Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Regionų administraciniame teisme gautas pareiškėjo V. S. skundas, kuriame prašoma: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas, AAD) direktoriaus G. K. 2025 m. sausio 6 d. įsakymą Nr. ADP1-2 (toliau – ir Įsakymas); 2) priteisti pareiškėjo patirtas teisines išlaidas.

Pareiškėjas paaiškina, kad 2024 m. lapkričio 7 d. AAD direktoriaus sprendimu buvo pradėtas tarnybinio nusižengimo, kurio padarymu įtartas pareiškėjas, tyrimas. Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas, atsižvelgiant į Departamente 2024 m. lapkričio 4 d. gautą Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros 2024 m. spalio 30 d. Nutarimą atsisakyti panaikinti nutarimą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą.

Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas neužtikrino, jog pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrime dalyvautų profesinės sąjungos atstovas. Pareiškėjo vertinimu, tarnybinio nusižengimo tyrimo atlikimas be profesinės sąjungos atstovo dalyvavimo yra savarankiškas pagrindas įsakymą, kuriuo pripažinta, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, pripažinti neteisėtu ir panaikinti.

Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2024 m. birželio 25 d. iki 2024 m. liepos 18 d. buvo kasmetinėse atostogose, jį pavadavo Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnioji specialistė O. M., kuri AAD minimą pranešimą, gavusi per DBSIS, nukreipė Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialistui D. D. su rezoliucija: atlikti tyrimą, atsakyti. Todėl dėl šio įvykio administracinio nusižengimo teiseną turėjo pradėti pavedimą tirti gavęs pareigūnas, jei būtų buvusi nustatyta administracinio nusižengimo sudėtis.

Atkreipia dėmesį, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės metu identifikavus, kad yra galimas administracinis nusižengimas, nedelsiant ir buvo užvestas ROIK. Teisės aktuose nėra aiškiai apibrėžta takoskyra tarp aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės ir administracinio nusižengimo tyrimo procesų. Ši vieta vertinama pagal pareigūnų vidinį įsitikinimą. Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjas medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje aptikęs didelį kiekį įvairių nupjautų laukinių gyvūnų galūnių, įtarė, kad gali būti neteisėtai sumedžiojami ir dorojami laukiniai gyvūnai, daroma didelė žala gyvūnijai. Todėl buvo pradėtas tyrimas, administracinis nusižengimas nebuvo nustatytas, todėl pareiškėjas neprivalėjo jo įregistruoti į Administracinių nusižengimų registro informacinę sistemą (ANRIS).

Pareiškėjo teigimu, jo kaltė konstatuota formaliai, netiriant kaltės iš esmės. Atsakovas kvalifikuodamas pareiškėjo kaltę apsiribojo deklaratyviu teiginiu, kad pareiškėjo kaltės laipsnis pasireiškė aplaidumu. Tai patvirtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai, neobjektyviai, neįsigiliant į svarbias tyrimo metu paaiškėjusias aplinkybes. Taip pat svarbus tarnybinės atsakomybės aspektas – pasekmės. Teismų praktikoje neretai konstatuojama, kad teisės pažeidimui (šiuo atveju tarnybiniam nusižengimui) konstatuoti pakanka formalios sudėties (nereikalaujančios pasekmių), visgi įstatymuose (Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje) įsakmiai reikalaujama, kad skiriant nuobaudą būtų atsižvelgiama į kilusias pasekmes. Nagrinėjamu atveju apskritai nėra analizuojamas tarnybinio nusižengimo pasekmių klausimas, joje nėra nurodyta nei kritiškai svarbių, neatitaisomų pasekmių, o taip pat ir menkų, nereikšmingų pasekmių, kurios bent galėjo kilti dėl pareiškėjo, neva, padaryto tarnybinio nusižengimo. Išvada yra visiškai neišsami, nepagrįsta, nėra atskleista tarnybinio nusižengimo sudėtis. Pažymi, kad pareiškėjui nėra suprantama, kokias neigiamas pasekmes sukėlė jo veiksmai. Pareiškėjo įsitikinimu, šių aplinkybių nebuvimas akivaizdžiai patvirtina Išvados neteisėtumą ir nepagrįstumą ir yra pagrindas naikinti Įsakymą, kuriuo pripažinta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą.

Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju jo atžvilgiu pritaikyta tarnybinė nuobauda – pastaba. Šiuo atveju tokia nuobauda galėtų būti taikoma tik tuomet, kai padaryta pavojinga veika (neveikimas), nustatytos pasekmės, padariusios realios žalos ar kitų sunkių neigiamų padarinių, kad už tai pritaikyta nuobauda atitiktų tarnybinio nusižengimo sunkumo laipsnį. Pažymi ir tai, kad pareiškėjas galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi, tarnybinė veikla už 2022 m., 2023 m. tiesioginio vadovo įvertinta labai gerai. Neeilinio vertinimo metu už 2024 m. veiklą įvertintas, kaip viršijantis lūkesčius. Tiesioginio vadovo charakterizuojamas teigiamai. Be to, tarnybinio nusižengimo tyrimo metu pareiškėjas aktyviai ir geranoriškai teikė visą jam žinomą ir jo žinioje buvusią informaciją.

Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad pareigūnas, atliekantis tyrimą, gavo 2024 m. lapkričio 21 d. pareiškėjo paaiškinimą dėl pradėto galimo tarnybinio nusižengimo, kuriame pareiškėjas neigė padaręs tarnybinį nusižengimą. Pareigūnas, atliekantis tyrimą, atlikęs faktinių aplinkybių tyrimą padarė išvadą, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu surinkta pakankamai objektyvių duomenų, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą – būdamas valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnu, eidamas Departamento Gyvosios gamtos apsaugos departamento Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, neatliko / netinkamai atliko pareigas. Pareiškėjas, turėdamas informacijos apie galimą administracinį nusižengimą ir siekdamas gauti tai pagrindžiančios informacijos, nepradėjo administracinio nusižengimo teisenos esant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 590 straipsnyje numatytiems pagrindams, neužregistravo galimo administracinio nusižengimo Administracinių nusižengimų registre, 2024-07-30 laikotarpiu nuo 15 val. 19 min. iki 16 val. 55 min. Departamento tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvyko į objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), (geografinės koordinatės: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir šiame objekte, nuosavybės teise priklausančiam juridiniam asmeniui – asociacijai Pasvalio rajono medžiotojų būreliui „(duomenys neskelbtini)“, nedalyvaujant šio juridinio asmens savininkui, valdytojui ar jo įgaliotam atstovui, taip pat nedalyvaujant liudytojui, atliko veiksmus, vienas kurių – įrengė Departamentui priklausančią vaizdo stebėjimo kamerą Reolink KEEN Ranger PT su tarnybine kortele (duomenys neskelbtini). Vėliau, Departamento tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini). Nr. (duomenys neskelbtini) pakartotinai nuvyko į medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją 2024-08-23, 2024-08-26, 2024-09-02 ir savo veiksmais tęsė tyrimą dėl veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių, tačiau dėl kurios administracinio nusižengimo teisena nebuvo pradėta. Pareiškėjo sprendimu įrengta minėta vaizdo stebėjimo kamera juridinio asmens medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ teritorija buvo stebima iki 2024-09-10 (vaizdo kamerą 2024-09-10 radus ir policijai perdavus Medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ nariams). Tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 12 punktus, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 590 straipsnį, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 ir 2 dalis, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. D1-69 „Dėl Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų etikos taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. D1-327 redakcija), 5.2 ir 5.10 papunkčius, Departamento valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso, patvirtinto Departamento direktoriaus 2022 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. AD1-216 „Dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso patvirtinimo“, 6.1.2, 6.1.3 papunkčius ir 7.4 punktą, Departamento Gyvosios gamtos apsaugos departamento Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos skyriaus nuostatų, patvirtintų Departamento direktoriaus 2024 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. AD1-182, 4.12 papunktį, Departamento Gyvosios gamtos apsaugos departamento Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2024 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. AD1-195, 17 punktą.

Atsakovas pažymi, kad profesinės sąjungos atstovas galėjo dalyvauti atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą, t. y. teikti pasiūlymus, prašymus ir pan., tačiau viso tyrimo metu jų gauta nebuvo.

