- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-07
- Bylos Nr.
- e2S-2397-863/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15044-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sauginta“
- Atsakovas
- D. V.
- Kategorijos
- 3.1.14.4Ieškinio priėmimas
- 3.3.2.5Atskirojo skundo nagrinėjimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Sauginta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sauginta“ ieškinį atsakovei D. V. dėl darbo ginčo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sauginta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl darbo ginčo išnagrinėjimo, kuriuo (ieškiniu) ieškovė, nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir darbo ginčų komisija) 2024 m. liepos 23 d. sprendimu, kuriuo darbuotojos D. V. prašymas buvo patenkintas (nutarta jos naudai iš UAB „Sauginta“ išieškoti 3 959,88 Eur neišmokėtą darbo užmokestį už viršvalandinį darbą ir darbą naktį; įpareigoti UAB „Sauginta“ Valstybinio socialinio draudimo fonde papildomai deklaruoti šias D. V. draudimines pajamas: už 2024 m. vasarį – 989,97 Eur; kovą – 989,97 Eur ; balandį – 989,97 Eur; gegužę – 989,97 Eur; įpareigoti UAB „Sauginta“ nuo išmokėtinų kiekvieno mėnesio sumų D. V. naudai priskaičiuoti ir išmokėti 0,1 procento dydžio delspinigius dėl pavėluoto darbo užmokesčio išmokėjimo; taip pat nutarta netenkinti prašymo dalyje dėl darbo užmokesčio perskaičiavimo už darbą švenčių dienomis), prašė minėtą darbo ginčų komisijos sprendimą panaikinti, priteisti atsakovei iš ieškovės 1 020,62 Eur dydžio nesumokėto darbo užmokesčio sumą, taip pat priteisti ieškovei iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas neskundžiama 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi nustatė ieškovei 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos gavimo dienos, ieškinio trūkumams, nurodytiems motyvuojamoje dalyje, pašalinti, kartu informuojant, jog nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas ieškovei. Teismas minėtoje nutartyje nustatė, kad ieškovės ieškinys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) reikalavimų. Teismas nurodė, kad tik nustatęs ginčo nagrinėjimo ribas, teismas gali priimti ieškinį, tačiau, teismo vertinimu, šiuo atveju ginčo ribos nėra pakankamai aiškios dėl ieškinio pagrindo ir dalyko netikslumų, ieškovei ieškinio turinyje nurodžius, kad atsakovei neišmokėtas darbo užmokestis yra 929,61 Eur, o reikalavimu prašant darbuotojai priteisti iš jos 1 020,62 Eur, taip pat nesant aiškumo, dėl kokios priežasties pati ieškovė, pripažindama, kad yra skolinga darbuotojai, neišmoka jos nurodomos sumos, o prašo, kad ją priteistų teismas. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad įstatymas nenumato galimybės naikinti darbo ginčų komisijos sprendimo, todėl toks reikalavimas teismui negali būti teikiamas – įmonė turėtų prašyti darbuotojos prašymą, patenkintą darbo ginčų komisijos sprendimu, atmesti. Be to, teismo vertinimu, ieškovė taip pat turėtų pateikti teismui pažymą apie atsakovės vidutinį darbo užmokestį, kurioje būtų nurodytas atsakovės vienos valandos, vienos dienos ir vieno mėnesio priskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis, apskaičiuotas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtintą Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašą bei darbo ginčų komisijos sprendimą. Be to, teismas nurodė ieškovei kreiptis į atsakovę teismo siūlymu derinti taikos sutarties sudarymo byloje galimybes.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartimi nutarė ieškovės ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti ieškinį padavusiam asmeniui.
4. Teismas nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutartis buvo išsiųsta ieškovės atstovui advokatui elektroninių ryšių priemonėmis 2024 m. rugpjūčio 23 d. (penktadienį), vadinasi, vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 10 dalimi, ši teismo nutartis ieškovei laikoma įteikta 2024 m. rugpjūčio 26 d. (pirmadienį), ieškovė nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų per teismo nustatytą terminą nepašalino. Prašymas pratęsti teismo nustatytą terminą trūkumams šalinti pateiktas nebuvo. Todėl teismas konstatavo, kad pasibaigus procesiniam terminui teisė atlikti procesinį veiksmą išnyko.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Ieškovė atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartį, taip pat 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutartį panaikinti bei įpareigoti Vilniaus miesto apylinkės teismą ieškinio priėmimo klausimą šioje civilinėje byloje (Nr. e2-23095-996/2024) spręsti po to, kai bus išspręstas civilinių bylų Nr. e2-23095-996/2024 ir Nr. e2-23104-727/2024 sujungimo klausimas. Ieškovė atskirąjį skundą grindžia toliau nurodytais motyvais.
