- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-20
- Bylos Nr.
- 2A-906-623/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Algirdas Auruškevičius, Marijonas Greičius
- Atsakovas
- A. S.
- Ieškovas
- UAB „Silberauto“
- Trečiasis asmuo
- Latvijos Respublikos draudimo bendrovei AAS „Gjensidige Baltic“
- Kategorijos
- 75.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpūčio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Silberauto“ ieškinį atsakovui A. S., dalyvaujant trečiajam asmeniui Latvijos Respublikos draudimo bendrovei AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui dėl atlyginimo už darbus priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 5525, 49 Lt atlyginimą už darbus, 406,46 Lt įstatyminių palūkanų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovas nurodė, kad atliko atsakovui jo automobilio Chrysler Sebring remontą ir 2008-09-17 išrašė PVM sąskaitą - faktūrą Nr.710MA016082 dėl 5526, 49 Lt atlyginimo už atliktus remonto darbus. Ieškovo teigė, kad šalis sieja rangos ir draudimo teisiniai santykias. Atsakovas į ieškovą kreipėsi kaip užsakovas savo vardu. Atsakovas nurodė, kad automobilis draustas kasko draudimu, kad draudikas yra draudimo bendrovė „Reso Europa“, kad jis pranešęs apie įvykį draudikui ir draudikas atlikęs automobilio apžiūrą. Pagal susiformavusią praktiką teisė derinti remonto darbų sąmatą deleguota draudimo kompanijai. Ieškovas 2007-03-05 parengtą pradinę remonto 4311 Lt sąmatą suderino su draudiku. Pradėjus darbus, paaiškėjo, kad reikia atlikti papildomus darbus. Apie juos informuotas draudikas (išsiunčiant nuotraukas). Atlikus visus remonto darbus, 2007-04-23 draudikui išsiųsta išankstinė sąskaita 5426, 79 Lt sumai, kuri buvo akceptuota draudiko. Draudikas akceptavo sąmatą, raštu pranešė atsakovui, kad atsakovas privaląs pateikti prašymą išmokėti draudimo išmoką. Atsakovas privalėjo gauti iš ieškovo sąskaitą ir pateikti apmokėti ieškovui, tačiau atsakovas, paėmęs iš ieškovo suremontuotą automobilį, jokių veiksmų su draudiku neatliko, vėliau automobilį pardavė lizingo bendrovei. 2008-09-17 ieškovas išrašė atsakovui PVM sąskaitą - faktūrą ir išsiuntė jam registruotu laišku. Atsakovas tik 2009-01-20 kreipėsi į draudiką, kuris atsakė, kad dėl senaties išmoka nebus išmokėta. Jeigu atsakovas būtų elgęsis protingai ir rūpestingai, draudikas būtų apmokėjęs sąskaitą. Atsakovas neįvykdė savo įsipareigojimų pagal draudimo suatartį, bet dėl to negali nukentėti ieškovo interesai gauti atlyginimą pagal rangos sutartį. Atsakovas, pasinaudodamas tuo, kad priduodant automobilį remontui buvo padaryti formalūs pažeidimai - nebuvo pasirašytas automobilio perdavimo - priėmimo aktas – siekia išvengti pareigos atsiskaityti už remontą. Po eismo įvykio remontuojant automobilius visais atvejais užsakovas yra asmuo, kuris valdo automobilį, o draudikas veikia tik kaip sąskaitą derinantis asmuo. Darbus užsakęs draudėjas privalo bendradarbiauti tiek su draudiku, tiek su remonto paslaugas teikiančia įmone.