Nesutinka su skunde nurodytu argumentu, kad pareiškėjo atžvilgiu pritaikyta tarnybinė nuobauda – pastaba yra per griežta. Pažymi, kad už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriamos nevienodo sunkumo tarnybinės nuobaudos. Šiuo atveju skirta pati švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba. Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Pareiškėjo neteisėta veika pasireiškė neveikimu, jis privalėjo ir galėjo įvertinti savo veikos neteisėtumą bei dėl jos kylančias pasekmes, turėjo ir galėjo imtis aktyvių veiksmų, tačiau dėl aplaidumo to nepadarė, kaltės forma – neatsargumas. Nors šiuo atveju 2024 m. rugsėjo 12 d. (ROIK:24254932528) buvo pradėta administracinė teisena dėl netinkamo laukinių gyvūnų atliekų šalinimo ir jų bei plastikinių atliekų deginimo, tačiau dėl pareiškėjo minėto neveikimo nebuvo užtikrintas savalaikis administracinio nusižengimo tyrimas.

Iš Tarnybinio patikrinimo išvados turinio matyti kad pareiškėjas, būdamas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnu ir žinodamas savo kaip pareigūno įgalinimus, pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, eilę teisės aktų, nesilaikė Vidaus tvarkos taisyklių ir tuo padarė tarnybinį pažeidimą bei pasiūlė Departamento direktoriui skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir pasekmes, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) atleidimas iš pareigų. Įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į minėtus tarnybinės nuobaudos skyrimo kriterijus, turi diskrecijos teisę parinkti ir paskirti vieną iš šių nuobaudų. Taigi, valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo turi išimtinę teisę pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą ir priimti sprendimą skirti tarnybinę nuobaudą. Ši teisė savaime negali būti laikoma įstaigos vadovo psichologiniu spaudimu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento direktoriaus 2025 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. ADP1-2 teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad 2024 m. lapkričio 7 d. AAD direktoriaus sprendimu buvo pradėtas tarnybinio nusižengimo, kurio padarymu įtartas pareiškėjas, tyrimas. Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas, atsižvelgiant į Departamente 2024 m. lapkričio 4 d. gautą Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros 2024 m. spalio 30 d. Nutarimą atsisakyti panaikinti nutarimą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą.

2024 m. lapkričio 14 d. pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo, kuriame buvo pasiūlyta per 5 darbo dienas pateikti rašytinį paaiškinimą dėl įtarimų galimai padarius tarnybinį nusižengimą. Pranešime buvo nurodyta, kad pareiškėjas įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, t. y, kad būdamas valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnu, galimai padarė tarnybinį nusižengimą neatlikdamas/netinkamai atlikdamas Departamento Gyvosios gamtos departamento Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas. O būtent – Departamente 2024 m. liepos 16 d. elektroniniu paštu gavus pranešimą „Dėl nugaišusio stirniuko“ (reg. Nr. AD4-17857), kuriame buvo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone buvo rastas nugaišęs stirniukas, kurį paėmę medžiotojai išmetė pakelėje, maždaug už 2 km. nuo kaimo (medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės ploto vienete), turėdamas informacijos apie galimą administracinį nusižengimą ir siekdamas gauti tai pagrindžiančios informacijos, nepradėjo administracinio nusižengimo teisenos esant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 590 straipsnyje numatytiems pagrindams, neužregistravo galimo administracinio nusižengimo Administracinių nusižengimų registre (užregistravo ir administracinio nusižengimo teiseną Departamento Gyvosios gamtos apsaugos departamento Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vyresnioji specialistė O. M. pradėjo 2024 m. rugsėjo 12 d. 21 val. 18 min. ROIK:24254932528 pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį). 2024 m. liepos 30 d. laikotarpiu nuo 15 val. 19 min. iki 16 val. 55 min. Departamento tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini)valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvyko į objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Namišių., Pasvalio r., (geografinės koordinatės: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir šiame objekte, nuosavybės teise priklausančiam juridiniam asmeniui – asociacijai Pasvalio rajono medžiotojų būreliui „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – Medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ teritorija), nedalyvaujant šio juridinio asmens savininkui, valdytojui ar jo įgaliotam atstovui, taip pat nedalyvaujant liudytojui, atliko veiksmus, vienas kurių – įrengė Departamentui priklausančią vaizdo stebėjimo kamerą Reolink KEEN Ranger PT su tarnybine kortele +370 669 21129. Vėliau, Departamento tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini)valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pakartotinai nuvyko į Medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją 2024 m. rugpjūčio 23 d., 2024 m. rugpjūčio 26 d., 2024 m. rugsėjo 2 d. ir savo veiksmais tęsė tyrimą dėl veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių, tačiau dėl kurios administracinio nusižengimo teisena nebuvo pradėta. Įrengta minėta vaizdo stebėjimo kamera juridinio asmens Medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ teritorija buvo stebima iki 2024 m. rugsėjo 10 d. (vaizdo kamerą 2024 m. rugsėjo 10 d. radus ir policijai perdavus Medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ nariams).

