- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-13
- Bylos Nr.
- 2S-284-343/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-989-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Atsakovas
- A. B., M. M.
- Ieškovas
- O. M.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama atsakovės A. B. atstovės advokatės D. S. atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės O. M. patikslintą ieškinį atsakovėms M. M. ir A. B. ir atsakovių M. M. ir A. B. priešieškinį ieškovei O. M. dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Šalys yra miškų ūkio paskirties žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 37,9 ha bendro ploto, ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 3,6 ha bendro ploto, esančių (duomenys neskelbtini) bendrasavininkės. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašė nustatyti nurodytų sklypų naudojimosi tvarką pagal 2013 m. rugsėjo 12 d. matininko J. V. parengtą sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą:
priskirti naudojimui žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , dalį A. B. plane pažymėtą indeksais 19-1A (6,7 ha) ir 19-1D (6,73 ha); dalį O. M., plane pažymėtą indeksais 19-1B (6,7 ha) ir 19-1F (6,73 ha); dalį M. M. plane pažymėtą indeksais 19-1C (6,7 ha) ir 19-1E (4,34 ha);
priskirti naudojimui žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , dalį A. B. plane pažymėtą indeksu 19-2C (1,2 ha); dalį O. M. plane pažymėtą indeksu 19-2B (1,2 ha); dalį M. M. plane pažymėtą indeksu 19-2A (1,2 ha);
priteisti ieškovei dėl jai naudojimuisi priskirtų mažesnės vertės žemės sklypų piniginę kompensaciją iš atsakovės A. B. – 9 597,28 Lt; iš atsakovės M. M. - 6 487,20 Lt; priteisti ieškovės naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas (t.1, b. l. 114-119).
Šalies argumentai
Atsakovės priešieškiniu prašė nustatyti naudojimosi tvarką minėtais miškų ūkio paskirties žemės sklypais pagal miškų ūkio inžinieriaus J. L. parengtą miško žemės planą: M. M. priskirti naudojimui žemės sklypų dalis plane pažymėtas indeksais I-3; II-3, iš viso 12,20 ha; A. B. priskirti naudojimui žemės sklypo dalis plane pažymėtas indeksais I-1; II-1, iš viso 14,70 ha ir O. M. priskirti naudojimui žemės sklypo dalis plane pažymėtas indeksais I-2; II-2, iš viso 14,60 ha bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 125-128).
Šalys pateikė prašymą patvirtinti taikos sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Varėnos rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartimi (t. 1, b. l. 169-171) šalių prašymą patenkino, patvirtino šalių taikos sutartį, kuria šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (bendras plotas 37,9 ha), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką nustatė taip: A. B. priskirta naudojimui žemės sklypo dalis, plane pažymėtą indeksais 19-1A (6,7 ha) ir 19-1D (6,73 ha); O. M. priskirta naudojimui žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksais 19-1B (6,7 ha) ir 19-1F (6,73 ha) ir M. M. priskirtas naudojimui žemės sklypo dalis, plane pažymėtą indeksais 19-1C (6,7 ha) ir 19-1E (4,34 ha);
bendrosios dalinės nuosavybės šalims priklausančio miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (bendras plotas 3,6 ha), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką šalys nustatė taip: A. B. priskirta naudojimui žemės sklypo dalis, plane pažymėtą indeksu 19-2B (1,2 ha); O. M. priskirta naudojimui žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu 19-2A (1,2 ha); M. M. priskirta naudojimui žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu 19-2C (1,2 ha);
Atsakovės dėl joms tenkančios didesnės turto vertės solidariai įsipareigojo iki 2015 m. gegužės 1 d. išmokėti ieškovei 14 500 Lt piniginę kompensaciją. Atsakovėms iki nustatyto termino nesumokėjus kompensacijos, ieškovė turi teisę kreiptis dėl priverstinio sutarties (teismo sprendimo) vykdymo proceso.
