Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vladislavas Lenčikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. nutarimo, kuriuo D. R. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., skirta 300 (trijų šimtų) eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviems) mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R. nubaustas pagal ATPK 126 str. 1 d. už tai, kad 2014-07-30, apie 20.10 val., Vytauto g. – Ligoninės g. sankryžoje, Palangoje, vairavo automobilį „Volvo V60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas lengvas 0,46 promilių neblaivumo (girtumo) laipsnis).

Skunde pažymima, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas nenustatė ir nesiėmė atitinkamų priemonių išsiaiškinti, ar po jo pirmojo pūtimo į alkotesterį jam buvo suteikta galimybė išskalauti burną ir pakartotinai atlikti patikrinimą. Kaip jau buvo nustatyta byloje, periodas nuo išgertos šampano taurės iki pūtimo į alkotesterį buvo itin trumpas, todėl jo burnoje galėjo būti išgerto šampano (skysčio) likučių, dėl ko alkotesterio parodymai buvo netikslūs. Be to, kaip jau nurodė anksčiau, sėsdamas už automobilio vairo jis jautėsi visiškai blaivus, todėl alkotesterio parodymai jį itin nustebino.

Teismo posėdžio metu apklausiami liudytojai (policijos pareigūnai, tikrinę jį įvykio vietoje) nenurodė ir nepatvirtino, o taip pat ir nepaneigė, jog jis keletą kartų prašė jų leisti išsiskalauti burną ir dar kartą papūsti į alkotesterį. Apelianto įsitikinimu, policijos pareigūnai, įvertinę jo nuoseklų, motyvuotą ir logišką paaiškinimą ir neleisdami jam pasitikrinti dar kartą, piktnaudžiavo savo teisėmis, nesiekė objektyviais būdais nustatyti, jog realiai jis buvo blaivus.

D. R. atkreipia dėmesį į itin svarbią aplinkybę, į kurią neatsižvelgė teismas: įvertinus patikrinimą sustabdymo metu (20.25 val. alkotesteriu nustatytas 0,443% girtumas), taip pat įvertinus patikrinimą medicinos įstaigoje (21.30 val. alkotesteriu nustatytas 0,20%, o 21.50 val. nustatytas 0,15% girtumas), susidaro akivaizdūs nemaži skirtumai tarp nustatyto girtumo laipsnio (-ių). Kaip teismo metu nurodė specialistė - ekspertė Valytė Dusevičiūtė, remiantis medicinine praktika ir skaičiavimais dėl alkoholio skaidymo, įprastai (vidutiniškai) per 1 valandą yra išskaidoma apie 0,15% alkoholio. Lyginant sustabdymo metu atliktą patikrinimą alkotesteriu tik 1 (vieną) kartą, nustatytas 0,443% girtumas, po 1 valandos ir 5 minučių alkotesteriu medicinos įstaigoje nustatytas 0,20% girtumas. Remiantis medicinine praktika ir skaičiavimais dėl alkoholio skaidymo pagrįsta metodika, medicinos įstaigoje alkotesterio parodymai turėtų būti apie 0,30%, tačiau medicinos įstaigos alkotesteriu nustatytas tik 0,20% girtumas, o tai yra itin ženklus skirtumas. Tokie skirtumai visiškai nesutampa su medicinos praktika ir skaičiavimais dėl alkoholio skaidymo. Dar daugiau, medicinos įstaigoje po 20 minučių, t.y. 21.50 val. tuo pačiu alkotesteriu buvo nustatytas 0,15% girtumas. Šiuo atveju akivaizdu, jog per 20 minučių (arba 1/3 valandos) alkoholio kiekis sumažėjo 0,05% (t.y. 1/3 dalimi, skaičiuojant nuo 0,15%), kas visiškai tiksliai atitinka medicinos praktiką ir skaičiavimus dėl alkoholio skaidymo. Medicinos įstaigoje atlikus išsamų patikrinimą (tyrimą) ir nenustačius, jog alkoholio koncentracija viršijo leistiną ribą (0,41% ir daugiau), toks tyrimas vertinimo ir pagrįstumo prasme, anot D. R., yra išsamesnis, tikslesnis, objektyvesnis ir teismas privalėjo juo vadovautis.