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad draudikas draudimo bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“ nepagrįstai atsisakė apmokėti automobilio remonto išlaidas. Atsakovas, 2007-01-29 pateikęs pranešimą apie draudiminį įvykį buvo įstikinęs, kad draudikas priims sprendimą ir atlygins visas išlaidas tiesiogiai ieškvoui. Pats draudikas suderino, kad automobilį remontuos ieškovas, ieškovas su atsakovu jokios rangos sutarties nesudarė ir remonto sąmatos atsakovui nepateikė, ieškovas remonto sąmatą derino tik su draudiku, atsakovas su tuo pačiu automobiliu 2007-03-23 turėjo kitą draudiminį įvykį, po kurio draudikas draudimo išmoką išmokėjo tiesiai remontą atlikusiam ieškovui, su atsakovu taip pat nesudarė sutarties ir neprašė derinti sąmatą. Atsakovas nurodė, kad pagal nusistovėjusią praktiką draudimo išmoka mokama tiesiai remontą atlikusiai įmonei. Atsakovas 2007-01-30 pasirašydamas ADB „Reso Europa“ apžiūros aktą žalos byloje Nr.V/TD/07-093 nurodė, kad sutinka sugadintą transporto priemonę remontuoti ir prašo žalą atlyginti pagal remonto įmonės sąskaitą už atliktus darbus. Atsakovas suprato, kad žala bus atlyginta pinigus pervedant į remonto įmonės sąskaitą. Draudikas 2007-03-06 raštu „Dėl draudimo išmokos“ pranešė apie kita draudimo išmokos mokėjimo būdą – atsakovo prašė nurodyti sąskaitą, į kurią bus pervesti pinigai. Ieškovo pateikta 2007-03-05 sąmata nepasirašyta ieškovo darbuotojų, todėl negali būti laikoma dokumentu. Ji niekada nebuvo derinama su atsakovu. Vadovaujantis įvykio metu galiojusio LR Draudimo įstatymo 82 str. 2 d. draudikas turėjo pats tirti draudiminio įvykio aplinkybes, rinkti įrodymus ir dokumentus. Tik negalėdamas gauti informacijos, draudikas privalėjo aiškiai informuoti atsakovą, kokius duomenis šis privalo pateikti.
Trečiojo asmens (draudiko) draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, kuri perėmė draudiko draudimo bendrovės „Reso Europa“ teises ir pareigas, atstovas nurodė, kad, administruojant žalos bylą, su ieškovu suderino išmokos dydį - 3589, 63 Lt sumą ir apie tai raštu informavo atsakovą. Atsakovas į draudiko raštą, siūlantį nurodyti banko sąskaitą, į kurią galima pervesti išmoką, neatsakė. 2009-01-20 draudikas gavo atsakovo prašymą išmokėti 5525, 49 Lt draudimo išmoką, tačiau atsisakė išmokėti dėl praleisto vienerių metų ieškinio senaties termino. Tretysis asmuo dėl ieškinio reikalavimų atsakovo atžvilgiu nepasisakė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu (1 t., b.l. 165-170) ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovui UAB „Silberauto“ iš atsakovo A. S. 5525, 49 Lt atlyginimą už darbus, 406, 46 Lt įstatyminių palūkanų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010-02-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1997 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad šalis sieja rangos santykiai – automobilio remonto paslaugų teikimo sutartis. Atsakovas pripažįsta, kad pridavė ieškovui automobilį remontui ir atsiėmė suremontuotą, pretenzijų dėl kokybės nereiškė. Pagal bendras CK 6.644 str. nuostatas užsakovas privalo priimti atliktą darbą ir sumokėti už rangovo atliktą darbą. Byloje nustatyta, kad ieškovas pažeidė LR Ūkio ministro 2004-03-31 įsakymu Nr. 4-97 patvirtintą automobilių remonto paslaugų