Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-03-22 · Civilinė byla Nr. e2-10188-845/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-03-22
Bylos Nr.
e2-10188-845/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04991-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lijana Visokavičienė
Ieškovas
SIA „B2Kapital“
Atsakovas
M. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-10188-845/2019 (S)Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04991-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 3.2.6.6.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 22 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo SIA „B2Kapital“ ieškinį atsakovui M. S. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas SIA „B2Kapital“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovo M. S. 318,72 Eur skolos, 28,68 Eur delspinigių, 5 procentų metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų, kurias 15 Eur žyminis mokestis ir 25,29 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškovas prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovui teismo procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų kopijos ir CPK 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo pranešimas) buvo įteikti asmeniškai deklaruotu adresu (CPK 123 straipsnio 1 ir 3 dalys). Kadangi atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismas priima sprendimą už akių. Priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą, kadangi CPK 142 straipsniu nenumatyta, kad būtų informuojama apie sprendimo už akių priėmimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2011-05-07 atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 5-7). Pagal sutarties sąlygas paskolos davėjas UAB „MCB Finance“ įsipareigojo suteikti atsakovui sutartyje nurodytomis sąlygomis nurodyto dydžio kreditą, o atsakovas įsipareigojo nustatytomis dalimis ir terminais grąžinti ieškovui visą kreditą, sumokėti sutarties specialiosiose dalyse numatytas palūkanas. Atsakovas pažeidė sutarties sąlygas – negrąžino kredito, uždelsė sumokėti sutartyje nurodytus mokėjimus, todėl paskolos davėjas, vadovaudamasis sutarties 11 skyriumi, vienašališkai nutraukė sutartį, sudarytą su atsakovu. Atsakovas apie sutarties esminį pažeidimą bei apie sutarties nutraukimą informuotas raštiškai, jam taip pat pranešta apie sutarties nutraukimo pasekmes (e. b. l. 8, 21). 2016-11-28 UAB „IPF Digital Lietuva“ ir ieškovas sudarė „Gautinų sumų pirkimo-pardavimo sutartį“ (e. b. l. 11-14), kurios pagrindu ieškovui perėjo visos reikalavimo teisės į atsakovo skolą pagal sutartį. 2017-02-24 atsakovui išsiųstas pranešimas dėl reikalavimo teisės perleidimo (e. b. l. 9, 20). Byloje duomenų, kad atsakovas su ieškovu būtų atsiskaitęs, nėra (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 2 punktas). CK 6.205 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovas atsiliepimo nepateikė ir savo prievolės ieškovui neginčija (CPK 12 straipsnis), ieškovo reikalavimas dėl 318,72 Eur skolos priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.870 straipsnis, 6.873 straipsnis).

Vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 1 dalimi įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo delspinigių skaičiuojamų už paskutiniąsias 180 dienų iki ieškinio pateikimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas vėlavo laiku atsiskaityti su ieškovu, ieškovui priteistina 28,68 Eur delspinigių (sutarties 5.1. punktas).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Patenkinus ieškovo pagrindinį reikalavimą, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą sumą (318,72 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-03-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 15 Eur žyminis mokestis (e. b. l. 10) bei 25,29 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (e. b. l. 15-19, 22-27), iš viso – 40,29 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti iš atsakovo M. S., a. k.: (duomenys neskelbtini) ieškovo SIA „B2Kapital“, į. k. 40103645131, naudai 318,72 Eur skolos, 28,68 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą sumą (318,72 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-03-01) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo bei 40,29 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lijana Visokavičienė