5.1. Nurodo, kad 2024 m. rugpjūčio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. e2-23104-727/2024 nustačius, kad teisme 2024 m. rugpjūčio 23 d. elektroninių ryšių priemonėmis gautas ieškovės UAB „Sauginta“ ieškinys atsakovei L. C. dėl darbo ginčų komisijos 2024 m. liepos 23 d. sprendimo, ir kad abi bylos iškeltos tos pačios ieškovės, nors bylose pareikšti reikalavimai yra reiškiami skirtingiems atsakovams, tačiau pagal reikalavimo dalyką ir jo aplinkybes panašūs, darbuotojai bylose įrodinėjo faktiškai tuos pačius faktus ir reikalavimus grindė analogiškomis aplinkybėmis, atliko tas pačias darbines funkcijas, darbo ginčų komisijai teiktų reikalavimų dalykas ir priimtų sprendimų argumentacija identiški ir tapatūs, teismas sprendė, kad tikslinga šias bylas nagrinėti kartu, todėl nutarė kreiptis į teismo administraciją su prašymu dėl civilinių bylų sujungimo. Mano, kad teismas šioje civilinėje byloje Nr. e2-23095-996/2024 nepagrįstai neatsižvelgė į paminėtas aplinkybes ir ieškinio priėmimo metu nepagrįstai nesikreipė į teismo administraciją su prašymu dėl paminėtų bylų sujungimo. Anot ieškovės, akivaizdu, kad teismas 2024 m. rugpjūčio 23 d. neskundžiamą nutartį priėmė nesiėmęs procesinių veiksmų nustatyti ryšį tarp dviejų analogiškų bylų, todėl pastaroji nutartis vertintina kaip neteisėta, o 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartis, kuria nuspręsta ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, panaikintina tuo pagrindu, kad ji pagrįsta neteisėtai priimta nutartimi. Todėl mano, kad siekiant išvengti skirtingo analogiškų faktinių aplinkybių vertinimo ir skirtingo pobūdžio sprendimų priėmimo analogiškose bylose, sukurtas procesinis prieštaravimas galėtų būti panaikintas, jeigu civilinėje byloje Nr. e2-23095-996/2024 priimtos 2024 m. rugpjūčio 23 d. ir 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartys būtų panaikintos, o ieškinių priėmimo ir galimų trūkumų nustatymo ir būtinumo juos šalinti klausimai būtų sprendžiami po to, kai būtų išspręstas abiejų civilinių bylų sujungimo klausimas.
5.2. Atkreipia dėmesį, kad teismas 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutartyje nepagrįstai kvestionuoja ieškovės kreipimosi į teismą faktą, nors akivaizdu, kad kreipimasis į teismą dėl darbo ginčų komisijos sprendimo yra vienintelė galimybė kvestionuoti ne tik darbuotojos reikalaujamos sumos dydį, bet ir komisijos sprendime išdėstytą motyvaciją tenkinti darbuotojos reikalavimą, o tik dalies sumos darbuotojai sumokėjimas nesikreipus į teismą su ieškiniu dėl darbo ginčo išnagrinėjimo, iš esmės reikštų ne ginčo išsprendimą nesikreipiant į teismą, o dalinį komisijos sprendimo nevykdymą, todėl nėra jokio pagrindo sutikti, kad šiuo atveju ieškovės sprendimas kvestionuoti komisijos sprendimą yra toks ieškinio trūkumas, dėl kurio negalima priimti ieškinio ir kurio negalima ištaisyti iki bylos nagrinėjimo teisme pradžios. Pažymi, kad analogiškos pozicijos ieškovė laikosi ir dėl teismo nurodytos pažymos apie atsakovės vidutinį darbo užmokestį. Be to, nors teismas nurodė ieškovei kreiptis į atsakovę derinti taikos sutarties sudarymo sąlygas, tačiau iš tos ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad darbuotoja net du kartus atsisakė sudaryti taikos sutartį, akivaizdu, kad ginčas iš esmės gali būti išnagrinėtas tik teisme.
Apeliacinės instancijos teismas
kontatuoja :
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria teismas nutarė ieškovės ieškinį laikyti nepaduotu bei grąžinti ieškovei, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Aptariamu atveju, ieškovei kreipusis į teismą dėl tarp šalių kilusio darbo ginčo, ieškovei nesutinkant su darbo ginčų komisijos 2024 m. liepos 23 d. sprendimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartimi ieškovės ieškinį laikė nepaduotu, konstatavęs, kad ieškovė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų nepašalino. Apeliantė gi su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka, pažymėdama, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas kitoje pagal tos pačios ieškovės ieškinį iškeltoje civilinėje byloje Nr. e2-23104-727/2024 įžvelgė pagrindą abiejų bylų sujungimui, į ką, ieškovės vertinimu, turėjo atkreipti dėmesį teismas ir spręsdamas šio ieškinio priėmimo klausimą, be kita ko kritiškai vertindama ir teismo argumentus dėl nustatytų trūkumų, kas, anot apeliantės, nelaikytina tokiais trūkumais, dėl kurių negalima priimti ieškinio ir kurių negalima ištaisyti iki bylos nagrinėjimo teisme pradžios. Įvertinus bylos duomenis ir atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nutartį vertina kritiškai.