teikimo tvarką, neįformino remonto užsakymo, užsakymo paraiška ir nesurašė automobilio perdavimo - priėmimo akto. Šalys nesilaikė privalomos rašytinės sandorio formos reikalavimų, tačiau įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (CK 1.93 str. 1 d.). Įstatymai nenustatė, kad rašytinės automobilio remonto paslaugų teikimo sutarties formos nesilaikymas daro sandorį negaliojančiu. Byloje nustatyta, kad pats atsakovas pridavė automobilį atsakovui remontuoti ir po remonto atsiėmė automobilį, toliau jį eksploatavo ir pardavė. Byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad draudiką (tretįjį asmenį) ir ieškovą sietų sutartys ar kitos prievolės, kurių pagrindu draudikas būtų įsipareigojęs tiesiogiai ieškovui mokėti už apdrausto automobilio remontą, o užsakovas (atsakovas) būtų atleistas nuo prievolės mokėti už apdrausto automobilio remontą. Ieškovą ir draudiką siejo tik santykiai derinant remonto sąmatą. Pagal ieškovo ir atsakovo pasirašytos draudimo sutarties (transporto priemonių draudimo polisas Nr.034128) (b.l.87), sąlygas, išdėstytas UAB „RESO Europa“ sausumos transporto priemonių draudimo taisyklių 13.6.6 punkte (b.l.119), draudėjas (atsakovas) draudimo išmokai gauti privalėjo pateikti draudikui sąskaitas faktūras, patvirtinančias transporto priemonės remonto išlaidas. Teismas vertina, kad draudikas tinkamai atskleidė atsakovui visą informaciją, nustatytą CK 6.993 str. 8 d. apie atsakovo (draudėjo) pareigas. Atsakovas pareigos pateikti automobilio remonto darbų PVM sąskaitą - faktūrą, nevykdė, elgėsi nerūpestingai nesidomėdamas, kada ieškovas išrašys PVM sąskaitą-faktūrą, ar draudikas apmokės ieškovui už remontą. Aplinkybės, kad ieškovas galimai aplaidžiai tvarkė automobilio priėmimo remontui dokumentus ir ilgą laiką nereikalavo iš atsakovo apmokėti už remontą, nesudaro pagrindo atleisti atsakovą nuo pareigos apmokėti už automobilio remontą, nes ieškinio senatis nepraleista. 2007-01-30 draudiko surašytame transporto priemonės apžiūros akte atsakovas pažymėjo grafą, kurioje yra įrašas „sugadintą transporto priemonę planuoju remontuoti, žalą prašau atlyginti pagal remonto įmonės sąskaitą už atliktus darbus“ (b.l.41-42). Atsakovo argumentas, kad dėl šiuo įrašu draudikas perėmė remonto darbų užsakovo pareigas, yra nepagrįstas, tokios išvados nepagrindžia lingvistinė teksto analizė. Galimi atsakovo nurodyti trečiojo asmens veiksmai ir pažeidimai administruojant žalos išmokėjimą teisiškai nereikšmingi vertinant ieškovo ir atsakovo tarpusavio pareigas pagal rangos sutartį, tačiau gali būti reikšmingi sprendžiant galimą atsakovo ir trečiojo asmens ginčą dėl draudimo išmokos priteisimo bei praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą. Teismas visiškai patenkina reikalavimą priteisti iš atsakovo 5525,49 Lt atlyginimą už remonto darbus.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas tik 2008-09-17 išrašė atsakovui PVM sąskaitą - faktūrą 710M006299 (b.l.3-4) ir išsiuntė jam registruotu laišku, ieškovas CK 6.37 str. ir 6.210 str. nustatytas 5 procentų dydžio metinių palūkanų sumą pagrįstai paskaičiavo už 495 dienas - iki ieškinio pateikimo 2010-02-12 (b.l.5).
