Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2011-05-27 · Byla Nr. Iv-2548-484/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2011-05-27Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2011-05-27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-27
Bylos Nr.
Iv-2548-484/2011
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00775-2011-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius, Virginija Volskienė (pran.)
Pareiškėjas
A. M.
Atsakovas
Nacionalinei Žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
  • 63.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS492-461/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00775-2011-6Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. gegužės 27 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. M. skundą atsakovui Nacionalinei Žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėja A. M. (toliau – ir pareiškėja) 2011 m. balandžio 2 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui išsiuntė skundą, kuriame prašo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) atkurti nuosavybės teises į trūkstamą 0,57 ha žemės plotą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 7 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti pareiškėjos skundą kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai ir išaiškino pareiškėjai teisę skundą paduoti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus buveinė.

Vilniaus apygardos administracinis teismas nustatė, kad pareiškėjai Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. 55/14849 atkurtos nuosavybės teisės į buvusių savininkų S. K. ir M. A. nuosavybės teisėmis valdytą 4,41 ha žemę Dainių kaime, Širvintų rajone, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam 3,81 ha ploto žemės sklypus, esančius Liepaičių ir Šukaičių kaimuose, Veiviržėnų seniūnijoje, Klaipėdos rajone. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja skunde nurodo, kad atlikus jai neatlygintinai suteiktų žemės sklypų kadastrinių duomenų patikslinimą, nustatyta, jog trūksta 0,57 ha žemės ploto, tad pareiškėja siekia atkurti nuosavybės teises į trūkstamą žemės plotą. Teismas padarė išvadą, kad pagal pareiškėjos skunde nurodytą pagrindą ir dalyką, atsakovu byloje turėtų būti Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius, kurio buveinė yra Klaipėdos apygardos administracinio teismo veikimo teritorijoje.

II.

Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą (b. l. 37) ir patikslintą atskirąjį skundą, kuriais prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartį ir grąžinti jos skundą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Teigia, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog atsakovu turėtų būti Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius. Mano, kad darydamas tokią išvadą, pirmosios instancijos teismas pažeidė tiek materialines, tiek ir procesines teisės normas. Pažymi, kad savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria buvo atsisakyta priimti jos skundą, ji grindžia ir tuo, kad Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojai vilkino ir tyčia sumažino sklypą Liepaičių kaime Veiviržėnų seniūnijoje, Klaipėdos rajone, todėl mano, kad jie padarys viską, kad pareiškėjai nebūtų grąžinta 0,57 ha žemės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas atmestinas.

Priimdamas pareiškėjos atskirąjį skundą pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėja skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartį, tačiau pareiškėjos atskirajame ir patikslintame atskirajame skunde nurodyta, kad ji prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartį. Tokią atskirojo skundo priėmimo nutartyje padarytą klaidą teisėjų kolegija laiko rašymo apsirikimu ir nagrinėdama pareiškėjos atskirąjį skundą vertins Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė byloje atsakovą ir teismą, kuriam teismingas pareiškėjos reiškiamas skundas bei atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą atkurti nuosavybės teises į trūkstamą 0,57 ha žemės plotą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 48 straipsnio 2 dalis atsakovą apibrėžia kaip instituciją, įstaigą, tarnybą, tarnautoją, kurių aktai ar veiksmai skundžiami. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad atsakovu administraciniame procese laikoma materialiojo teisinio santykio šalis, tikrai ar tariamai pažeidusi pareiškėjo materialiąsias teises ar interesus, ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjo pareikštą reikalavimą (2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008, publikuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 4(14), 2008 sausis–balandis, P. 109–124). Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo įpareigoti atitinkamą instituciją atlikti veiksmus – atkurti nuosavybės teises į trūkstamą žemės plotą, kadangi atlikusi geodezinius matavimus nustatė, kad trūksta 0,57 ha žemės. Sistemiškai aiškinant ABTĮ 48 straipsnio 2 dalį, darytina išvada, kad atsakovu byloje, kai reiškiamas reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus, yra institucija, įstaiga, tarnyba, tarnautojas, kurių kompetencijai teisės aktais yra priskirta atlikti veiksmus, kuriuos pareiškėjas teismo prašo įpareigoti atlikti.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba, kuri, vadovaujantis nurodyto įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, priima sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje inter alia nustatyta, kad sprendimus grąžinti, perduoti, suteikti nuosavybėn neatlygintinai ir parduoti valstybinę žemę priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Nacionalinė žemės tarnyba 2010 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. 4B-(3.1)-2445 (b. l. 31–33) patvirtino, kad Nacionalinės žemės tarnybos direktorius teritorinių žemėtvarkos skyrių vedėjams yra išdavęs įgaliojimą atitinkamos savivaldybės teritorijoje priimti sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti nuosavybėn neatlygintinai valstybinės žemės sklypus, taip pat Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nustatytais atvejais priimti sprendimus padidinti grąžintiną žemės sklypo plotą.

