Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. S. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo O. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir nuteistas areštu 48 paroms.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta galutinė bausmė – areštas 32 paroms, bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2017 m. spalio 9 d. iki 2017 m. spalio 11 d.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

O. S. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. spalio 9 d., apie 21.35 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“ pastato, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), vandališkais veiksmais, t. y. tyčia nulauždamas S. J. priklausančio automobilio „Fiat Stylo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės šoninį veidrodėlį ir tuo padarydamas jai 100 eurų turtinę žalą, bei tyčia nulauždamas M. M. priklausančio automobilio „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės šoninį veidrodėlį, apgadindamas šio automobilio stogo panoraminį stiklą ir tuo padarydamas jam 100 eurų turtinę žalą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, apeliantą pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tik prašo taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali teismo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu ar valstybės institucijos atstovu ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms išvardytoms sąlygoms gali būti sprendžiamas klausimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 38 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą, priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą ir, padaręs išvadą, kad yra galimybė atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima atitinkamą sprendimą. Kaip matyti, BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyti du būtinieji kriterijai, t. y.: 1) formalusis – asmuo turi būti padaręs atitinkamą nusikalstamą veiką, jis turi prisipažinti padaręs ją, savu noru atlyginti (pašalinti) padarytą žalą arba susitarti dėl jos atlyginimo (pašalinimo) ir turi susitaikyti su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu; 2) vertinamasis – teismas turi nuspręsti, kad yra pagrindas manyti, jog asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Duomenys byloje rodo, kad O. S. savo kaltę padarius nesunkų tyčinį nusikaltimą pripažino, nuoširdžiai gailėjosi ir tai pripažinta net jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikaltimą O. S. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat iš bylos matyti, kad nuteistasis nukentėjusiajam M. M. padarytą turtinę žalą atlygino bei susitarė su nukentėjusiąja S. J. atlyginti jai padarytą žalą iki 2017-12-08. Duomenų, kad O. S. iki 2017-12-08 atlygino nukentėjusiajai S. J. padarytą žalą, byloje nėra, tokių duomenų nepateikė nei pats nuteistasis kartu su apeliaciniu skundu, nei jo gynėjas apeliacinės instancijos teisme. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam sutartu laiku neatlyginus nukentėjusiajai S. J. padarytos žalos, neįvykdyta BK 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta sąlyga, būtina taikyti BK 38 straipsnio nuostatas. Nors nuteistasis atsiprašė nukentėjusiųjų, tačiau atsiprašymas nelaikytinas susitaikymu su nukentėjusiaisiais. Be to, nukentėjusieji ikiteisminio tyrimo metu pirminių apklausų metu prašė nusikalstamą veiką padariusį asmenį nubausti įstatymo nustatyta tvarka, vėlesnių apklausų metu taip pat nenurodė, kad būtų susitaikę su kaltininku. Taigi, nenustatyta, kad apeliantas būtų įvykdęs ir kitą BK 38 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą būtinąją sąlygą. Pažymėtina, kad nei BK, nei BPK nuostatos nenumato ikiteisminio tyrimo pareigūnams, prokurorams ar teismui pareigos pasiūlyti nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui susitaikyti su nukentėjusiaisiais, todėl apelianto skundo teiginys, kad policijos pareigūnai jam neišaiškino galimybės susitaikyti su nukentėjusiaisiais, yra nepagrįstas.

Kita sąlyga, kuriai esant galima atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiu asmeniui, yra pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokias sąlygas gali sudaryti surinkta medžiaga apie visas bylos aplinkybes, liudijančias, kad nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, duomenys apie nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, nusikalstamą veiką padariusiojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Iš bylos matyti, kad O. S. yra 6 kartus baustas administracine tvarka, taip pat ir už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, įvykdytą 2017-01-28, turi galiojančių administracinių nuobaudų. O. S. yra teistas už plėšimą, naują nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį. Iš Telšių rajono apylinkės teismo 2017-11-22 nutarties (140–142 b. l.) matyti, kad bausmės vykdymo atidėjimas O. S. buvo panaikintas, nes apeliantas nevykdė jam skirtų teismo įpareigojimų bei papildomų poveikio priemonių: padarė administracinius nusižengimus, nustatytu laiku nebuvo rastas namuose. Šie duomenys neigiamai apibūdina apelianto asmenybę, rodo, kad jis nesistengia gyventi dorai, paisyti visuomenėje priimtinų elgesio normų bei rodo, kad jis reikiamų išvadų dėl savo visuomenei pavojingo elgesio nėra padaręs. Be to, O. S. atžvilgiu buvo pradėti du nauji ikiteisminiai tyrimai ir O. S. buvo pripažintas įtariamuoju. Esant šioms aplinkybėms teismas neturi pagrindo daryti išvadą, jog jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, konstatuojama, kad nenustatytos visos BK 38 straipsnyje nurodytos sąlygos O. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teisėjų kolegija nenustatė, kad apeliantui skundžiamu nuosprendžiu už jo padarytą nesunkų tyčinį nusikaltimą paskirta bausmė būtų aiškiai per griežta, be to, apeliantas dėl jam skirtos bausmės rūšies ir dydžio neskundžia, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 puntu, kolegija,

nutaria:

atmesti nuteistojo O. S. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio.