Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Arnoldo Šukaičio ir Sigito Bagdonavičiaus, sekretoriaujant Astai Railaitei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui, nukentėjusiajai B. R., nuteistajam M. Ž., gynėjai advokatei Rimai Keblienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Ž. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo M. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (trys epizodai) ir nuteistas: pagal LR BK 182 str. 1 d. (dėl svetimo B. R. turto užvaldymo apgaule) – dvejų metų laisvės atėmimo bausme, pagal LR BK 182 str. 1 d. (dėl svetimo I. V. turto užvaldymo apgaule) – dvejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal LR BK 182 str. 1 d. (dėl svetimo M. J. turto užvaldymo apgaule) – dviejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. paskirtos bausmės subendrintos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridėjus švelnesnes bausmes, paskirta galutinė subendrinta šešių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d. paskirta bausmė subendrinta su 2010-06-04 ir 2010-06-15 Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis taikant dalinį bausmių sudėjimą ir paskirta galutinė subendrinta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė. Į M. Ž. paskirtos bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2010 m. kovo 1 d. iki Lazdijų r. apylinkės teismo 2010 m. birželio 4 d. priimto nuosprendžio įsiteisėjimo dienos - 2010 m. rugsėjo 9 d., iš dalies atliktos bausmės laikas pagal 2010 m. birželio 4 ir 15 dienų nuosprendžius nuo 2010 m. rugsėjo 9 d. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir nuo 2009 m. rugpjūčio 26 d. iki 2009 m. rugpjūčio 26 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarties įsiteisėjimo dienos - 2009 m. rugsėjo 1 d. Tenkinti civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo ir priteista iš M. Ž. 6000 Lt (šeši tūkstančiai) B. R., 19 400 Lt (devyniolika tūkstančių keturi šimtai) I. V., 2000 Lt (du tūkstančiai) M. J..

Aprašomoji dalis

nustato:

M. Ž. nuteistas už tai, kad jis veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, nenustatytam asmeniui 2009 m. rugsėjo 09 d. 12.40 val. naudojantis mobilaus ryšio telefonu, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), paskambinus į fiksuoto ryšio telefoną Nr.(duomenys neskelbtini), prisistačius policijos pareigūnu ir melagingai pranešus juo atsiliepusiai B. R., kad jos sūnus sužalojo mergaitę bei už baudžiamosios bylos neiškėlimą pareikalavus 8000 litų, jis, vykdydamas minėto nenustatyto asmens nurodymus, 2009 m. rugsėjo 09 d. apie 13.20 val. nuėjo į B. R. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, ir, paėmęs pinigus - 6000 Lt, savo ir kitų naudai įgijo svetimą B. R. priklausantį turtą – pinigus – 6000 litų.

Taip pat M. Ž. nuteistas už tai, kad jis veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, nenustatytam asmeniui 2009 m. rugsėjo 13 d. 16.20 val. naudojantis mobilaus ryšio telefonu, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), paskambinus į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), ir prisistačius Lietuvos atstovu Vokietijoje bei melagingai pranešus juo atsiliepusiai I. V., kad jos sūnus padarė avariją, sunkiai sužalojo žmogų bei pareikalavus operacijos atlikimui 5 000 eurų, ir pareiškus, kad priešingu atveju sūnus bus deportuotas iš Vokietijos ir pasodintas į kalėjimą, po ko 2009 m. rugsėjo 13 d. apie 17.20 val. jis, vykdydamas minėto nenustatyto asmens nurodymus, nuėjo į I. V. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kur paėmė pinigus - 2000 eurų bei 5000 JAV dolerių, taip, savo ir kitų naudai įgijo svetimą I. V. priklausantį turtą – pinigus – 2000 eurų bei 5000 JAV dolerių – 19 400 litų.

M. Ž. nuteistas ir už tai, kad jis veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, nenustatytam asmeniui 2009 m. rugsėjo 27 d. 17.32 val. naudojantis mobilaus ryšio telefonu, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), paskambinus į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), ir melagingai pranešus juo atsiliepusiai M. J., kad jos sūnus padarė avariją, ir tam, kad sūnus nebūtų sodinamas į kalėjimą pareikalavus 9000 litų, jis, vykdydamas minėto nenustatyto asmens nurodymus, 2009 m. rugsėjo 27 d. apie 18.20 val. nuėjo į M. J. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, ir, paėmęs pinigus - 2000 Lt, taip, savo ir kitų naudai įgijo svetimą M. J. priklausantį turtą – pinigus 2000 Lt.

Teismo posėdyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras ir nukentėjusioji prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis bei pastarojo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (LR BPK 328 str. 1 p.).

Teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 str. nuostatų. Sprendžiant apelianto kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių pažeidimų nepadarė, pagrįstai ir teisingai kvalifikavo nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas pagal LR BK 182 str. 1 d. (trys epizodai).

Nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymo sušvelninti jam nuosprendžiu paskirtą bausmę. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas taikė tinkamai ir nuteistajam M. Ž. paskyrė teisingą bausmę.

Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Lietuvos Respublikos BK 61 str. 1 d. nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas ( BK 41 straipsnio 2 dalis).

Kolegijos nuomone, apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam M. Ž. bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, tinkamai vadovavosi BK 56 str. 1 d. numatyta bausmės skyrimo recidyvistui taisykle, BK 54 str. 1-2 d. išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 61 str. 1-3 d. numatytomis bausmės skyrimo taisyklėmis. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formas ir rūšis bei stadijas – M. Ž. padarė tris tyčinius, nesunkius, baigtus nusikaltimus, kuriais pasikėsino į svetimą nuosavybę, taip pat į tai, kad nėra nustatyta apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. Ž. nurodo prisipažįstantis padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai besigailintis. Teigia, jog kaltu teisme neprisipažino tik suklaidintas advokato. Tačiau teisėjų kolegija mano, kad M. Ž. prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis apeliaciniame skunde bei apeliacinės instancijos teisme, nesudaro pagrindo pripažinti šios aplinkybės kaip jo atsakomybę lengvinančios. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką teismo yra vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes. Kolegija pažymi, kad lemiamą reikšmę turi kaltininko parodymai, duoti teisme, nes būtent teismas pripažįsta atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, M. Ž. ikiteisminio tyrimo metu, nors ir nurodė kaltu prisipažįstantis visiškai, tačiau parodymų nedavė. Teisme apeliantas neigė savo kaltę ir policijos pareigūnus kaltino bylos sufabrikavimu. Apeliaciniame skunde nuteistasis, prisipažindamas padaręs nusikaltimus, pateikė versiją, kad kaltu teisme neprisipažino būdamas suklaidintas advokato. Tačiau kolegija pažymi, jog tokia apelianto pateikta versija nešalina baudžiamosios atsakomybės ir nesudaro pagrindo LR BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimui. Teigimas, kad buvo suklaidintas advokato, kaip tik rodo, kad nuteistasis kaltę dėl melagingų parodymų davimo verčia kitiems asmenims, kas leidžia manyti, kad M. Ž. prisipažinimas nėra nuoširdus. Taigi kolegija mano, kad prisipažinimu, kurį sąlygojo ne apelianto laisva valia, o pakankamai byloje surinkti jo kaltės įrodymai, nuteistasis M. Ž. tik siekia sušvelninti savo atsakomybę. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad yra BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytų aplinkybių pripažinti M. Ž. atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Teismas, skirdamas nuteistajam M. Ž. bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, atsižvelgė ir į pripažintą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas jis padarė bendrininkų grupe. Apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka su šia teismo pripažinta atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir prašo ją panaikinti. Iš skundo turinio matyti, kad toks jo prašymas motyvuojamas tuo, kad jo vaidmuo darant šias nusikaltimas veikas buvo ne pagrindinis ir kad jis gaudavo mažesnę atlygio dalį. BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nurodyta, kad teismas, atsižvelgdamas į kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką pobūdį ir laipsnį, gali nepripažinti šios aplinkybės sunkinančia. Iš šioje byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad tiek M. Ž., tiek ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo veikė bendrai suderinę savo veiksmus, kad apgaule įgytų svetimą turtą. M. Ž. dalyvavimas nusikalstamose veikose reiškėsi tuo, kad jis, vykdydamas nenustatyto asmens nurodymus, nuvykdavo pas nukentėjusiąsias į namus, prieš tai nenustatytam asmeniui telefonu nukentėjusiosioms melagingai pranešus apie jų artimų žmonių padarytas avarijas ir taip nulėmus jų apsisprendimus perduoti pinigus, iš jų (nukentėjusiųjų) paimdavo pinigus. Be šio nenustatyto asmens veiksmų, kuriais jis nulemdavo nukentėjusiųjų apsisprendimą perduoti pinigus, nebūtų įmanomi ir M. Ž. veiksmai, t. y. pinigų iš nukentėjusiųjų paėmimas. Taigi apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad išvada, jog M. Ž. apgaule įgijo svetimą turtą galima tik pripažinus, jog jis bendrininkavo su nenustatytu asmeniu. Pagal aktyvumo laipsnį nuteistojo M. Ž. veiksmai negali būti laikomi mažiau pavojingais negu nenustatyto asmens veiksmai ar antraeiliais šių veiksmų atžvilgiu, todėl šiuo atveju pagrįstai bendrininkavimas pripažintas kaip M. Ž. atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis gaudavo tik mažesnę atlygio dalį negali būti pagrindas šiai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei panaikinti.

