Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Procesinio dokumento kategorija 75.4.3; 77.4.2;78.2.1; 113.1;116.1

PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 27 d.

dalyvaujant ieškovei J. S., jos atstovui adv. Arvydui Peneliui, išvadą duodančios institucijos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Kristinai Junčytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui V. S., trečiajam asmeniui UAB “Ūkio banko lizingas”, institucijai, teikiančiai išvadą-Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme ieškovė patikslino, kad iki šiol atsakovas nepilnamečiams vaikams teikia kiekvienam po 500 Lt kas mėnesį, todėl nepilnamečiams vaikams išlaikymą prašė priteisti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Atsakovas V. S. teismo posėdyje nedalyvauja. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovas informuotas tinkamai (b.l. 36, 58). Atsiliepimo į ieškinį, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą atsakovas nepateikė.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė palaiko tarnybos pateiktą išvadą (b.l. 21-22) Ieškinys tenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

Nustatyta, jog šalys susituokė 1994-08-27 (b.l. 6) Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M., (duomenys neskelbtini) gimė sūnus G. (b.l. 7). LR CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Ieškovas, pareiškęs ieškinį pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t.y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje yra nurodyti santuokos iširimo kaltės prezumpcijos atvejai. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu arba šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Šiais atvejais ieškovui pakanka įrodyti tik patį faktą, su kuriuo siejama atsakovo kaltės prezumpcija. Ieškovė byloje nurodė, kad atsakovas jos atžvilgiu nuolat vartoja fizinį ir psichinį smurtą, dėl atsakovo nuolatinio girtavimo pastoviai namuose kyla konfliktai, dėl ko ne kartą buvo kviečiama policija, smurtas yra vartojamas vaikų akivaizdoje, todėl dėl atsakovo netinkamo elgesio kenčia ir vaikai, atsakovas taip pat yra jai neištikimas. Ieškovė nurodė, kad šeimos išsaugoti nebėra jokios galimybės, nėra ir tikimybės, kad santuokiniai ryšiai kada nors gali atsinaujinti, dėl atsakovo netinkamo elgesio yra pavargusi ir nebetiki, kad atsakovas ateityje galėtų pasikeisti ir kad galėtų pakeisti savo gyvenimo būdą. Byloje apklaustos liudytojos R. L., L. M., D. D. patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes apie atsakovo V. S. nuolatinį fizinį ir psichinį smurto vartojimą ieškovės atžvilgiu, jo pastovų girtavimą, taip pat nurodė, kad atsakovas ieškovei yra neištikimas. Iš byloje esančio Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus pranešimo (b.l. 13) matyti, kad komisariate buvo užregistruoti du pranešimai dėl netinkamo atsakovo V. S. elgesio 2011-08-26 apie 03.56 val. ir 2012-02-29 apie 15.07 val. adresu (duomenys neskelbtini). Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad šalių šeima yra galutinai iširusi, santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnis). Po santuokos nutraukimo J. S. paliekama santuokinė pavardė „S.“.

Nepilnamečių vaikų M. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su motina, neprieštaravo ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė. Nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka nepilnamečių vaikų interesus (CK 3.169 str.).

Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, ši pareiga abiem tėvams yra lygi ir išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 str.). Šalys santuokoje įgijo nekilnojamojo turto: turi butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 10, 66, 68-69), taip pat turi transporto priemones: automobilį Citroen Xsara, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 4000 Lt vertės, automobilį Audi A6, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 10000 Lt vertės, automobilį Peugeot Elyseo, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 Lt vertės, savos gamybos priekabą, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 500 Lt vertės (b.l. 11, 12, 71), šalys dirba ir gauna pastovias pajamas (b.l. 8, 64, 65). Įvertinus šalių turtinę padėtį ir vaikų poreikius, ieškovės prašoma išlaikymo suma po 500 Lt per mėnesį priteistina. Tai atitinka tokio amžiaus vaikų poreikius ir atsakovo galimybes, nes nustatyta, kad tokio dydžio išlaikymą vaikams atsakovas iki šiol teikia, ieškovės tokiam ieškininiam reikalavimui atsakovas neprieštaravo, nes atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė ir jokių argumentų, kad negalėtų kiekvieną mėnesį prie vaikų išlaikymo po 500 Lt, nepateikė. Atsakovas iki šiol vaikams teikia išlaikymą, todėl išlaikymas vaikams priteistinas nuo sprendimo priėmimo dienos-2012-08-27 (CK 3.192 str., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina ieškovė J. S. (CK 4.185 str. 1d., CPK 376 str. 3d.).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Nustatydamas bendrą ir asmeninį turtą teismas vadovaujasi CK 3.87-3.91 straipsniais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus Plenarinė sesija pažymėjo, kad privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Dalytiną bendrą turtą teismas nustato atsižvelgdamas į CK 3.127 straipsnio 1 ir 2 dalis, kuriose nustatyta, kad padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o esant sutuoktinio prašymui – įgytas bendrai iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Nustatytą bendrą turtą teismas padalija sutuoktiniams vadovaudamasis CK 3.118 straipsnio 2 ir 4 dalimis ir taikydamas šias teisės normas sistemiškai su kitomis CK normomis (CK 3.1 straipsnis) bei vadovaudamasis proceso teisės normomis (CPK 375 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus Plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 str. 1 d.). Be to, CK 3.117 straipsnio 1 dalis numato, jog preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais (CK 3.117 str. 2). Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.).

Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.127 str. 3 d.). Dalijant sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, prioritetas teikiamas turto dalijimui natūra. Turtas padalijamas natūra, jeigu toks padalijimo būdas yra galimas. Galimybę konkretų turtą buvusiems sutuoktiniams padalyti natūra gali eliminuoti tiek objektyvios (pvz., turto nedalumas), tiek subjektyvios (pvz., itin konfliktiški sutuoktinių santykiai) priežastys.

Ieškovė prašė santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą-butą, esantį adresu Prekybos g. 5-12, Panevėžyje, 80000 Lt vertės, padalinti lygiomis dalimis, po ½ jo dalį jai ir atsakovui, o transporto priemones sekančiai: automobilį Citroen Xsara, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 4000 Lt vertės, prašė priteisti jai, o atsakovui automobilį Audi A6, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 10000 Lt vertės, automobilį Peugeot Elyseo, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 Lt vertės, savos gamybos priekabą, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 500 Lt vertės, už atsakovui atitenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį kompensacijos ieškovė priteisti neprašė. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį ir nesutikimo su juo argumentų teismui nepateikė, todėl laikytina, kad jis sutiko su tokiu santuokoje įgyto turto padalijimu. Kaip teisme nurodė ieškovė, automobilį „Citroen Xsara“ ji pati nusipirko iš savo lėšų, automobilį Audi-6 atsakovas nusipirko pasiėmęs lizingą, kurį pats išsimokėjo, motorolerį nusipirko už atostoginius, priekabą jam nupirko tėvai. Teismo nuomone, ieškinyje nurodytas santuokoje įgyto turto padalinimas nepažeidžia sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų, taip pat nepilnamečių vaikų, kurie po santuokos nutraukimo lieka gyventi su ieškove, interesų, todėl aukščiau minėtas turtas po santuokos nutraukimo padalijamas sekančiai: ieškovei J. S. asmeninės nuosavybės teise atitenka ½ dviejų kambarių buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei automobilis Citroen Xsara, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 4000 Lt vertės, o atsakovui V. S. asmeninės nuosavybės teise paskirti ½ dviejų kambarių buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), automobilis Audi A6, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 10000 Lt vertės, automobilis Peugeot Elyseo, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 Lt vertės, savos gamybos priekaba, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 500 Lt vertės. Buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertė nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta 68400 Lt, ieškovė ieškinyje nurodė, kad buto dabartinė vertė 80000 Lt, atsakovas atsiliepimo į ieškinį ir nesutikimo argumentų dėl buto vertės nepateikė, masiniu vertinimu vidutinė rinkos vertė (68400 Lt) buvo nustatyta 2011-03-05, t.y. prieš pusantrų metų, todėl teismas laiko, kad šalių sutarimu dabartinė buto rinkos vertė yra 80000 Lt. Kito dalintino turto – kilnojamojo registruotino, t.y. transporto priemonių vertę ieškovė nurodė ieškinyje, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir kitokių duomenų nenurodė, todėl teismas vadovaujasi ieškinyje nurodytomis, nes tokias nustatė šalys bendru sutarimu.

