos teismo 1999 m. rugsėjo 6 d. nutartimi, sprendimai įsiteisėję, pareiškėjos kasaciniai skundai atmesti. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais pripažinta, kad pareiškėjai senatvės ir našlės pensija buvo apskaičiuota ir mokama teisingai. Našlės ir senatvės pensijos paskyrimo ir apskaičiavimo pagrįstumo klausimai jau yra išspręsti įsiteisėjusiais teismo sprendimais, skundai tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau išnagrinėti. Pareiškėja paduotu skundu tik padidino laikotarpį, už kurį tariamai susidarė pensijų nepriemokos, ir įvardijo tai kaip žalą, padarytą neteisėtais pareigūnų veiksmais. Žala gali būti atlyginta tik pripažinus, kad atsakovo pareigūnai prieš pareiškėją elgėsi neteisėtai, neteisėtai jai neišmokėjo priklausančios pensijos dalies, tačiau įsiteisėjusiais teismų sprendimais tokių neteisėtų pareigūnų veiksmų nenustatyta, jų nenustatyta ir šios bylos nagrinėjimo metu. Teismas nurodė, jog pareiškėja pareiškė naują reikalavimą atlyginti jai 583,28 Lt laidotuvių pašalpos nepriemoką 1995 m. rugsėjo 24 d. mirus jos sutuoktiniui, pensininkui, nes laidotuvių pašalpą atsakovai apskaičiavo neteisingai. Teismas nusprendė, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog pareiškėjai laidotuvių pašalpa būtų apskaičiuota neteisingai, o apskaičiuotoji yra išmokėta.

Šalies argumentai

Pareiškėja O. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė tenkinti jos skundą ir priteisti iš atsakovo 34 046,33 Lt pensijų nepriemokos, pervedant šią sumą į jos asmeninę sąskaitą. Taip pat pareiškėja prašė skirti papildomą teismo buhalterinę ekspertizę bei priteisti iš atsakovo visas teismo išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas VSDFV Radviliškio rajono skyrius atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos O. S. apeliacinį skundą, 2003 m. gruodžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A7-1254/2003, jį atmetė, o Šiaulių apygardos administracinio teismo 2003 m. spalio 8 d. sprendimą paliko nepakeistą

Apeliacinės instancijos teismas byloje nustatė, kad 1999 m. rugsėjo 6 d. įsiteisėjo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 1999 m. vasario 1 d. sprendimas, kuriuo atmesti pareiškėjos reikalavimai dėl senatvės ir našlės pensijų nepriemokų nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. gruodžio 3 d. priteisimo konstatavus, kad senatvės ir našlės pensijų nepriemoka nenustatyta. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 96 straipsnio 4 dalį, įsiteisėjus sprendimui, šalys kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių negali. Teismas nustatė, kad šiuo atveju pareiškėja nesutinka su paminėtame teismo sprendime nustatytais faktais, iš jų ir nustatytais draudžiamųjų pajamų apskaičiavimo koeficientais, ir reikalauja atlyginti jai padarytą žalą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos nurodomas reikalavimo pagrindas formaliai nėra tapatus tam, kuriuo remiantis grįsti reikalavimai civilinėje byloje, 1999 metais išnagrinėtoje Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme, bylą dėl reikalavimų už laikotarpį nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. gruodžio 3 d. senatvės ir našlės pensijos nepriemokos dydžio žalos atlyginimo priteisimo nutraukti pagal ABTĮ 101 straipsnio 2 punktą nėra teisinio pagrindo, tačiau įvertinęs tai, jog faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nepakito viso pareiškėjos nurodomo laikotarpio metu iki 2003 m. liepos 1 d., o naujų įrodymų, kuriais remiantis būtų pagrindas konstatuoti, kad nuo 1997 m. gruodžio 3 d. iki 2003 m. liepos 1 d. susidarė senatvės ir našlės pensijos nepriemokos, byloje nėra, pareiškėjos reikalavimai pagrįstai atmesti. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, jog teismas padarė esminį proceso įstatymų pažeidimą neskyręs ekspertizės šioje byloje, nes prie šios administracinės bylos pridėtoje civilinėje byloje yra ekspertizės aktas, kuriuo remtasi priimant 1999 m. vasario 1 d. sprendimą. Šiame akte yra atlikti tyrimai dėl draudžiamųjų pajamų koeficientų. Teismas padarė išvadą, kad naujų faktų byloje nebuvo nustatyta, todėl skirti ekspertizę nebuvo teisinio pagrindo.

Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėja šioje byloje pareiškė naują reikalavimą atlyginti jai 583,28 Lt laidotuvių pašalpos nepriemoką. Teismo teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje neįrodyta, jog pareiškėjai laidotuvių pašalpa apskaičiuota neteisingai. Pareiškėjos vyras mirė 1995 m. rugsėjo 24 d. Apskaičiuojant laidojimo pašalpą, už 1995 m. rugsėjo 23 d. buvo apskaičiuota bazinės pensijos (80 Lt) dalis – 61,33 Lt, nes H. S. dirbo ir uždirbo daugiau nei 1,5 MMA. Už likusias 7 dienas apskaičiuota paskirtos senatvės pensijos atitinkama dalis – 40,53 Lt. Už rugsėjo mėnesį apskaičiuota 101,86 Lt. Iš viso laidojimo pašalpos išmokėta 469,22 Lt: 101,86 Lt už rugsėjo mėnesį, šio mėnesio dydžio pensija už du mėnesius – 347,36 Lt – bei 20 Lt laikinoji priemoka. Teismas nusprendė, kad toks laidojimo pašalpos skaičiavimas yra teisėtas, o pareiškėjos reikalavimai nepagrįsti.

Pareiškėja O. S. 2014 m. sausio 6 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A7-1254/2003.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. vasario 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P756-34/2014 pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą netenkino, nes pareiškėja prašymą atnaujinti terminą pateikė praleidusi ABTĮ 156 straipsnyje nustatytus prašymo dėl proceso administracinėje byloje atnaujinimo padavimo terminus.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2015 m. sausio 19 d. gautas pareiškėjos O. S. prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje (pareiškėja nurodė bylos Nr. P756-34/2014). Prašyme jokių motyvų pareiškėja nenurodė, tik pažymėjo, kad dokumentai buvo gauti 2014 m. lapkričio 27 d.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. kovo 25 d. nutartimi pareiškėjos O. S. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje nagrinėjimą atidėjo ir nustatė pareiškėjai terminą nutartyje nurodytiems skundo (prašymo) trūkumams pašalinti. Teismas paaiškino, kad pareiškėja prašyme atnaujinti procesą nenurodė jokių argumentų (prašymo motyvai, ABTĮ 157 str. 1 d. 5 p.), kuriais vadovaudamasi, pareiškėja teikia prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje. Nutartyje konstatuota, kad pareiškėja taip pat nenurodė proceso atnaujinimo pagrindo (ABTĮ 157 str. 1 d. 4 p.), aplinkybių, kuriomis ji grindžia ABTĮ 156 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimą (ABTĮ 157 str. 1 d. 6 p.), prašymo esmės (ABTĮ 157 str. 1 d. 7 p.); kad prie prašymo atnaujinti procesą nepridėjo proceso atnaujinimo pagrindo buvimą pagrindžiančių įrodymų, kuriais pareiškėja vadovaujasi, formuluodama prašymą atnaujinti procesą (ABTĮ 157 str. 2 d.).

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2015 m. balandžio 13 d. gautas patikslintas pareiškėjos O. S. prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje (pareiškėja nurodo bylos Nr. P756-34/2014). Prašyme nurodoma, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra nagrinėjamas jos prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje (pareiškėja nurodo bylos Nr. P756-34/2014). Prašyme jokių argumentų pareiškėja nenurodo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P63-159/2010). Įsiteisėjęs teismo baigiamasis aktas, kuriuo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra tik patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str. 1 d.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P442-166/2011; 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P520-60/2012 ir kt.).

ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais. ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra praleisti įstatymo nustatyti terminai prašymui paduoti arba prašymas nepagrįstas įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, teismas nutartimi atsisako atnaujinti procesą. Tokia teismo nutartis yra neskundžiama.

Vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 1 dalimi, prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P756-34/2014 buvo nustatyta, jog pareiškėja Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A7-1254/2003, užbaigtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. gruodžio 16 d. nutartimi, padavė praleidusi ABTĮ 156 straipsnyje nustatytus prašymo dėl proceso administracinėje byloje atnaujinimo padavimo terminus, todėl jos prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A7-1254/2003 netenkino. Priėmus šią nutartį pareiškėja į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje (pareiškėja nurodo bylos Nr. P756-34/2014) kreipėsi antrą kartą (2015 m. sausio 19 d. gautas prašymas atnaujinti procesą), tačiau šiame prašyme pareiškėja tik nurodė, jog „dokumentai buvo gauti 2014 m. lapkričio 27 d.“. Teisėjų kolegija atkreipia pareiškėjos dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis negali būti skundžiama, t. y. ji naikinama ar keičiama. ABTĮ nenustato, kad gali būti atnaujinamas procesas dėl proceso atnaujinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėja prašymus dėl proceso atnaujinimo administracinėse bylose, kurios užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi (ABTĮ 20 str. 2 d., 153 str. 1 d.). Taigi šioje byloje gali būti sprendžiamas klausimas, ar pagal pareiškėjos prašymą yra pagrindas atnaujinti administracinę bylą Nr. A7-1254/2003, kuri yra užbaigta 2003 m. gruodžio 16 d. įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos administracinio teismo 2003 m. spalio 8 d. sprendimu.

Pareiškėjos prašyme, gautame 2015 m. sausio 19 d., nebuvo nurodyta, kokius dokumentus pareiškėja gavo minėtą datą, bei nenurodytas nei vienas iš ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų. Atsižvelgęs į tai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. kovo 25 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą prašymo atnaujinti procesą trūkumams pašalinti ir išaiškino, jog pareiškėjos pateiktame prašyme nėra jokių argumentų (prašymo motyvų, ABTĮ 157 str. 1 d. 5 p.), kuriais vadovaudamasi, pareiškėja teikia prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje; kad ji nenurodė proceso atnaujinimo pagrindo (ABTĮ 157 str. 1 d. 4 p.), aplinkybių, kuriomis ji grindžia ABTĮ 156 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimą (ABTĮ 157 str. 1 d. 6 p.), prašymo esmės (ABTĮ 157 str. 1 d. 7 p.); nepateikė proceso atnaujinimo pagrindo buvimą pagrindžiančių įrodymų, kuriais pareiškėja vadovaujasi, formuluodama prašymą atnaujinti procesą (ABTĮ 157 str. 2 d.). Taigi pareiškėjai buvo sudaryta galimybė pateikti tinkamai surašytą prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A7-1254/2003, t. y. prašymą, kuriame būtų nurodytas atnaujinimo pagrindas, aplinkybės, susijusios terminų skaičiavimu, ir kt.

Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas baigtinis 12 pagrindų, iš kurių bent vienam esant galimas proceso atnaujinimas, sąrašas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P492-183/2011; kt.). Griežtai apibrėžtų atnaujinimo pagrindų nustatymas yra būtinas siekiant apsaugoti teisinių santykių stabilumą, įgyvendinti teisinio saugumo bei teisinės valstybės principus, nes kitaip susidarytų situacija, kai proceso atnaujinimas faktiškai taptų dar viena įprasta bylos nagrinėjimo teisme stadija, o tai prieštarautų Lietuvoje egzistuojančios administracinių teismų sistemos sampratai bei tikslams, sumenkintų galutinio teismo sprendimo (nutarties, nutarimo) prasmę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P858–177/2010; 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P438–134/2011; 2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P63–44/2012; kt.).

Taigi, kaip jau buvo minėta pirmiau, šioje byloje gali būti sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A7-1254/2003, tačiau pareiškėja nenurodė nei vieno ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto pagrindo, kuriam esant galėtų būti atnaujintas procesas administracinėje byloje Nr. A7-1254/2003. Pareiškėja prašyme nurodo tik tai, jog Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra nagrinėjamas jos prašymas dėl proceso atnaujinimo ir nagrinėjimas yra atidėtas, t. y. pareiškėja ne tik nenurodė įstatyme įtvirtinto pagrindo, bet ir jokių argumentų, kuriais pareiškėja vadovaujasi, prašydama atnaujinti procesą. Be to, pareiškėja nepateikė ir jokių įrodymų, kuriais pagrįstų prašymą atnaujinti procesą. Kaip jau buvo nurodyta, proceso atnaujinimo pagrindų buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo, o jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str. 1 d.). Tai reiškia, kad teisėjų kolegija negali už pareiškėją nurodyti proceso atnaujinimo pagrindų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prie šio prašymo pateikė įvairius byloje jau esančius ir teismų įvertintus dokumentus, tačiau iš šių pateiktų dokumentų teisėjų kolegija neturi galimybės nustatyti, dėl kokių pagrindų ar aplinkybių turėtų būti atnaujintas procesas, t. y. suabejota teismų priimtais procesiniais sprendimais dėl ginčo esmės. Pareiškėja yra pateikusi voką iš Europos žmogaus teisių teismo (toliau – ir EŽTT), kurį pareiškėja gavo 2014 m. rugpjūčio 4 d. Šiame voke yra įdėta pareiškimo EŽTT formuliaro pildymo atmintinė ir formuliaras. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėja yra parašiusi pareiškimą EŽTT (I t., b. l. 148–149). ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, jog procesas gali būti atnaujintas, jei EŽTT pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismo sprendimas byloje prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir jos papildomiems protokolams. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad aplinkybė, jog pareiškėja EŽTT siekia paduoti ir / arba yra padavusi pareiškimą EŽTT, nėra proceso atnaujinimo pagrindas. Pagrindas atnaujinti procesą atsirastų tik EŽTT bylą išnagrinėjus iš esmės ir priėmus galutinį sprendimą, kuriame būtų nuspręsta, kad Lietuvos Respublikos teismo sprendimas byloje prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir jos papildomiems protokolams.

Kadangi pareiškėja nenurodė proceso atnaujinimo pagrindų bei jų nepagrindė, todėl prašymas atnaujinti procesą negali būti tenkinamas. Be to, pareiškėjai nenurodžius proceso atnaujinimo pagrindo, nėra galimybės nustatyti, ar pareiškėja nepraleido ABTĮ 156 straipsnyje nurodytų terminų, per kuriuos gali būti paduotas prašymas atnaujinti procesą.

Vadovaujantis ABTĮ 159 straipsnio 1 dalimi, tais atvejais, kai teisėjų kolegija konstatuoja, jog prašymas nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, teismas nutartimi atsisako atnaujinti procesą. Atsižvelgiant į tai bei remiantis išdėstytų motyvų visuma, darytina išvada, kad pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą yra netenkintinas, o atnaujinti procesą administracinėje byloje atsisakytina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos O. S. prašymą atnaujinti procesą atmesti.

Proceso administracinėje byloje Nr. A7-1254/2003 (pareiškėja nurodo bylos Nr. P756-34/2014) pagal pareiškėjos O. S. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Radviliškio rajono skyriui dėl pensijų nepriemokų priteisimo neatnaujinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas DirvonasDalia VišinskienėVirginija Volskienė