Kolegijos nuomone, skundžiamame nuosprendyje aptarti nuteistojo M. Ž. asmenybę apibūdinantys duomenys atskleidžia jo pavojingumą. Nuteistasis, būdamas dvidešimt dvejų, jau yra teistas septynis kartus, tarp jų – penkis kartus už nusikaltimus nuosavybei (vagystes, plėšimus). Visais septyniais nuosprendžiais M. Ž. buvo paskirtos bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. M. Ž. nusikalstamas veikas pradėjo daryti praėjus vos 8 dienoms po to, kai buvo paleistas iš pataisos įstaigos. Atsižvelgtina ir į tai, kad visos nuteistojo veikos padarytos per labai trumpą - 18 dienų laikotarpį ir nėra aiškiai atsitiktinės. Įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, su kuo sutinka ir teisėjų kolegija, kad M. Ž. antivisuomeninės nuostatos yra nepasikeitusios ir jis nerodo pastangų pakeisti savo gyvenimo būdo, o pragyvenimo šaltinis laisvėje yra tik iš turtinių ir sistemingai daromų nusikalstamų veikų gaunamos lėšos. Apylinkės teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis neatlygino padarytos turtinės žalos ir nerodė pastangų tai padaryti. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes, taip pat vadovaudamasis BK 56 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kurios numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, pagrįstai M. Ž. už padarytas nusikalstamas veikas parinko BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, nustatęs, kad kitos bausmės nebus pakankamai efektyvios jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti ir jam nebus apribota galimybė vėl nusikalsti. Apylinkės teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, M. Ž. už nusikalstamas veikas paskyrė bausmes, didesnes nei baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijos vidurkį. Įvertinusi nuteistojo asmenybę, jo polinkį nusikalsti bei kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, tarp jų ir apelianto pripažintą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas jis padarė bendrininkų grupe, kolegija mano, kad M. Ž. tiek savo rūšimis, tiek ir dydžiais paskirtos ne per griežtos bausmės, todėl jų švelninti nėra teisinio pagrindo. Kolegijos nuomone, teismas pagrįstai M. Ž. už kiekvienos nusikalstamos veikos padarymą atskirai paskirtas bausmes subendrino taikydamas LR BK 63 str. numatytą griežčiausią, t. y. visišką bausmių sudėjimo būdą. Tokį bausmių subendrinimo būdą teismas motyvavo atsižvelgęs į tai, kad M. Ž. nusikalstamas veikas pradėjo daryti praėjus vos 8 dienoms po to, kai buvo paleistas iš pataisos įstaigos, kad nuteistasis ir anksčiau jo atžvilgiu atliekamų ikiteisminių tyrimų metu nevengė daryti nusikalstamų veikų, o 2006-02-06 paleistas iš laisvės atėmimo vietos po dviejų mėnesių vėl padarė nusikalstamas veikas. Įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, su kuo sutinka ir teisėjų kolegija, kad šios aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesys atlikus jam skirtas bausmes nesikeičia ir skirtos bausmės nesulaiko jo nuo nusikalstamų veikų darymo bei nepaveikia taip, kad nuteistasis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Tačiau kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas, rezoliucinėje dalyje suklydo nurodydamas, jog M. Ž. skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes visiško jų sudėjimo būdu subendrina vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 dalimis. Pastebėtina, kad BK 63 str. 4 dalis numato dalinį bausmių sudėjimo būdą, o visišką bausmių sudėjimo būdą numato to paties straipsnio 3 dalis. Taigi bendrindamas apeliantui už tris nusikalstamas veikas paskirtas bausmes visiško jų sudėjimo būdu, teismas turėjo nurodyti, jog vadovaujasi BK 63 str. 3 dalimi. Tokia skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padaryta klaida vertintina tik kaip rašybos, nes iš bendrinimo tvarkos matyti, kad bausmės subendrintos visiško jų sudėjimo būdu, todėl ji ištaisytina nekeičiant nuosprendžio esmės.

Skundžiamu nuosprendžiu M. Ž. naujai paskirta šešerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu buvo subendrinta su 2010-06-04 ir 2010-06-15 Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė. Tačiau apeliacinės instancijos teismui tapo žinoma, kad dar iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo M. Ž. 2010-06-04 ir 2010-06-15 Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtos bausmės buvo subendrintos 2010 m. lapkričio 3 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nutartimi, kuri įsiteisėjo 2010-11-08. Taigi skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną, t. y. 2010-11-12 Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutartis jau buvo įsiteisėjusi. Todėl nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo keistina, skundžiamu nuosprendžiu M. Ž. paskirtą šešerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinant su 2010 m. lapkričio 3 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nutartimi subendrinta vienerių metų vienuolikos mėnesių bausme.

Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių M. Ž. turėtų būti švelninama bausmė, kolegija nenustatė, tokių aplinkybių nenurodė ir apeliantas. Kolegija mano, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam M. Ž. paskirta tinkama bausmė, kurios švelninti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nuspr endžia:

Tenkinti nuteistojo M. Ž. apeliacinio skundo dalį.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nuosprendį dalyje dėl bausmių subendrinimo pakeisti:

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 3 d. paskirtas bausmes subendrinti, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridėjus švelnesnes bausmes, paskirti bausmę – terminuotą laisvės atėmimą šešeriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d. paskirtą bausmę subendrinti su 2010-06-04 ir 2010-06-15 Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis ir 2010 m. lapkričio 3 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nutartimi subendrinta bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, ir paskirti galutinę aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.