Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalios Kursevičienės, teisėjų Savinijaus Katausko, Lino Pauliukėno, sekretoriaujant Jelenai Ušakovai, dalyvaujant ekspertui Diomenui Vitkui,

kolegijos posėdyje išnagrinėjo nuteistojo G. M. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 7 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. lapkričio 16 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu G. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi tenkino Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimą ir nuteistajam G. M. 2012 m. lapkiričio 16 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą vienerių metų laisvės apribojimo bausmę pakeitė 90 parų areštu.

2013 m. gruodžio 23 d. skundu nuteistasis prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 19 d. nutarties vykdymą atidėti, kadangi jam reikalinga operacija galvos traumai išsigydyti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 7 d. nutartimi nuteistojo G. M. prašymo dėl bausmė vykdymo atidėjimo dėl ligos netenkino. Nurodo, jog teismas, spręsdamas altleidimo nuo bausmės atlikimo klausimą, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, ligos pobūdį ir atliktos bausmės laiką. Teismas prašymo netenkino, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistojo prašymas dėl bausmės vykdymo atidėjimo dėl ligos neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų bei į tai, jog kartu su prašymu nuteistasis nepateikė jokių savo prašymą pagrindžiančių įrodymų.

2014 m. sausio 20 d. skundu nuteistasis G. M. prašo teismo pritaikyti BK 359 straipsnį ir atleisti jį nuo bausmės atlikimo, kadangi serga sunkia nepagydoma liga.

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. draudžia žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui susirgus sunkia nepagydoma liga, paskirtos bausmės atlikimas gali tapti prieštaraujančiu nurodytam draudimui. Todėl, siekiant užtikrinti, kad sunkia nepagydoma liga sergančiam asmeniui bausmės atlikimas nepasidarytų žiauria arba jo orumą žeminančia bausme, BK 76 str. 2 d. įtvirtinta galimybė atleisti nuteistąjį, kuris po nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydoma liga, nuo tolesnio bausmės atlikimo. Proceso reikalavimai numatyti BPK 359 str. 1 d., kur nustatyta, kad nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos atleidžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu, remdamasis gydytojų komisijos išvada.

Tokia pat nuostata įtvirtinta ir BVK 177 str. 2 d., kurioje nustatyta, jog teikimą atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos teismui paduoda bausmės vykdymo institucijos vadovas, kartu su teikimu teismui nusiunčiama gydytojų komisijos išvada ir nuteistojo asmens byla. Klausimas dėl nuteistojo atleidimo nuo bausmės atlikimo dėl ligos, remiantis BPK 362 str. 1 d., nagrinėjamas teismo posėdyje, kuriame dalyvauja išvadą apie nuteistojo sveikatos būklę pateikusios gydytojų komisijos atstovas, bausmę vykdančios institucijos atstovas ir prokuroras. Į posėdį reikiamais atvejais teismas gali šaukti ir nuteistąjį, tačiau jo neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo.

Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų dokumentų - VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Epikrizės Nr. 14210 ir Siuntimo į neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, G. M. diagnozuota: dekompensuota metabolinė kepenų cirozė Child C, stemplės venų varikozė III°, hiperslenizmas, ascitas, hepatinė encefalopatija III°, ūmus toksinis hepatitas.

Ekspertas parodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-308/V-1247„Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašu“ nuteistojo sveikatos būklės patikrinimą atlieka asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos (toliau - ASPVĮ), kurioje nuteistasis yra prisirašęs, gydytojas, o nustačius, kad nuteistasis serga sunkia nepagydoma liga, dėl nuteistajam nustatytos sunkios nepagydomos ligos patvirtinimo sprendžia ASPVĮ gydytojų konsultacinė komisija.

Nagrinėjamu atveju teikimą dėl nuteistojo G. M. atleidimo nuo bausmės dėl ligos apylinkės teismui pateikė pats nuteistasis, o kartu su skundu teismui pateikė tik epikrizę, o ne reikalaujamą gydytojų komisijos išvadą, nustatančią ar nuteistasis dėl savo sveikatos būklės gali atlikti teismo paskirtą bausmę.

Pažymėtina, jog sunkios nepagydomos ligos kriterijų nustatymas yra gydytojų, o ne teismo prerogatyva, todėl kiekvienu konkrečiu atveju anksčiau minėtame įsakyme nurodyta speciali gydytojų komisija, o ne teismas nustato, ar liga, kuria serga nuteistasis, atitinka Sunkių nepagydomų ligų sąrašą, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių atlikimo.

Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiama Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją skundo motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo G. M. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 7 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.