Ieškovė turi kreditorinių skolų, ji santuokos metu 2012-02-18 su UAB ,,Ūkio banko lizingas“ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. C202214598 (39, 41 b.l.). LR CPK 3.109 str. 3 d. nustato, kad solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Šį kreditą ieškovė pasiėmė savo iniciatyva, nupirko vaikams kompiuterį ir įsipareigoja kreditą padengti pati, todėl ši prievolė pripažintina jos asmenine prievole. Kreditorius savarankiškų reikalavimų nereiškia, UAB ,,Ūkio banko lizingas“ su patikslintu ieškiniu sutinka (61 b.l.). Esant tokioms aplinkybėms, aukščiau minėta prievolė po santuokos nutraukimo pripažintina ieškovės asmenine prievole. Ieškovė yra sveika ir darbinga, todėl iš atsakovo sau išlaikymo neprašo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Byloje susidarė šios bylinėjimosi išlaidos: žyminis mokestis – 3455 Lt (100 Lt už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, 360 Lt už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, 100 Lt už reikalavimą nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su motina, 2895 už reikalavimą padalinti santuokoje įgytą turtą), ieškovei teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 672 Lt. Ieškovei teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, apmokant 50 proc. bylinėjimosi išlaidų, todėl ji iš dalies atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei – byloje sudaro 22 Lt. Teismų praktikoje pripažįstama, kad santuokos nutraukimas, konstatavus vieno iš sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, reiškia bylos išnagrinėjimą taip, kad sprendimas priimamas nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio naudai, todėl šio sprendimo įvertinimui neturi įtakos visų kitų kartu su santuokos nutraukimu nagrinėtų klausimų išsprendimo modifikacijos (išlaikymo vaikams ar kitam sutuoktiniui dydis, bendro turto padalijimo variantai ir pan.) (2008-09-23 LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-415/2008). Todėl visos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo (LR CPK 79 str., 80 str. 88 str., 93 str., 96 str.). Žyminio mokesčio dalies priteisimas iš ieškovės už jai po santuokos nutraukimo tenkančią turto dalį prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes sprendimas priimamas jos naudai, santuokoje įgytas nekilnojamas turtas – butas padalijamas nenukrypstant nuo lygių dalių principo, nors po santuokos nutraukimo su ieškove kartu gyventi pasilieka jos nepilnamečiai vaikai, atsakovo turtinė padėtis nėra sunki, jis yra darbingas ir gauna pastovias pajamas, todėl jam tenka prievolė atlyginti ir visas bylinėjimosi išlaidas (CPK 96 str.5 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 270 str.

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Santuoką, sudarytą tarp J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1994 m. rugpjūčio 27 d. Panevėžio rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 122, nutraukti dėl atsakovo V. S. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti santuokinę pavardę - S.

Nustatyti nepilnamečių vaikų M. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. S., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. S., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt (penkis šimtus litų) nuo 2012-08-27 iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, šias lėšas pavesti uzufrukto teise tvarkyti ir prižiūrėti motinai J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti ieškovei J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn ½ dalį dviejų kambarių buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė šalių sutarimu 40000 Lt.

Priteisti ieškovei J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn automobilį Citroen Xsara, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 4000 Lt vertės.

Priteisti atsakovui V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn ½ dalį dviejų kambarių buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė šalių sutarimu 40000 Lt.

Priteisti atsakovui V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn automobilį Audi A6, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 10000 Lt vertės, automobilį Peugeot Elyseo, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 Lt vertės ir savos gamybos priekabą, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 500 Lt vertės.

Pripažinti, kad prievolė kreditoriui pagal 2012 m. vasario 18 d. vartojimo kredito sutartį Nr. C202214598, sudarytą tarp J. S. ir UAB ,,Ūkio banko lizingas“, yra asmeninė ieškovės J. S. prievolė.

Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybei: 3455 Lt žyminį mokestį, 22 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir 672 Lt antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų į valstybės pajamas.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teismui.