10. Civilinio proceso įstatymo tikslas – asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas (CPK 2 straipsnis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Visgi, asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Tokia teisė įgyvendinama CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme įtvirtintos ieškinio pareiškimo procesinės tvarkos, jo formos ir turinio reikalavimų.
11. Šiuo atveju tarp šalių yra kilęs darbo ginčas, ir darbo santykius reglamentuojančio Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis. DK 231 straipsnio 3 dalyje taip pat numatyta, kad pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, o DK 231 straipsnio 4 dalis nustato, kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. Vadinasi, ir tokio pobūdžio ieškinyje formuluojamas reikalavimas turi būti nukreiptas į ginčo išnagrinėjimą iš esmės, pavyzdžiui, prašant atmesti darbuotojo darbo ginčų komisijai pareikštą reikalavimą, konstatuoti, kad darbdavys darbuotojo teisių nepažeidė, ir pan.). Taigi, šiuo aspektu sutiktina, kad ieškovė, prašydama panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą, ieškinio reikalavimus suformulavo netinkamai. Visgi, aptariamame kontekste būtina pažymėti, kad vienu iš darbo ginčų nagrinėjimo ypatumų, įtvirtintų CPK XX skyriuje, yra draudimas teismui taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą tuo atveju, jeigu trūkumai gali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu (CPK 413 straipsnio 2 dalis), atitinkamai atkreipiant dėmesį ir į minėtame CPK straipsnyje įtvirtintus specialius, sutrumpintus darbo bylų nagrinėjimo terminus. Vadinasi, net jeigu toks ieškinys teismui pateikiamas su trūkumais, skirtingai nei kitose civilinio proceso tvarka nagrinėjamose bylose, teismas turi įvertinti trūkumų pobūdį bei galimybes juos pašalinti proceso eigoje, o ne formaliai taikyti trūkumų šalinimo procedūrą.
12. Aptariamu atveju, nors viena vertus, teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo nėra skundžiama (CPK 115 straipsnio 5 dalis), tačiau įvertinus bylos duomenis ir apeliacijos objektu iš esmės šioje byloje esančią pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartį aukščiau paminėto teisinio reglamentavimo bei jau minėtos 2024 m. rugpjūčio 23 d. neskundžiamos nutarties kontekste, manytina, jog teismo nurodyti ieškovės ieškinio trūkumai dėl netinkamai suformuluoto reikalavimo, neaiškaus ieškinio pagrindo bei dalyko, ieškinio sumos ar ieškovės reikalavimo motyvų, ar kartu su ieškiniu nepateiktos pažymos apie atsakovės vidutinį darbo užmokestį, gali būti pašalinti ir pasirengimo nagrinėti bylą metu, tokiu būdu neužkertant kelio asmens teisei į teisminę gynybą. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad teismas turėjo įvertinti nustatytų trūkumų pobūdį bei galimybes juos pašalinti pirmiausia proceso eigoje, o ne formaliai taikyti trūkumų šalinimo procedūrą, ko pasėkoje, susiklosčius tokiai situacijai, kai ieškovė faktiškai šioje byloje ir nesiėmė aktyvių veiksmų dėl teismo nurodytų trūkumų pašalinimo (šiuo aspektu dar atkreipiant dėmesį į ieškovės nurodytas aplinkybes apie kitoje jos iniciatyva iškeltoje civilinėje byloje Nr. e2-23104-727/2024 teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. priimtą nutartį dėl paminėtos ir šios civilinės bylos sujungimo inicijavimo, kas, manytina, irgi galėjo turėti įtakos ir proceso šalies vertinimui (nuomonei) ieškinio priėmimo klausimu), teismas tokiu būdu formaliai nutarė laikyti ir ieškinį nepaduotu. Kita vertus atkreiptinas dėmesys, kad teismas ir neprivalėjo tikrinti ar ieškoti duomenų apie, kaip apeliantė nurodo, analogiškas bylas, kai pati ieškovė šioje proceso stadijoje, ieškiniui dar net nesant priimtam, teismo apie tai taip pat neinformavo. Tuo pačiu pažymėtina, kad paminėtos aplinkybės dėl inicijuoto bylų sujungimo šiuo atveju visgi neturi esminės reikšmės aptartam vertinimui, juo labiau, kad kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartimi buvo nutarta civilinių bylų Nr. e2-23095-996/2024 ir Nr. e2-23104-727/2024 nesujungti.
13. Įvertinus paminėtas aplinkybes, manytina, kad ieškinio grąžinimas ieškovei aptariamu atveju yra nesuderinamas su CPK 413 straipsnio 2 dalies reikalavimais, priešingu atveju, būtų paneigtas ir šios nutarties 10 punkte paminėtas civilinio proceso įstatymo tikslas.
14. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškinį laikęs nepaduotu ir jį grąžinęs ieškovei, pernelyg formaliai taikė ieškinio laikymo nepaduotu nepašalinus ieškinio trūkumų institutą (CPK 115 straipsnio 3 dalis), todėl apeliantės atskirasis skundas iš esmės tenkintinas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartis naikintina, ieškinio priėmimo klausimą pagal kompetenciją perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sauginta“ atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl ieškinio priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.