2024 m. lapkričio 21 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimą dėl pradėto tarnybinio nusižengimo tyrimo. Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su pranešime pateiktais tarnybinio nusižengimo kaltinimais. Paaiškinime paaiškino, kad laikydamasis teisės aktuose nustatytos tvarkos, tinkamai vykdė tarnybines funkcijas ir savo veiksmais ar elgesiu nepadarė tarnybinio nusižengimo.

2024 m. gruodžio 6 d. buvo surašyta išvada Nr. TNT-84 „Išvada dėl V. S. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Išvada), kurioje siūloma pripažinti, kad Departamento Gyvosios gamtos apsaugos departamento Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas V. S. padarė tarnybinį nusižengimą ir skirti jam tarnybinę nuobaudą – pastabą.

2024 m. gruodžio 10 d. pareiškėjas pateikė Taikinimo komisijai prašymą Nr. BDR-4266.

2024 m. gruodžio 18 d. Taikinimo komisija atlikusi tyrimą dėl pareiškėjo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo įvertinimo pagal tarnybinio nusižengimo bylos medžiagą priėmė sprendimą teikti siūlymą (patariamąją nuomonę) pripažinti, kad pareiškėjas nepadarė tarnybinio nusižengimo ir tarnybinės nuobaudos neskirti.

2025 m. sausio 6 d. AAD direktorius G. K. priėmė įsakymą Nr. ADP1-2, kuriuo pareiškėjas pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą ir paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Įsakymu, kreipėsi į teismą.

Pareiškėjo skundas grindžiamas, pirmiausia, argumentu, kad atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą buvo pažeistas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 10 dalyje numatytas reikalavimas atliekant tarnybinių nusižengimų tyrimą įtraukti darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos atstovą.

Atkreiptinas dėmesys, kad atliekant tarnybinį patikrinimą profesinės sąjungos atstovas galėjo dalyvauti atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą, t. y. teikti pasiūlymus, prašymus ir pan. Byloje apie tokius prašymus ar pasiūlymus informacijos nėra pateikta, todėl teismas vertina, kad jų viso tyrimo metu gauta nebuvo. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjui apie tyrimą pranešta Departamento Vidaus tyrimo skyriaus 2024 m. lapkričio 14 d. pranešimu dėl galimo tarnybinio nusižengimo Nr. TNT-74, todėl jis taip pat turėjo visas galimybes kreiptis į Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinę sąjungą dėl jos dalyvavimo tarnybinio nusižengimo tyrime. Be kita ko, pareiškėjas nepateikė duomenų ar argumentų, jog pareigūnas, atliekantis tyrimą, kokiu nors būdu kliudė profesinės sąjungos atstovams dalyvauti atliekamame tyrime. Atlikus tarnybinio nusižengimo tyrimą, Departamento Personalo skyrius pateikė išvadą profesinei sąjungai. Taigi, teismas nenustatė aplinkybių, kad profesinės sąjungos atstovams būtų buvę kaip nors kliudyta dalyvauti pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrime.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) nustato pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo teises ir pareigas, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus.

Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnis 1 dalis numato, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis šiame įstatyme nustatytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principai yra šie: 1) atsakomybė. Valstybės tarnautojas atsako už savo veiksmų padarinius, naudojamos informacijos, dokumentų tinkamą naudojimą ir konfidencialumą; valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo reikalavimu atsiskaito už savo veiklą institucijoje ir įstaigoje nustatyta tvarka; 2) atvirumas. Valstybės tarnautojas turi būti atviras kitokiam požiūriui, pozityvioms iniciatyvoms, dialogui, bendradarbiavimui, naujovėms; 3) efektyvumas. Valstybės tarnautojas tarnybinės veiklos rezultatų turi siekti kuo mažesnėmis sąnaudomis, jam skirtus išteklius naudoti ekonomiškai; 4) kūrybingumas. Valstybės tarnautojas turi būti iniciatyvus, tarp iššūkių įžvelgti naujas galimybes valstybės sėkmei kurti ir siekti jas įgyvendinti; 5) lankstumas. Valstybės tarnautojas turi gebėti prisitaikyti prie kintančių veiklos sąlygų ir reikalavimų, technologijų, technikos, darbo organizavimo pokyčių ir kitų aplinkybių; 6) lojalumas Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai. Valstybės tarnautojas turi veikti valstybės interesais, nepažeisti jos konstitucinės santvarkos, prireikus imtis visų teisėtų veiksmų, reikalingų šiai santvarkai apsaugoti; 7) nesavanaudiškumas. Valstybės tarnautojas privalo naudoti jam patikėtą valstybės ir savivaldybių turtą, tarnybinę informaciją tik visuomenės gerovei, eidamas pareigas nesiekti naudos sau ar kitiems su juo susijusiems asmenims (sutuoktiniui, partneriui (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka) (toliau – partneris), artimajam giminaičiui, svainystės ryšiais susijusiam asmeniui ar kitam valstybės tarnautojo privačių interesų deklaracijoje nurodytam asmeniui), tarnauti išimtinai visuomenės interesams; 8) sąžiningumas ir nešališkumas. Valstybės tarnautojas privalo būti objektyvus, priimdamas sprendimus vengti asmeniškumų, išklausyti ir pateikti tokią informaciją, kuri padėtų asmeniui priimti tinkamiausią sprendimą, nedemonstruoti savo simpatijų ar antipatijų ir išskirtinio dėmesio atskiriems asmenims ar jų grupėms; 9) padorumas. Valstybės tarnautojas privalo elgtis nepriekaištingai, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš asmenų ar organizacijų, siekiančių daryti įtaką, kai jis eina pareigas; 10) pagarba žmogui ir valstybei. Valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų, žmogaus teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir vykdyti teismų sprendimus; 11) politinis neutralumas. Valstybės tarnautojas turi būti neutralus politinio proceso dalyvių atžvilgiu, pasikeitus politinei valdžiai, privalo užtikrinti viešojo intereso tęstinumą (netaikoma politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams); 12) profesionalumas. Valstybės tarnautojas turi siekti aukščiausios kokybės tarnybinės veiklos rezultatų, deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti; 13) teisingumas. Valstybės tarnautojas privalo vienodai tarnauti visiems žmonėms, nepaisydamas lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos ar kitų bruožų, būti teisingas nagrinėdamas prašymus, skundus, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis, savo tarnybos laiką naudoti efektyviai ir tik tarnybos tikslams; 14) viešumas ir skaidrumas. Valstybės tarnautojo tarnybinė veikla turi būti vieša ir suprantama, atvira įvertinti; valstybės tarnautojas savo veikloje privalo vengti Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme nustatyto interesų konflikto (toliau – interesų konfliktas). Viešumo principo veikimas gali būti ribojamas siekiant apsaugoti asmens teises, valstybės, tarnybos ar komercinę paslaptį.

Tarnybinės atsakomybės taikymo pagrindus ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Valstybės tarnautojų skatinimas ir atsakomybė“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintas Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas).

Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus, išskyrus mažareikšmius tarnybinius nusižengimus, traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Tarnybiniu nusižengimu laikomas valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės.

Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Tvarkos aprašo numatytą procedūrą nustačius konkrečias jo veikas (veikimą ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios buvo tarnybinio nusižengimo sudėtis.

Nustačius, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas teises akto straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo ar paaiškėjimo diena, padarymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda (Lietuvos vyriausioio administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2011-02-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A62-200/201 I, 2014 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A 756-825/2014).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad tarnybinės atsakomybės yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą. Tarnybinė atsakomybė – sudėtinė Lietuvos valstybės tarnybos dalis, kuri tiesiogiai daro įtaką valstybės tarnybos žmogiškiesiems ištekliams, gerina jos įvaizdį visuomenėje bei didina žmonių pasitikėjimą ja, sudaro sąlygas išvengti klaidų ir sukurti profesionalią valstybės tarnybos aplinką (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas adm. byloje Nr. A520-971/2012, 2013 m. birželio 21 d. sprendimas adm. byloje Nr. A520- 971/2013 ir kt.). Valstybės tarnautojų tarnybiniai nusižengimai daro tiesioginę įtaką šių institucijų ir valstybės tarnybos sistemos tinkamam funkcionavimui. Tarnybinės nuobaudos skyrimas yra pirmiausia teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad negali būti išvengiama teisinės atsakomybės už padarytą pažeidimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 23 d. nutartis adm. byloje Nr. A5520-2748/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 24, Nr. 25, 2013 m.).

Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir pasekmes, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalis).

Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 3 dalį, už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) atleidimas iš pareigų.

Akcentuotina, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (Lietuvos vyriausioio administracinio teismo administracinės bylos Nr. A63 -2967/2011; Nr. A662 -1435/2013). Vertinant, ar valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A143 -2512/2012).

Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Nagrinėjamu atveju tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų įstatyme, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose valstybės tarnybos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A520 - 3015/2012)

Atlikus tarnybinį patikrinimą, nagrinėjamu atveju, buvo nustatyta, kad pareiškėjas, būdamas aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnu, eidamas Departamento Gyvosios gamtos apsaugos departamento Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, neatliko /netinkamai atliko pareigas. Pareiškėjas, turėdamas informacijos apie galimą administracinį nusižengimą ir siekdamas gauti tai pagrindžiančios informacijos, nepradėjo administracinio nusižengimo teisenos esant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 590 straipsnyje numatytiems pagrindams. Neužregistravo galimo administracinio nusižengimo Administracinių nusižengimų registre. Pareiškėjas 2024 m. liepos 30 d. laikotarpiu nuo 15 val. 19 min. iki 16 val. 55 min. Departamento tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvyko į objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), (geografinės koordinatės: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir šiame objekte, Medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, nedalyvaujant šio juridinio asmens savininkui, valdytojui ar jo įgaliotam atstovui, taip pat nedalyvaujant liudytojui, atliko veiksmus – įrengė Departamentui priklausančią vaizdo stebėjimo kamerą Reolink KEEN Ranger PT su tarnybine kortele (duomenys neskelbtini). Vėliau, Departamento tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pakartotinai nuvyko į medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją 2024 m. rugpjūčio 23 d., 2024 m. rugpjūčio 26 d., 2024 m. rugsėjo 2 d. ir savo veiksmais tęsė tyrimą dėl veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių, tačiau dėl kurios administracinio nusižengimo teisena nebuvo pradėta. Pareiškėjo sprendimu įrengta minėta vaizdo stebėjimo kamera medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ teritorija buvo stebima iki 2024 m. rugsėjo 10 d. (t. y., kol vaizdo kamerą 2024 m. rugsėjo 10 d. rado ir policijai perdavė Medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ nariai.

Visos šios aplinkybės, nustatytos atlikus tarnybinį patikrinimą, patvirtina, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą.

Tarnybinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad tokiais veiksmais V. S. pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, 4 straipsnio 2 dalies 1, 12 punktus, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 590 straipsnį, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 ir 2 dalis, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso, patvirtinto Departamento direktoriaus 2022 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. AD1-216 „Dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso patvirtinimo“, 6.1.2, 6.1.3, 7.4 papunkčius, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. D1-69 „Dėl Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų etikos taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. D1-327 redakcija), 6.8 ir 6.13 papunkčius, Departamento Gyvosios gamtos apsaugos departamento Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2024 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. AD1-195, 17 punktą, Departamento Gyvosios gamtos apsaugos departamento Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos skyriaus nuostatų, patvirtintų Departamento direktoriaus 2024 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. AD1-182, 4.12 papunktį“.