Atsiliepimas
Apeliaciniu skundu (2 t., b.l. 3-7) atsakovas A. S. prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir ptiimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantas nurodo, ka pirmos instancijos teismas neįsigilino į atsakovo atsiliepime į ieškinį ir rašytiniuose paaiškinimuose teismui pateiktus motyvus, nepilnai ištyrė visus bylos įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė šalių teisinius santykius reglamentavusias teisės normas, pažeidė atsakovo nurodomas materialinės ir proceso teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Apeliantas nurodo, kad ieškovas niekada nesiekė sukurti jokių rangos santykių su atsakovu A. S., ir juo labiau sudaryti automobilio remonto paslaugų teikimo sutarties. Ieškovą ir atsakovą niekada nesiejo komerciniai rangos santykiai, grįsti automobilio remonto paslaugų sutarties sudarymu. Atsakovo supratimu, ieškovas teikdamas teismui ieškinį mėgino įrodinėti, kad ginčas yra kilęs iš vartojimo rangos teisinių santykių. Apeliantas daro išvadą, kad ieškovo UAB „Silberauto“ darbuotojų neveikimas (t.y. neįforminimas remonto užsakymo paraiškos, nesurašymas automobilio priėmimo - perdavimo akto, neparengimas ir nesuderinimas su atsakovu A. S. nei planuojamų atlikti, nei jau atliktų automobilio remonto darbų sąmatos, neišrašymas A. S. jokios PVM sąskaitos - faktūros už atliktus remonto darbus ir tolimesni ieškovo veiksmai (automobilio remonto sąmatos derinimas tik su draudimo bendrove ir UAB „Silberauto“ 2008-09-17 d. PVM sąskaitos - faktūros Nr. 710MA006299 išrašymas ir pateikimas A. S. tik po 18 mėnesių nuo automobilio remonto darbų užbaigimo dienos, patvirtina tai, kad pats ieškovas niekada nesiekė sudaryti jokios sutarties, nei vartojimo rangos, nei automobilio remonto paslaugų teikimo sutarties su atsakovu A. S..
Apelianto manymu, būtent ta faktinė aplinkybe, kad tretysis asmuo - draudimo kompanija ir ieškovas derino tarpusavyje atsakovo automobilio remonto sąmatą, patvirtina faktą, kad rangos santykiai atsirado tarp ieškovo UAB „Silberauto“ ir draudimo bendrovės „Reso Europa“, ir būtent iš šių rangos santykių ir atsirado ieškovo UAB „Silberauto“ teisė reikalauti apmokėti už automobilio remontą iš draudimo bendrovės „Reso Europa“, ir atitinkamai draudimo bendrovės „Reso Europa“ prievolė apmokėti už jos apdrausto automobilio remonto išlaidas tiesiogiai UAB „Silberauto“.
Atsakovas A. S. laiko, jog tretysis asmuo ADB „RESO Europa“ (dabar - AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas) nepagrįstai atsisakė atlyginti UAB „Silberauto“ automobilio remonto išlaidas, todėl trečiojo asmens ADB „RESO Europa“ (dabar - AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas) motyvai atsisakant išmokėti draudimo išmoką ir atlyginti UAB „Silberauto“ automobilio remonto išlaidas atmestini.