Apelianto manymu, atsižvelgiant į tai, jog medicinos įstaigoje alkotesteriu jis buvo tikrintas 2 kartus (alkotesteriu parodymai atitinka medicinos praktiką ir skaičiavimus dėl alkoholio skaidymo per tam tikrą laiką), o policijos pareigūnai tikrino tik 1 kartą, laikytina, jog policijos pareigūnų patikrinimo metu alkotesterio parodymai buvo netikslūs. Atkreipia dėmesį, jog teismas nesiėmė priemonių ir nevertino pareigūnų naudoto alkotesterio, kaip įrenginio, matavimo (kalibravimo) patikros dokumentų, šių dokumentų nepateikė ir policijos pareigūnai.

Apeliaciniame skunde pažymima, jog šioje byloje 2014 m. spalio 7 d. jau buvo priimtas nutarimas, kuriuo administracinė byla jo atžvilgiu buvo nutraukta. Kaip pažymėjo teismas šiame nutarime, „<...> nustatyta, kad D. R. transporto priemonę vairavo, kai jo neblaivumas neviršijo nustatytos 0,4 promilės normos, nes nėra pagrindo netikėti minėtais medicininiais dokumentais <...>“. Atsižvelgiant į tai, jog minėtas nutarimas policijos institucijos buvo apskųstas apeliacine tvarka, byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo. Atkreipia dėmesį, jog iš esmės jokių naujų aplinkybių nustatyta nebuvo, jokios reikšmingos naujos informacijos pateikta (įskaitant ir liudytojus (policijos pareigūnus)) tai pat nebuvo, todėl jam nesuprantama, kodėl vienas teismo nutarimas yra palankus jo atžvilgiu, o kitas – priešingai.

Kaip jau nurodė, jis yra vedęs, augina 2 nepilnamečius sūnus, rūpinasi šeima, veža vaikus į ugdymo įstaigas (darželį, mokyklą, būrelius), darbe jam yra būtina vairuoti automobilį, nes kaip kelių bendrovių vadovas nuolat vyksta į susitikimus su partneriais, į užsienį. Apelianto teigimu, jis yra atsakingas, nepiktnaudžiauja alkoholiu, juo labiau niekada nesėda prie vairo neblaivus.

Atsiliepimai į apeliacinius skundus negauti.