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Širvintų rajono žemėtvarkos skyriaus 2007-01-31 rašte Nr. S-110 pateikiama informacija patvirtina, kad pareiškėja buvo pareiškusi valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo lygiaverčiu žemės sklypu Klaipėdos rajone. 2006 m. lapkričio 9 d. Klaipėdos apskrities viršininko sprendimu Nr. 55/14849 pareiškėjai buvo perduota neatlygintinai lygiavertis turėtajam 3,81 ha žemės sklypas, esančios Klaipėdos rajone, Veiviržėnų seniūnijoje, Liepaičių ir Šukaičių kaimuose (b. l. 24, 27). Remiantis pareiškėjos išreikšta valia, trūkstamą žemės plotą 0,57 ha ji siekia atgauti Klaipėdos rajone.

Atsižvelgiant į tai, kad, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, ginčo žemė, į kurią pareiškėja siekia atkurti nuosavybės teises, yra Klaipėdos rajone, subjektas, įgaliotas priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių į žemę, esančią Klaipėdos rajone, atkūrimą, yra Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas, vadinasi pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovu pagal pareiškėjos reiškiamą reikalavimą yra Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius, kurio buveinė yra Klaipėdos apygardos administracinio teismo veiklos teritorijoje (ABTĮ 35 str., Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymo 2 str. 2 d., Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ 6 str. 5 d. 3 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad pasirinkti, į ką nukreipti materialinį teisinį reikalavimą byloje, t. y. ką patraukti atsakovu, gali tik pareiškėjas. Tačiau administracinis teismas, būdamas aktyvus ir įstatymu įpareigotas išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 10 str.), turi atkreipti pareiškėjo dėmesį į tai, kad jo atsakovu nurodomas subjektas neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą materialinį teisinį reikalavimą, kitaip tariant, yra netinkamas atsakovas (2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008, publikuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 4(14), 2008 sausis–balandis, P. 109–124). Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 35 straipsnyje nustatyta, jog skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė. ABTĮ 37 straipsnio, reglamentuojančio skundo (prašymo) priėmimo taisykles, 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui. Šio straipsnio 4 dalyje inter alia nustatyta, kad jeigu skunde (prašyme) pareiškėjas nenurodo atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens arba nurodo ne tą atsakovą ar trečiąjį suinteresuotą asmenį ar nurodo asmenis, su kurių teisėmis ar pareigomis ginčas nesusijęs, tačiau skunde pakankamai aiškiai suformuluoja ginčo dalyką (nurodo skundžiamą aktą, veiksmą arba atsisakymą ar vilkinimą atlikti veiksmus) ir administravimo subjektą, dėl kurio priimto akto, veiksmo ar neveikimo paduodamas skundas, teismo pirmininkas ar teisėjas nutartimi gali pašalinti šiuos trūkumus. Aiškindama šias ABTĮ nuostatas teleologiniu (įstatymo tikslo), lingvistiniu bei sisteminiu teisės aiškinimo metodais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad spręsdamas skundo priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas turi vertinti, ar jam paduotame skunde atsakovu yra nurodytas tinkamas subjektas, kadangi nustačius, jog atsakovu pagal pareiškėjo reiškiamą reikalavimą turi būti kitas subjektas, kurio buveinė yra kito administracinio teismo veiklos teritorijoje, tokį skundą turi būti atsisakoma priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, konstatavęs, kad ši byla priskirtina ne Vilniaus, o Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.

Atskirojo skundo argumentas, kad pareiškėja nepasitiki Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojais, neturi reikšmės sprendžiant atsakovo tinkamumo byloje klausimą. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyta aplinkybė tėra tik niekuo nepagrįsta prielaida.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjos skundas teismingas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai priėmė nutartį, kuria atsisakė priimti pareiškėjos skundą. Atsižvelgusi į padarytas išvadas, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjos A. M. atskirasis skundas atmestinas, paliekant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartį nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjos A. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiRičardas PiličiauskasVirgilijus ValančiusVirginija Volskienė