Atsiliepimas
Atsakovas A. S. nesutinka su atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo pozicija, esą jis nebendradarbiaudamas pažeidė Draudimo sutartį, nes įrodinėjimo pareiga tokiu atveju būtų perkelta A. S., ne draudimo bendrovei. Net ir tuo atveju, jei būtų konstatuota, jog Draudimo sutartis buvo pažeista, šis formalaus pobūdžio pažeidimas negali būti pagrindu atsisakyti išmokėti draudimo išmoką. Apeliantas pabrėžia ir tai, kad draudimo bendrovė pati pasirinko nuostolių atlyginimo būdą - kompensuoti remonto išlaidas tiesiogiai UAB „Silberauto“ ir derino visas remonto išlaidas tiesiogiai su UAB „Silberauto“. Ieškovas neturi teisės reikalauti automobilio remonto išlaidų atlyginimo iš atsakovo A. S., nes su A. S. nebuvo sudaryta rangos sutartis ar užsakymas, kurio pagrindu gali būtų teigti, kad tarp ieškovo ir atsakovo A. S. susiklostė rangos santykiai (CK 6.644 str. 1 d.). Aplinkybė, kad UAB „Silberauto“ dėl savo kaltės ir aplaidumo, nesuderinusi sąmatos nei su draudimo bendrove, nei su A. S., per vienerius metus nesugebėjo išrašyti PVM sąskaitos - faktūros ir jos pateikti Draudimo bendrovei, negali sukelti atsakovui A. S. civilinės atsakomybės ir teisinės pareigos atlyginti remonto išlaidas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodo, kad byloje yra nustatyti duomenys (jų neginčija ir apeliantas), kad A. S. pats pristatė autoįvykyje sugadintą automobilį į UAB „Silberauto“ servisą remontui, paaiškino, kad automobilis yra draustas kasko draudimu draudimo kompanijoje „Reso Europa“ ir nurodė, kad remonto darbų sąmata turėtų būti derinama su draudimo kompanijos atstovais. Suremontavus automobilį, A. S. buvo įteikta 2007-04-23 pro forma sąskaita faktūra (atitinka išankstinio mokėjimo sąskaitą) ir, gavus A. S. patikinimą, kad remonto darbus apmokės draudimo kompanija, jam buvo grąžintas automobilis. Automobilio pasiėmimo metu A. S. nereiškė jokių pretenzijų dėl atlikto remonto apimties ir kokybės. Tokių pretenzijų A. S. nereiškė ir gavęs UAB „Silberauto“ ieškinį. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad A. S., pasiėmęs automobilį, jį pardavė ir nevykdė draudimo sutarties sąlygų: neatsakė į draudimo kompanijos raginimą nurodyti, į kokią sąskaitą turi būti pervesta draudiminė išmoka, nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių remonto darbų kainą ir pan. Teismo posėdžio metu, liudytojas A. K. pateikė paaiškinimus, kad su A. S. buvo nuolat kalbamasi dėl neapmokėtų darbų, tačiau nerezultatyviai. UAB „Silberauto“ neneigia, kad dėl susiklosčiusios situacijos neaiškumo buvo padaryti tam tikri neesminiai teisės aktų, reglamentuojančių automobilio remonto paslaugų teikimą, pažeidimai ir kad buvo pavėluota išrašyti PVM sąskaitą faktūrą. Tačiau sisteminis visų bylos duomenų vertinimas leidžia daryti išvadas, kad A. S. užsakė automobilio remonto paslaugas, nurodė automobilio remonto sąmatą derinti su draudimo atstovais, priėmė suremontuotą automobilį, nereikšdamas pretenzijų dėl jo kokybės ir atliktų darbų apimties ir jį pardavė, patvirtindamas, kad jis yra kokybiškas. A. S. gavo naudą iš suremontuoto automobilio, nes pardavė automobilį, į kurio remontą buvo investuota daugiau negu 5000 Lt. Prasidėjus teisminiam nagrinėjimui A. S. nekėlė jokių pretenzijų dėl automobilio remonto apimties ir kokybės. Ieškovo nuomone, A. S. nebūtų patyręs automobilio remonto išlaidų arba patyręs tik nedidelę jų dalį (tą, kurią nesutiktų apmokėti draudimo kompanija), jeigu būtų vykdęs įsipareigojimus pagal draudimo sutartį. Ieškovas nesutinka, kad A. S. apskritai neužsakė automobilio remonto darbų. UAB „Silberauto“ nebuvo sudariusi jokios sutarties su draudimo kompanija „Reso Europa“, todėl UAB „Silberauto“ visais atvejais darbų užsakovu laiko automobilio savininką ar kitokį teisėtą jo naudotoją, t.y. asmenį, kuris pateikia automobilį remontui, ir būtent šiam asmeniui yra išrašoma sąskaita.
Ieškovas nurodo, kad atlikus remonto darbus, draudikui buvo išsiųsta 2007-04-23 Pro forma sąskaita faktūra 5426, 79 Lt sumai, kuri didžiąja dalimi atitinka galutinę remonto kainą (ši sąskaita yra žalos administravimo byloje, ji draudiko yra akceptuota ir ant jos užrašytas bylos numeris). Galimai informacija trečiojo asmens nepasiekė dėl fakto, kad AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas neadministravo šio įvykio, o yra tik kitos draudimo kompanijos teisių ir pareigų perėmėja. Tačiau įvertinus visus duomenis, darytina išvada, kad jeigu A. S. būtų elgęsis kitaip ir nebūtų apskritai nevykdęs nei draudimo sutarties, nei rangos sutarties, buvo visos galimybės pasiekti, kad remonto darbus (didžiąjąjų dalį) apmokėtų draudimo kompanija.
Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovo atstovė pateikė teismui pareiškimą dėl atsisakymo nuo ieškinio dalies – priteisti iš atsakovo 5292 Lt 73 ct ir nurodė, kad 2010 m. gruodžio 31 d. tretysis asmuo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas sumokėjo į ieškovo sąskaitą 5292 Lt 73 ct, todėl dėl šios ieškinio reikalavimų dalies prašo priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti. Dėl likusios ieškinio dalies – 232 Lt 76 ct skolos už automobilio remonto darbus priteisimo, 406 Lt 46 ct palūkanų priteisimo ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, prašo pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Tretysis asmuo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas prašo pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir nurodo, kad teismas teisingai konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad draudiką (tretįjį asmenį) ir ieškovą sietų sutartis ar kitos prievolės, kurių pagrindu draudikas būtų įsipareigojęs tiesiogiai ieškovui mokėti už apdrausto automobilio remontą.
Apeliacinis skundas netenkintinas, ieškovo atsisakymas nuo ieškinio dalies priimamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies panaikinamas ir civilinė byla dalyje dėl 5292 Lt 73 ct už automobilio remonto paslaugas priteisimo nutraukiama (CPK 140 str., 293 str. 3 p., 326 str. 1 d. 1, 5 p.).
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Antra vertus, pagal CPK 328 str., iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikintas vien formaliais pagrindais.
Byloje nustatyta, kad 2006-09-07 A. S. ir draudimo bendrovė sudarė laisvanorišką transporto priemonių draudimo sutartį (Kasko) ir apdraudė automobilį Chrysler Sebring, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (polisas TD Nr. 034128, draudimo laikotarpis 2006-09-12 – 2007-09-11). 2007-01-29 draudimo bendrovėje buvo gautas A. S. pranešimas, kad 2007-01-24 E. K., vairuodama automobilį Chrysler Sebring, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sugadinti du automobiliai. 2007-01-30 A. S. priklausantis automobilis buvo apžiūrėtas draudimo bendrovėje, surašytas apžiūros aktas Nr. V/TD/07-093.
Šalies argumentai
2007-02-07 A. S. išsiųstas pranešimas, kuriame prašoma pateikti automobilio remonto išlaidas patvirtinančius dokumentus bei pateikti prašymą dėl draudimo išmokos išmokėjimo su nurodyta banko sąskaita, į kurią turėtų būti pervesta draudimo išmoka.
Iš šalių paaiškinimų taip pat matyti, kad po autoįvykio atsakovas A. S. pats pristatė autoįvykyje sugadintą automobilį į jo nuožiūra pasirinktą UAB „Silberauto“ servisą remontui, paaiškino, kad automobilis yra draustas kasko draudimu draudimo kompanijoje „Reso Europa“ ir nurodė, kad remonto darbų sąmata turėtų būti derinama su draudimo kompanijos atstovais. Suremontavus automobilį, A. S. buvo įteikta 2007-04-23 pro forma sąskaita faktūra (atitinka išankstinio mokėjimo sąskaitą) ir, gavus A. S. patikinimą, kad remonto darbus apmokės draudimo kompanija, jam buvo grąžintas automobilis.
Civilinių teisių, taigi ir civilinių teisinių santykių atsiradimo pagrindai nurodyti CK 1.136 straipsnyje. Čia įtvirtinti civilinių teisių atsiradimo pagrindai yra ir prievolių atsiradimo pagrindai. CK 6.2 str. pakartojama CK 1.136 str. nuostata ir sakoma, kad prievolės atsiranda iš sandorių ir kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus, sukuria prievolinius santykius.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovą ir atsakovą sieja rangos santykiai – automobilio remonto paslaugų teikimo sutartis. Byloje nustatyta, kad atsakovas savo nuožiūra pasirinko autoservisą bei atidavė atsakovui priklausantį automobilį ieškovui suremontuoti, atsiėmė suremontuotą automobilį, toliau jį eksploatavo ir pardavė, pretenzijų dėl remonto kokybės nereiškė. Todėl pagal bendras CK 6.644 str. nuostatas užsakovas faktiškai priėmęs atliktą darbą, privalo sumokėti už rangovo atliktą darbą.
Byloje taip pat pagrįstai konstatuota, kad ieškovas pažeidė LR Ūkio ministro 2004-03-31 įsakymu Nr. 4-97 patvirtintą automobilių remonto paslaugų teikimo tvarką, neįformino remonto užsakymo, užsakymo paraiška ir nesurašė automobilio perdavimo - priėmimo akto.
Tačiau ta aplinkybė, kad abi šalys nesilaikė privalomos rašytinės sandorio formos reikalavimų, nedaro tokio sandorio negaliojančiu (CK 1.93 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad pats atsakovas atidavė automobilį atsakovui remontuoti ir po remonto jį atsiėmė, pretenzijų dėl remonto kokybės ir kainos nereiškė.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad ieškovo nesaisto atsakovo sudarytos draudimo sutartys su trečiuoju asmeniu, todėl, nesant ieškovo ir trečiojo asmens sutartinių santykių, ieškovas neturi teisės reikalauti, o tretysis asmuo – draudikas neturi pareigos apmokėti ieškovui tiesiogiai už atliktus atsakovo automobilio remonto darbus.
Kolegija taip pat pažymi, kad atsakovas, manydamas, kad jo teisės vykdant draudimo sutartį buvo pažeistos, turi teisę kreiptis į teismą su ieškinių atsakovu nurodant draudiką. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl atsakovo ir trečiojo asmens teisinių santykių kvalifikavimo šioje civilinėje byloje plačiau nepasisako.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas tinkamai taikė įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis), bei materialines teisės normas, reglamentuojančias rangos teisinius santykius, todėl išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo teismo sprendimui panaikinti.
Ieškovas apeliacinės instancijos teisme atsisakė dalies ieškinio reikalavimų todėl, kad po pirmos instancijos teismo sprendimo priėmimo dalį jų už atsakovą patenkino tretysis asmuo. Toks ieškovo atsisakymas nuo ieškinio reikalavimų dalies priimamas, nes tokią ieškovo teisę numato įstatymas (CPK 42, 140 str.). Todėl pirmos instancijos teismo sprendimas dalyje dėl 5292 Lt 73 ct skolos priteisimo panaikinams ir civilinė byla šioje dalyje nutraukiama.
Ieškovas nebepalaiko reikalavimo dalies 5292 Lt 73 ct skolos priteisimo dėl to, kad prievolės dalį už atsakovą įvykdė tretysis asmuo, todėl ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme priteisiamos pilna apimtimi.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktu, teisėjų kolegija
nutarė:
priimti ieškovo UAB „Silberauto“ atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl 5292 Lt 73 ct priteisimo iš atsakovo A. S., Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą šioje dalyje panaikinti ir civilinė bylą šioje dalyje nutraukti.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. S. ieškovui UAB „Silberauto“ 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo A. S. 8 Lt 50 ct išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės pajamas.