Civilinę bylą nutraukė, grąžino ieškovei 216 Lt sumokėto žyminio mokesčio, grąžino atsakovei A. B. 108 Lt sumokėto žyminio mokesčio. Teismas nustatė, kad šalių pateikta taikos sutartis šalių teisėtų interesų nepažeidžia, įstatymų imperatyvioms normoms ar viešajam interesui neprieštarauja, todėl taikos sutartį patvirtino ir bylą nutraukė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskirajame skunde atsakovės A. B. atstovė (t. 2, b. l. 2-3) prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo kita teismo sudėtimi. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:
1. Kadangi su ieškiniu, patikslintu ieškiniu bei priešieškiniu buvo pateikti skirtingi planai ir pasiūlymai, kokia tvarka turi būti nustatytas naudojimasis miškų ūkio paskirties žemės sklypais, atsakovė A. B. dėl didelio susijaudinimo nesuprato, kad naudojimosi tvarka nustatoma ne pagal jos pateiktą pasiūlymą;
2. Iš nutarties nėra aišku, pagal kurį iš pateiktų teismui naudojimosi tvarkos planų yra priimtas toks sprendimas;
3. Atsakovė A. B. neišreiškė savo valios, kad sutinka mokėti ieškovei 14 500 Lt kompensacijos už gaunamą natūroje mažesnę turto dalį, nors taikos sutartį ir pasirašė;
4. Taikos sutartis buvo tvirtinama rašytinio proceso tvarka, todėl atsakovė nesuprato taikos sutarties esmės bei pasekmių. Taikos sutartį atsakovė pasirašė suklydimo įtakoje, tai nėra jos tikroji valia. Atsakovei nebuvo tinkamai paaiškinta, kas tai yra taikos sutartis, kokios jos pasirašymo pasekmės.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovės atstovas advokatas V. V. (t. 2, b. l. 11-16) prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį bei priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus įrodymus. Atsikirtimuose į atskirąjį skundą nurodė tokius argumentus:
1. Apeliantė nenurodė nei vieno taikos sutarties negaliojimo pagrindo, materialinės ar procesinės teisės pažeidimo, ar kito pagrindo taikos sutarties nuginčijimui;
2. Aplinkybės, jog sutartis buvo pasirašyta, rodo, kad šalys iš esmės išnagrinėjo ir tarpusavyje suderino sutarties sąlygas (turinį), išsiaiškino jos patvirtinimo pasekmes, tą patvirtindamos savo parašais po sutarties tekstu;
3. Taikos sutartyje naudojimosi sklypais tvarka išdėstyta aiškiai, sklypų dalių žymėjimas yra
pagal ieškovės pateiktą J. V. parengtą planą. Tokia tvarka buvo suderinta bendru šalių susitarimu ir toks padalijimas pakoreguotas, atsižvelgiant į atsakovės išreikštą valią, ieškovei sutinkant nukrypti nuo tos naudojimosi tvarkos, kurios ji prašė patikslintu ieškiniu. Be to, atsakovės teikiamas planas turėjo kitus žymėjimus;
4. Taikos sutartis nebuvo spontaniškai pateikta teismo posėdžio metu. Atsakovė aktyviai dalyvavo ginčo sprendime, tiek atstovaudama kartu su advokatu savo motinos M. M., tiek vėliau savo pačios, kaip sklypų bendraturtės interesus, todėl jai sutarties pasirašymo ir jos patvirtinimo teisinės pasekmės buvo išaiškintos ir suprantamos;
5. Piniginės kompensacijos išmokėjimo tikslas yra kompensavimas už ieškovei tenkančią mažesnės vertės miško dalį;
6. Šalys taikos sutartyje nurodė, kad šalims buvo žinomos taikos sutarties patvirtinimo pasekmės, todėl teismui nekilo pareiga jas aiškinti;
7. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad buvo tokios būklės, kad pasirašydama taikos sutartį negalėjo suprasti savo veiksmų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė M. M. (t. 2, b. l. 20) nurodė pageidaujanti, kad Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartis būtų panaikinta ir byla perduota nagrinėti iš naujo kitos sudėties teismui. Atsakovė sutiko su atskirojo skundo argumentais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.) nėra nustatyta.
Nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Vadovaujantis CK 6.985 straipsniu, teismo patvirtinta taikos sutartis turi šalims galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Įstatymas įpareigoja teismą, sprendžiantį klausimą dėl taikos sutarties patvirtinimo, įsitikinti, ar pateikta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, ir ar nėra kitų aplinkybių, dėl kurių ši sutartis negali būti teismo patvirtinama. Taikos sutartis yra sandoris, kuriam sudaryti būtina abiejų sutarties šalių suderinta valia. Vienos iš šalių valios trūkumai įstatymo nustatytais atvejais gali lemti taikos sutarties negaliojimą (CK 6.986 str. 1 d.), ir tuo pačiu būti pagrindu panaikinti teismo nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo, tačiau aplinkybes, susijusias su valios trūkumais pasirašant taikos sutartį, turi įrodyti šia aplinkybe savo skundą grindžianti šalis, šiuo atveju – apeliantė (CPK 178 str.). Tam, kad šalies valios trūkumai būtų pagrindu spręsti dėl taikos sutarties negaliojimo, jie turi egzistuoti taikos sutarties sudarymo metu. Vėlesnis vienos iš taikos sutarties šalių valios pasikeitimas neturi įtakos taikos sutarties galiojimui, kadangi teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Apeliantė nurodė, kad ji taikos sutartį pasirašė dėl didelio susijaudinimo nesupratusi, jog naudojimosi tvarka nustatoma ne pagal jos pateiktą pasiūlymą, kadangi, nagrinėjant bylą, buvo pateikti skirtingi naudojimosi sklypais tvarkos nustatymo planai ir pasiūlymai, nėra aiški naudojimosi sklypais tvarka. Apeliantė iš esmės remiasi CK 1.90 straipsnyje nurodytu dėl suklydimo sudaryto sandorio negaliojimo pagrindu, tačiau jokių šio pagrindo egzistavimą patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Bylos medžiaga patvirtina, kad šalys turėjo pakankamai laiko (14 dienų) tarpusavyje suderinti sutarties sąlygas (t. 1, b. l. 159,165). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu taikos sutartyje naudojimosi sklypais tvarka išdėstyta aiškiai ir suprantamai, šalims naudotis priskiriami konkrečiais skaičiais ir raidėmis apibrėžtos žemės sklypų dalys, remiantis ieškovės pateikto J. V. 2013 m. rugsėjo 12 d. parengtu planu. Taikos sutartimi sklypų pasidalijimas pakoreguotas, atsižvelgiant į atsakovių valią ir atsakovių atliktą atskirų sklypų dalių įvertinimą, atitinkamai iš dalies pakeičiant J. V. 2013 m. rugsėjo 12 d. parengtame plane nustatytų atskirų sklypų dalių naudotojus. Taikos sutartimi ieškovės sklypas 19-2A buvo priskirtas atsakovei M. M., o jos 19-2C sklypas paskirtas naudotis atsakovei A. B., ieškovei atiteko pastarosios sklypas 19-2B. 19-1A, 19-1B, 19-1C naudojimosi sklypų dalimis tvarka taikos sutartyje palikta tokia pati kaip J. V. 2013 m. rugsėjo 12 d. parengtame plane. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad ji, sudarant taikos sutartį, buvo tokios būklės, jog negalėjo suprasti atitinkamų taikos sutarties nuostatų, savo veiksmų esmės ar prasmės, kad jos suklydimas buvo nulemtas aplinkybių, nepriklausančių nuo jos valios, t. y. esminis. Pažymėtina, kad apeliantė kaip savo motinos atsakovės M. M. įgaliota atstovė dalyvavo bylos nagrinėjime nuo pat pradžios, todėl apeliantei bylos aplinkybės turėjo būti žinomos. Atsakovė M. M., kurios interesai sutapo su apeliantės, buvo atstovaujama advokato. Apeliantė turėjo realias galimybes su profesionalaus teisininko pagalba susipažinti ir įvertinti taikos sutarties sąlygas. Aukščiau nurodytais motyvais taip pat atmestinas atskirojo skundo teiginys, jog apeliantė neišreiškė valios mokėti ieškovei 14 500 Lt kompensaciją. Papildomai pažymėtina, kad apeliantė nepagrįstai teigia, jog jai priskirta mažesnės vertės turto dalis. Remiantis atsakovių byloje pateiktu VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto atliktu atskirų ginčo sklypų dalių įvertinimu (t. 1, b. l. 90), apeliantei priskirtų naudotis sklypų dalių bendra vertė yra 185 000 Lt, kas ženkliai viršija ieškovei tenkančių sklypų vertę (140 400 Lt). Taikos sutarties sąlyga, numatanti kompensuoti ieškovei už jai atitenkančią mažesnės vertės miško dalį yra pagrįsta ir atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus (CK 1.5 str.). Atskirajame skunde nurodoma, kad aplinkybė, jog taikos sutartis buvo tvirtinama teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka lėmė tai, kad apeliantei nebuvo išaiškintos taikos sutarties patvirtinimo teisinės pasekmės, todėl sutartį apeliantė pasirašė suklydimo įtakoje. Šie apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Teismo proceso pobūdis (rašytinis ar žodinis) negali nulemti apeliantės suvokimo apie tai, kokias teisines pasekmes sukels jos atžvilgiu skundžiama nutartis. Nagrinėjamu atveju šalys pateiktoje tvirtinti taikos sutartyje (3.1 p.) nurodė, kad joms yra žinomos ir suprantamos sutarties patvirtinimo teisinės pasekmės, t. y. joms žinoma, jog, teismui patvirtinus šią sutartį, priimtas teismo sprendimas įgis res judicata galią ir šalys ateityje pakartotinai dėl sutartimi patvirtintų aplinkybių į teismą kreiptis negalės, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo taikos sutarties patvirtinimui skirti posėdį žodinio proceso tvarka bei taikos sutarties patvirtinimo teisines pasekmes aiškinti remiantis CPK 140 straipsnio 1 dalimi.
Remdamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1p.).
Dėl bylinėjimo išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą ją atstovavusiam advokatui sumokėjo 500 Lt (t. 2, b. l. 17-18). Ši suma neviršija 2004 m. balandžio 2 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus 8.15 punkte nurodyto 0,5 MMA dydžio (517,50 Lt) (CPK 98 str. 2 d.). Atskirąjį skundą atmetus, ieškovei iš atsakovės A. B. priteistina 500 Lt (kas atitinka 144,81 Eur) išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Atskirojo skundo netenkinti.
Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei O. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 500,00 Lt (penkis šimtus litų) (kas atitinka 144,81 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 81 euro ct) išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.