Teismo vertinimu, pagal visas byloje nustatytas aplinkybes, tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikęs Departamentas šiuo atveju išsamiai išnagrinėjo visus tarnybinio nusižengimo sudėties subjektyviuosius, objektyviuosius požymius bei kitas aplinkybes, svarbias tarnybinės nuobaudos skyrimui, nurodytas Valstybės tarnybos 23 straipsnio 2 dalyje. Šio tyrimo rezultatai užfiksuoti motyvuotoje išvadoje (2024 m. gruodžio 6 d. Išvada Nr. TNT-84). Šiuo atveju subjektas – pareiškėjas, jo tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka, objektyvioji pusė – pareiškėjo nustatytas neteisėtas neveikimas. Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai pareiškėjo, neatlikusio jam pavestų pareigų, kaltė, kuri pasireiškė neatsargumu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas privalėjo ir galėjo įvertinti savo veikos neteisėtumą bei dėl to kylančias pasekmes, turėjo ir galėjo imtis aktyvių veiksmų, tačiau dėl aplaidumo to nepadarė. Šiuo atveju, 2024 m. rugsėjo 12 d. buvo pradėta administracinė teisena (ROIK:24254932528) dėl netinkamo laukinių gyvūnų atliekų šalinimo ir jų bei plastikinių atliekų deginimo, tačiau dėl pareiškėjo minėto neveikimo nebuvo užtikrintas savalaikis administracinio nusižengimo tyrimas.

Teismas sutinka su Departamento argumentais, kad tokie aplaidūs, nerūpestingi pareiškėjo veiksmai (neveikimas) neabejotinai griauna visuomenės pasitikėjimą aplinkos apsaugos sistema, joje dirbančiais pareigūnais, menkina šios sistemos ir joje sąžiningai tarnybą atliekančių pareigūnų ir kitų darbuotojų prestižą visuomenėje. V. S., būdamas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio padalinio, kuriam taikomi ypatingai griežti reikalavimai, vyriausiuoju specialistu, sudarė sąlygas formuotis neigiamai visuomenės nuomonei apie Departamento, kaip institucijos, atsakingos už teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę neveiklumą ir nesugebėjimą tinkamai atlikti pavestas funkcijas, sumenkino pasitikėjimą ir pažemino Departamento ir Departamento Gyvosios gamtos apsaugos departamento Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos skyriaus autoritetą.

Teismas susipažinęs su bylos medžiaga ir įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių visumą, atsižvelgdamas į aktualų teisinį reglamentavimą, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju tarnybinis nusižengimo tyrimas atliktas objektyviai, visapusiškai, yra nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, įtvirtinti Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje.

Pareiškėjas skunde visiškai nepagrįstai nurodo, jog tyrimas atliktas neatsižvelgiant į visas faktines bei teisines aplinkybes, susidariusi situacija vertinta vienpusiškai, paviršutiniškai, nenustatyta visų tarnybinio nusižengimo sudėčiai konstatuoti būtinų elementų. Teismo vertinimu, Išvada yra išsami ir pagrįsta, joje yra nuosekliai ir aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės bei atskleista visa tarnybinio nusižengimo sudėtis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir pasekmes, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Skundžiamu Įsakymu yra konstatuotas teisės aktų pažeidimas bei pareiškėjui skirta šiuo atveju pati švelniausia įstatyme numatyta tarnybinė nuobauda – pastaba. Kaip nustatyta, pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, neteisėtais veiksmais buvo pažeista eilė teisės aktų nuostatų, yra nustatytos kilusios neigiamos pasekmės. Todėl teismo vertinimu, paskirta švelniausia nuobaudos rūšis yra ne per griežta šiuo atveju, ji yra protinga, adekvati ir proporcinga.

Taigi, apibendrinant nurodytus argumentus, teismas vertina, jog atliekant pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą, surašant Išvadą bei priimant skundžiamą Įsakymą, nebuvo padaryta jokių esminių procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, pažeidimų, tarnybinio patikrinimo metu buvo surinkti ir visapusiškai išanalizuoti duomenys, kurie pakankami išvadai padaryti, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, bei atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, tarnybinio nusižengimo pobūdį, sudėtingumą, pareiškėjo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, skirta šiuo atveju pareiškėjui švelniausia įstatyme nustatyta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Todėl remiantis nurodytais argumentais, pripažintina, kad Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas, pagrindo jo naikinti nėra. Atsižvelgiant į visa tai, pareiškėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Netenkinus pareiškėjo skundo, nėra teisinio pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.