- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-05
- Bylos Nr.
- AN2-48-337/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-32-3-00150-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
- Pažeidėjas
- Ž. L.
- Kategorijos
- 21.10.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. L. (toliau – Pažeidėjas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. vasario 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. vasario 5 d. nutarimu Ž. L. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublik?s administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 str. 1 d. ir jam skirta 2000 eurų bauda. Ž. L. nubaustas už tai, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, bendrovėje laikotarpiu nuo 2017-10-23 iki 2017-11-08 nelegaliai leido dirbti Ukrainos Respublikos piliečiams M. O. (M. O.) ir V. K. (V. K.), nustatyta tvarka jų neįdarbinęs, t. y. nesudaręs rašytinių darbo sutarčių, ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki darbo pradžios nepranešęs VSDFV teritoriniam skyriui (toliau – SODRAI) apie priimtus dirbti asmenis, negavęs leidimų dirbti šiems asmenims Lietuvos Respublikoje. Šiais veiksmais jis pažeidė Darbo kodekso (toliau – DK) 42 str. 2 d., 43 str. 1 d., Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1, 2 p., Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 64 str. 1 d. reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Ž. L. prašo Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019-02-05 priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas visiškai nevertino administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančio O. R. surašyto administracinio nusižengimo protokolo. Nutarime nepaaiškinta, kodėl darbo inspekcijos teritorinio skyriaus pareigūnai O. R., o ne Ž. L. buvo surašę administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini) esantį administracinio nusižengimo protokolą. Nurodoma, kad administracinio nusižengimo byloje(duomenys neskelbtini) apie priimtą nutarimą nebuvo informuoti nei Ž. L., nei O. R., M. O. bei V. K.. Teigiama, kad minimas nutarimas byloje buvo priimtas net neapklausus aukščiau įvardintų asmenų. Pažymima, kad tik gavus administracinių bylų kopijas Ž. L. suprato, kad teismas, neapklausęs nei vieno asmens ir nepranešęs apie bylos nagrinėjimą, įsiteisėjusiu nutarimu, nesant jokio aiškaus ir realaus pagrindo, konstatavo Ž. L. kaltę. Tikinama, kad skundžiamo nutarimo turinys yra identiškas 2018-03-19 priimto nutarimo turiniui. Teigiama, kad Ž. L. prašė teismo sustabdyti bylos nagrinėjimą, kadangi turėjo bėdų su sveikata, tačiau teismas to nepadarė ir taip pažeidė jo teisę būti išklausytam.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus vedėja S. P. prašo Pažeidėjo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019-02-05 nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Institucijos teigimu pirmos instancijos teismas 2019-02-05 nutarime tinkamai išdėstė motyvus, nurodė, jog Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018-03-19 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) neturėjo jokios prejudicinės reikšmės, kadangi teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal ANK 652 str. 1 d., apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Išnagrinėjęs skundžiamą nutarimą, skundo argumentus bei teismui pateiktą medžiagą skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas sprendimą Ž. L. pripažinti kaltu už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 str. 1 d., padarymą, įvertino visus byloje surinktus duomenis bei jais nustatytas aplinkybes. Apeliantas savo skunde nenurodė jokių naujų esminių aplinkybių, kurios pirmosios instancijos teismui būtų nežinomos ar kurios būtų neįvertintos arba įvertintos netinkamai.
DK 42 str. 2 d. nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais.
Teismų praktikoje įtvirtinta, kad darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus. Atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai ir visapusiškai įvertino surinktus įrodymus. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. O. ir V. K. realiai dirbo Ž. L. vadovaujamos UAB (duomenys neskelbtini) naudai, o jos ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens santykiai turėjo darbo teisinių santykių požymių.
Nesutinkant su skundžiamo nutarimo motyvais skunde nurodoma, kad minimame teismo nutarime nebuvo vertintas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esantis O. R. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, t. y. nebuvo paaiškinta, kodėl Institucijos pareigūnai O. R., o ne Ž. L. buvo surašę administracinio nusižengimo protokolą minimoje byloje. Aukštesnės instancijos teismas atmeta šį apeliacinio skundo argumentą kaip nepagrįstą. Pažymėtina, jog pirmos instancijos teismas priimdamas sprendimą administracinio nusižengimo byloje neturėjo pareigos dėstyti administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimto nutarimo motyvų, juolab, kad minima byla buvo nagrinėjama ne Ž. L., o O. R. atžvilgiu.
Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, O. R. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad jis, būdamas darbdaviu, t. y. l. e. p. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, nelegaliai leido dirbti UAB (duomenys neskelbtini) Ukrainos Respublikos piliečiams M. O. (M. O.) ir V. K. (V. K.) nustatyta tvarka jų neįdarbinęs, t. y. nesudaręs rašytinių darbo sutarčių, ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki darbo pradžios nepranešęs VSDFV teritoriniam skyriui. 2018-03-19 apylinkės teismas, administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išnagrinėjęs bei įvertinęs bylos duomenis, nustatė, kad O. R. paskirtas l. e. p. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas buvo nuo 2017-10-25 iki 2017-11-10, t. y. jau po minėtų Ukrainos piliečių įdarbinimo ir dėl to jis negali būti atsakingas už darbo sutarčių sudarymo pažeidimus, susijusius su M. O. ir V. K..
Toliau skunde teigiama, kad administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo išklausytos proceso šalys, Ž. L. nežinojo apie bylos nagrinėjimą. Teigiama, kad teismas, nesant jokio aiškaus ir realaus teisinio pagrindo, konstatavo Ž. L. kaltę. Aukštesnės instancijos teismas taip pat atmeta ir šiuos skundo argumentus kaip nepagrįstus. Atkreiptinas dėmesys, kad, priešingai nei teigiama skunde, apylinkės teismas 2018-03-19 priimtame nutarime nepasisakė dėl Ž. L. kaltės padarius ANK 95 str. 1 d. numatytą administracinį nusižengimą. Teismas tik konstatavo faktą, kad tuo metu, kai Ukrainos piliečiai M. O. ir V. K. buvo priimti į darbą UAB (duomenys neskelbtini) pastarosios įmonės direktoriumi buvo ne O. R., o Ž. L.. Pažymėtina, kad administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) administracinės atsakomybės klausimas buvo nagrinėjamas O. R. atžvilgiu, dėl to Ž. L. neinformavimas apie bylos eigą ir jo dalyvavimas teismo posėdžio metu neturėjo įtakos teismo priimamam procesiniam sprendimui.
Skunde nurodoma, kad Ž. L. buvo pateikęs prašymą dėl bylos sustabdymo, tačiau minėtas prašymas apylinkės teismo buvo nemotyvuotai atmestas ir dėl to kyla abejonių dėl priimto sprendimo skaidrumo. Apeliacinės instancijos teismas atmeta ir šį skundo argumentą. Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo 2019-02-05 nutarimo turinio teismas pasisakė, kodėl atmeta Ž. L. prašymą dėl bylos sustabdymo nurodydamas, kad administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimta 2018-03-19 nutartis nagrinėjamu atveju neturi jokios prejudicinės reikšmės, kadangi nagrinėjamoje byloje įrodymai buvo tiriami ir vertinami iš naujo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad gavus Ž. L. prašymą dėl bylos sustabdymo jis plačiai nagrinėjamas bei vertinamas buvo 2019-01-24 teismo posėdžio metu, kuriame pats Ž. L. nedalyvavo. Pažymėtina, kad nors skunde teigiama, kad Ž. L. ilgą laiko tarpą sirgo, tačiau teismui jis nepateikė jokių jo nurodytas aplinkybes patvirtinančių duomenų. Skunde teigiama, kad pirmos instancijos teismo posėdžio metu nebuvo apklaustas nei vienas asmuo, kurių parodymai yra svarbūs. Atsakydamas į šį skundo argumentą aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje buvo pakankamai duomenų, patvirtinančių Ž. L. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 str. 1 d., padarymo, šie duomenys detaliai išvardinti skundžiamame nutarime, dėl to teismas pakartotinai jų nekartoja. Atkreiptinas dėmesys, jog 2019-01-24 apylinkės teisme buvo priimta nutartis, kuria teismas įpareigojo Ž. L. pateikti jo turimus įrodymus, susijusius su jam inkriminuoto nusižengimo padarymu (82 b. l.), tačiau pastarasis ne tik kad 3 kartus neatvyko į teismo posėdį, tačiau nepateikė ir jokių įrodymų, leidžiančių abejoti Ž. L. kaltumu.
Remiantis išdėstytu, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Ž. L. apeliacinis skundas netenkinamas, o Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. vasario 5 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. vasario 5 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Ž. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.