Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. U. ieškinį atsakovei S. S. dėl įpareigojimo teikti ataskaitas apie vaikui skirto išlaikymo panaudojimą, išvadą teikianti institucija Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas prašė įpareigoti atsakovę kas mėnesį nuo kreipimosi dienos iki einamojo mėnesio 15 dienos už praėjusį mėnesį teikti ataskaitas ieškovui apie išlaikymo vaikui R. S., įskaitant tiek ieškovo, tiek atsakovės teikiamą išlaikymą, panaudojimą, pateikiant ieškovui piniginių lėšų ataskaitą su išlaidas patvirtinančiais įrodymais. Tuo atveju, jei mokėjimo kvite nenurodytos prekės ar paslaugos, ar nėra galimybių pateikti išlaidas patvirtinančių kvitų, raštu nurodyti, kokia prekė ar paslauga buvo pirkta, nurodant dėl kokių priežasčių nepateikiamas šios paslaugos ar prekės apmokėjimą patvirtinantis kvitas. Nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 31 d. Palangos miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kuria D. U. pripažino, jog yra R. S., tėvas ir įsipareigojo mokėti išlaikymą nepilnamečiui sūnui Rojui po 162,50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant jas Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę S. S., sumokėti sūnaus išlaikymo 5850 Eur įsiskolinimą. Vaiko motina kreipėsi į antstolį dėl priverstinio priteisto išlaikymo ir įsiskolinimo išieškojimo. Šiuo metu pastoviai ir nepertraukiamai yra teikiamas išlaikymas sūnui, dalimis dengiant susidariusį įsiskolinimą per mėnesį tai vidutiniškai sudaro apie 400 Eur. Ieškovas gavo informacijos, kad sūnaus motina gaunamas pinigines lėšas panaudoja ne vaiko poreikių, bet savo asmeninių poreikių tenkinimui. Ieškovas prašė atsakovės suteikti informaciją apie gaunamų lėšų panaudojimą sūnaus poreikiams, bent preliminariai paaiškinti, kas sūnui yra perkama ir kaip yra panaudojamas jo teikiamas išlaikymas vaikui, tačiau atsakovė griežtai atsisakė ieškovui tokią informaciją suteikti, nurodydama, kad tai yra visiškai ne jo reikalas. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė reikalavimą palaikė. Atsakovė atsiliepime į ieškinį su įpareigojimu teikti ataskaitas nesutiko. Nurodė, kad nuo pat sūnaus gimimo ieškovas vaiko išlaikymu nesirūpino. Į antstolį su vykdomuoju raštu kreipėsi tik po to, kai gražiuoju su ieškovu susitarti nepavyko. Ieškovas nesirūpina sūnaus gerove, neskambina, nesiteirauja kaip sūnui sekasi, kur ji panaudoja sūnaus išlaikymui skirtus pinigus. Jo reikalavimas teikti ataskaitas žemina jos kaip motinos garbę ir orumą, kadangi ji užtikrina visus sūnaus poreikius. Reikalavimas teikti ataskaitas apsunktų jos gyvenimą, kadangi šių ataskaitų rengimui į mėnesį turėtų skirti mažiausiai dvi valandas, sūnus gautų mažiau jos dėmesio, nukentėtų darbai, nes jos pajamos priklauso proporcingai nuo įdėto darbo. Teismo posėdyje atsakovė nedalyvavo, nedalyvavimo priežastys nežinomos. Išvadą teikianti institucija savo išvadoje nurodė, kad rekomenduoja atsakovei sudaryti ir pateikti vaiko tėvui detalią vieno mėnesio vaiko poreikių lentelę. Taip pat nurodė, kad apsilankymo metu atsakovės namų aplinka labai tvarkinga, švaru, šilta, šviesu, vaikui sudarytos labai geros gyvenimo ir buities sąlygos, užtikrinančios saugią aplinką, vaikas aprūpintas reikiamais rūbais ir avalyne, atsakovė stengiasi užtikrinti ne tik būtinuosius sūnaus poreikius, bet ir sudaro galimybę vaikui turiningai leisti laisvalaikį, pramogauti, tarp mamos ir vaiko susiklostęs stiprus emocinis ryšys.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas

Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi patvirtinta S. S. ir D. U. sudaryta taikos sutartis, pagal kurią D. U. įsiapreigojo mokėti išlaikymą sūnui R. S., gim. 2010 m. gruodžio 23 d., po 162,50 Eur kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, taip pat įsipareigojo sumokėti 5850 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Minėta nutartimi lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta S. S., su ja nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Pagal Civilinio kodekso 3.185 straipsnio 1 dalį ir 3.186 straipsnio 1 dalį atsakovė yra įstatyminė nepilnamečio sūnaus turto uzufruktorė ir turi pareigą tvarkyti jam priklausantį turtą išimtinai jo interesais, tai reiškia, kad jo turtas (įskaitant ieškovo teikiamą išlaikymą) gali būti panaudojamas tik jo asmeninių poreikių tenkinimui. Civilinio kodekso 3.203 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas išimtinai jo interesams. Tuo atveju, kai vaiko (vaikų) tėvai, vienas iš jų ar kiti asmenys panaudoja vaikui skirtą išlaikymą ne vaiko (vaikų) interesais (panaudoja jį savo asmeniniams poreikiams tenkinti, perleidžia kitiems asmenims ir pan.), Civilinio kodekso 3.203 straipsnio 2 dalyje nustatyta tokio asmens pareiga atlyginti vaikui padarytus nuostolius. Taigi vaiko turtiniai interesai nuo