D. R. apeliacinis skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinis skundas tenkintinas.

Dėl D. R. apeliacinio skundo

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad D. R. padarė Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. nustatytą administracinį teisės pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pripažindamas D. R. kaltu padarius Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, o būtent – liudytojos policijos pareigūnės I. Jarutienės parodymai, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos vyriausiojo patrulio R. Vainučio tarnybinio pranešimo duomenys, kuriuos šis liudytojas patvirtino teisme, asmens blaivumo testo pažyma, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas ir specialisto išvada, išanalizavo ir tinkamai įvertino ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Apeliaciniame skunde D. R. teigia, jog po pirmojo pūtimo į alkotesterį jam nebuvo suteikta galimybė išskalauti burną ir pakartotinai atlikti patikrinimą, o, kaip jau buvo nustatyta byloje, periodas nuo išgertos šampano taurės iki pūtimo į alkotesterį buvo itin trumpas, todėl jo burnoje galėjo būti išgerto šampano (skysčio) likučių, dėl ko alkotesterio parodymai buvo netikslūs, tačiau tokie jo teiginiai yra paneigiami administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Kaip teisingai nustatė apylinkės teismas, D. R. nustojus vartoti alkoholį iki jo patikrinimo buvo praėję ne mažiau 20 min. laikotarpis (iš Administracinio teisės pažeidimo protokolo (b.l. 4-5) ir vyriausiojo patrulio R. Vainučio tarnybinio parnešimo (b.l. 8) matyti, jog D. R. buvo sustabdytas 20.10 val., teigė alkoholį vartojęs 5 min. iki sustabdymo, pūtimo į alkotesterį laikas – 20.25 val. (asmens blaivumo testo pažyma (b.l. 7)), kas reiškia, jog nebuvo pažeistas alkotesterio instrukcijoje numatytas reikalavimas, jog prieš tikrinant blaivumą, reikia įsitikinti, jog asmuo nieko negėrė bent 15-20 minučių. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą aplinkybę, net ir D. R. prašant pakartotinai atlikti patikrinimą, pareigūnai pagrįstai to nepadarė ir administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksavo 0,46 ‰, kas, įvertinus matavimo prietaiso paklaidą (±0,017 ‰), reiškia, kad D. R. buvo nustatytas ne mažesnis nei 0,443 ‰ girtumas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, policijos pareigūnai laikėsi LR Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 6.3 punkte nustatytos tvarkos, t. y. nustatę, kad alkoholio koncentracija D. R. iškvėptame ore viršijo 0,4 ‰, pagrįstai surašė jam administracinio teisės pažeidimo protokolą. Byloje nėra duomenų, kad alkotesteris, kuriuo buvo tikrinamas D. R. neblaivumas, būtų naudojamas ne pagal instrukciją. Iš alkotesterio, kuriuo policijos pareigūnai tikrino apelianto neblaivumą, patikros sertifikato Nr. 1622474 (b. l. 9) matyti, kad jo patikra atlikta 2014 m. balandžio 28 d., patikros sertifikatas galiojo iki 2014 m. sapalio 28 d., taigi, blaivumo nustatymo testas atliktas tinkamu naudoti alkotesteriu.

D. R. teigia, jog alkoholio koncentracija jam vairuojant automobilį nebuvo didesnė ir neviršijo leistinos 0,4 % normos, ką patvirtina Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 35 ir Specialisto išvada Nr. T-A 6830/14 (01) bei apeliaciniame skunde pateikia neva tai pagrindžiančius skaičiavimus, paremtus posėdyje apklaustos teismo medicinos ekspertės V. Dusevičiūtės parodymais dėl alkoholio skaidymo organizme, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, mažėja. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Be to, ši teismo medicinos ekspertė tyrė tik D. R. kraują, tikslu nustatyti etilo alkoholio kiekį jame, bei posėdyje parodė, kad dėl alkotesterio parodymų pakomentuoti nieko negali, o literatūros duomenimis per vieną valandą paties organizmo yra išskaidoma maždaug 0.15 promilių. Šiuo atveju, byloje nėra įrodymų, jog pirminio policijos pareigūnų atlikto patikrinimo alkoholio matuokliu metu D. R. buvo blaivus, o netikėti naudoto matuoklio rodmenimis nėra pagrindo.

Nors apeliaciniame skunde D. R. pažymi, jog šioje byloje 2014 m. spalio 7 d. jau buvo priimtas nutarimas, kuriuo administracinė byla jo atžvilgiu buvo nutraukta, ir jam nesuprantama, kodėl policijos institucijai jį apskundus apeliacine tvarka ir bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, jam buvo priimtas nepalankus sprendimas, tačiau apygardos teismas pažymi, jog Vilniaus apylinkės teismo teisėjas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nėra saistomas prieš tai jį nagrinėjusio teisėjo sprendimo ir jame padarytomis išvadomis. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, įrodymus vertina pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu (ATPK 257 str.).

Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina faktą, jog D. R. 2014-07-30, apie 20.10 val., Vytauto g. – Ligoninės g. sankryžoje, Palangoje, vairavo automobilį „Volvo V60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas lengvas 0,46 promilių neblaivumo (girtumo) laipsnis).

Dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinio skundo

Institucijos apeliaciniame skunde keliamas D. R. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Teigiama, kad teismas nepagrįstai pažeidėjui taikė ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskyrė švelnesnę, nei įstatymo numatyta, nuobaudą.

ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo arba pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra.

Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas, paskirdamas D. R. nuobaudą už padarytą administracinį teisės pažeidimą, rėmėsi nuobaudos individualizavimui reikšmingais faktais, o būtent tuo, kad jis visiškai prisipažino padaręs pažeidimą, nuoširdžiai gailisi ir tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Teismas nurodė, kad D. R. praeityje baustas administracine tvarka, tame tarpe už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dirba, jo darbinėje veikloje reikalingas automobilis dėl jo, kaip vadovo, bendradarbiavimo su partneriais, komercinių ryšių ieškojimo, yra vedęs, šeimoje augina du nepilnamečius vaikus, kuriems būtina tėvų pagalba juos pristatant į ugdymo įstaigas, vairavo transporto priemonę, kai alkoholio kiekis jo organizme tik nežymiai viršijo leistiną ribą, jis teisme pripažino savo neteisėtą poelgį ir jautėsi atsakingu dėl pasekmių, dėl ko nusprendė pritaikyti ATPK 30¹ str. ir skirti jam mažesnę nei ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytą minimalią bausmę.

Aplinkybė, kad pažeidėjas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą, apygardos teisėjui kelia abejonių, nes teismo posėdžio metu D. R. teigė, jog kaltės nepripažįsta, o liudytoja apklausta policijos pareigūnė I. Jarutinė, tikrinusi jo neblaivumą alkotesteriu, parodė, jog pažeidėjas iš pradžių neigė vartojęs alkoholį (b.l. 59-61), tačiau pažymėtina, jog ši aplinkybė yra reikšminga tik parenkant administracines nuobaudas sankcijos už padarytą teisės pažeidimą ribose. Šiuo atveju tai, kad D. R. yra vedęs, augina 2 nepilnamečius vaikus, rūpinasi šeima, veža vaikus į ugdymo įstaigas, darbe jam yra būtina vairuoti automobilį, nes kaip kelių bendrovių vadovas nuolat vyksta į susitikimus su partneriais, į užsienį, nėra išimtinės aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą taikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ str. nuostatas. Pažymėtina, kad iš byloje esančio Išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b.l. 10-18) matyti, kad jis anksčiau buvo ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus: už greičio viršijimą, kelio ženklų nesilaikymą ir kitus, kas neigiamai apibūdina jo asmenybę ir rodo, kad anksčiau paskirtos nuobaudos jam atitinkamo poveikio nepadarė, jis toliau sistemingai daro administracinius teisės pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. R. švelnesnę nei sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta nuobaudą, nepakankamai įvertino pažeidimo pobūdį ir pažeidėją charakterizuojančius duomenis.

Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes ir įvertinus byloje surinktus duomenis, spręstina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam D. R. skirta nuobauda yra aiškiai per švelni, buvo netinkamai individualizuota, pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas nebuvo.

Vilniaus apygardos teismo teisėjas atsižvelgia į tai, kad D. R. prisipažino padaręs pažeidimą ir dėl to gailisi, todėl sprendžia, kad ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskiriant jam minimalią sankcijoje už ATPK 126 str. 1 d. numatytos administracinio teisės pažeidimo padarymą baudą bei minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Įvertinus aukščiau minėtas aplinkybes, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. nutarimas keistinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

D. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. nutarimą pakeisti:

panaikinti nutarimo dalį, kuria D. R. skiriant nuobaudą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., pritaikius ATPK 30¹ str. nuostatas, buvo paskirta 300 (trijų šimtų) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviems) mėnesiams.

D. R. už pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d., padarymą nubausti 300 (trijų šimtų) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Nutartis neskundžiama.