tėvų, valdančių jo turtą uzufrukto teise, aplaidaus ir netinkamo pareigų vykdymo, yra apsaugoti suteikiant teisę vaiko atstovams, valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai ir prokurorui teisę išieškoti skolą iš asmens, panaudojusio išlaikymą ne vaiko interesams, turto. Ieškovas reikalauja įpareigoti atsakovę kas mėnesį teikti ataskaitas apie ieškovė ir atsakovės teikiamo išlaikymo vaikui panaudojimą, pateikti piniginių lėšų ataskaitą su išlaidas patvirtinančiais įrodymais, o jei mokėjimo kvite nenurodytos prekės ar paslaugos, ar nėra galimybių pateikti išlaidas patvirtinančių kvitų, nurodyti, kokia prekė ar paslauga buvo pirkta, nurodant dėl kokių priežasčių nepateikiamas šios paslaugos ar prekės apmokėjimą patvirtinantis kvitas. Reikšdamas tokį reikalavimą ieškovas iš esmės kvestionuoja prezumpciją, kad atsakovė, pas kurią gyvena šalių nepilnametis sūnus, tinkamai naudoja ne tik jo teikiamas lėšas, bet ir pati nepakankamai prisideda prie sūnaus išlaikymo, t. y. galimai piktnaudžiauja motinos teise ir naudoja šias lėšas ne sūnui, o kitiems tikslams. Viena vertus, kasdienius vaiko poreikius užtikrina bei dėl lėšų panaudojimo tikslingumo sprendžia būtent tas vaiko tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ar vaikas realiai gyvena. Kita vertus, įpareigojimas teikti ataskaitas apie lėšų panaudojimą nėra savitikslis veiksmas, taikytinas kiekvienu priteisto vaikui išlaikymo iš antrojo tėvo atveju. Tokia pareiga nėra įtvirtinta įstatymo normomis, o, sprendžiant dėl jos nustatymo teismo sprendimu, pirmiausiai būtina analizuoti, ar yra prielaidos išlaikymui skiriamas lėšas panaudoti netinkamai. Civilinio kodekso nuostatos nenumato besąlyginės prievolės periodiškai teikti išlaidų suvestines išlaikymą teikiančiam asmeniui. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ji užtikrina sūnui geresnes nei minimalias gyvenimo sąlygas, sūnui perkami nauji rūbai ir avalynė, mokykloje išperkami pusryčiai ir pietūs, sūnus lanko mokamas sporto treniruotes, su sūnumi dažnai savaitgaliais vyksta pramogauti. Išvadą teikiančios institucijos atstovas lankėsi atsakovės namuose, pateiktoje išvadoje nurodyta, kad vaikui sudarytos labai geros gyvenimo ir buities sąlygos, skyriuje nėra gauta pranešimų iš ugdymo įstaigos ar fizinių asmenų dėl mažamečio Rojaus nepriežiūros ar vaiko teisių pažeidimų šeimoje, rašte iš Palangos pradinės mokyklos nurodoma, kad mama domisi vaiko ugdymu, jis aprūpintas mokymosi priemonėmis, vaikui perkamas maitinimas. Ieškovas teigė gavęs informacijos, kad sūnaus motina gaunamas pinigines lėšas panaudoja ne vaiko poreikių, bet savo asmeninių poreikių tenkinimui, tačiau konkrečių asmenų, pateikusių tokią informaciją, nenurodė, taip pat teigė iš bendrų pažįstamų girdėjęs, jog sūnus neprižiūrėtas, o ir pats sūnus yra minėjęs, kad mamytė jam negali nieko pirkti, nes neturi pinigėlių, dėl ko vasaros sezono metu kartu su sūnumi išsikelia gyventi pas draugę į vieno kambario bendrą patalpą, kurioje gyvena keli asmenys, kad atsakovė, galėtų savo gyvenamąjį būstą išnuomoti poilsiautojams. Ieškovas savo teiginių nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis. Ieškovo atstovė nurodė, kad tai, jog atsakovė neatvyko į teismo posėdį bei nepateikė įrodymų apie savo turtinę padėtį, patvirtina, kad vaikui išlaikyti skirtas lėšas naudoja ne pagal paskirtį. Tačiau pažymėtina, kad šioje byloje ieškovas privalo įrodyti, kad atsakovė panaudoja vaikui skirtą išlaikymą ne vaiko interesais, bet ne atsakovė gindamasi privalo įrodinėti tinkamą lėšų panaudojimą.

Ieškovė nuo pat vaiko gimimo jį prižiūrėjo, ugdė ir lavino, ieškovas su vaiku susitinka retai, kaip matyti iš mokyklos pateikto rašto, vaiko ugdymu nesidomi, tai pripažino ir pats ieškovas teismo posėdžio metu. Pareikšto reikalavimo tenkinimas nepagrįstai suvaržytų atsakovės teises – ji pastoviai turėtų rinkti įrodymus apie išleidžiamas lėšas, tai užimtų ne tik dideles laiko sąnaudas ir atsakovės laisvą laiką, kurį ji galėtų skirti bendravimui su vaiku, bet atskirais atvejais tai netgi būtų neįmanoma įgyvendinti. Tai vertintina kaip didelė našta, prasilenkianti su vaiko interesų tenkinimu, nes atsakovė laiką, kurį galėtų skirti vaiko poreikių tenkinimui, turėtų skirti kasdieniam tokių duomenų rinkimui ir ataskaitų rengimui. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė iki šiol būtų netinkamai naudojusi motinos valdžią sūnaus atžvilgiu, sūnus visą laiką augo jos prižiūrimas, ugdomas ir lavinamas, todėl išankstiniai apribojimai ir įpareigojimai pažeistų tiek ieškovės, tiek vaiko laisvę spręsti, kas geriausiai atitinka jo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013). Esant išdėstytoms aplinkybėms ieškinys netenkintinas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinio netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.