Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Petro Jaržemskio, Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka įkeisto daikto savininko S. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pakartotinį pareiškėjo Danske Bank A/S pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

LR CK 1.5 str. 1 d. numato, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Šioje byloje matyti, kad Kreditorius visiškai nesilaiko paminėtų principų ir bandydamas išieškoti skolą ne iš Skolininko turinčio pakankamai turto, bet iš trečiųjų asmenų - Savininkų, kurių turto nepakanka Kreditoriaus reikalavimui patenkinti, pažeidžia protingumo ir sąžiningumo principus, todėl teismas turėjo atsisakyti ginti Kreditoriaus teises ir netenkinti jo prašymo dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Antra, Kreditorius savo veiksmais daro žalą tiek Savininkams, tiek Skolininkui. Pažymėtina, kad ant žemės sklypo, kuris priklauso Savininkams nuosavybes teise ir į kurį išieškojimą nukreipė Kreditorius, yra pastatytas, Skolininkui priklausantis ir taipogi Kreditoriui įkeistas, pastatas. Ant Savininkams priklausančio žemės sklypo yra įrengtos parkavimo vietos, kurios buvo nuomojamos kartu su parduodamais butais Skolininkui priklausančiame pastate. 2010-09-20 Vilniaus apygardos teismas iškėlė Skolininkui bankroto bylą, o Kreditorius šioje byloje pareiškė kreditorinį reikalavimą, kuris bus tenkinamas LR įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

Taigi, Kreditoriui išsiieškojus skolą iš įkeisto žemės sklypo, t.y. pardavus jį per varžytynes ir pasikeitus žemės sklypo ir ant jo esančių parkavimo vietų savininkui, Skolininkas (o kartu ir Kreditorius) bei Savininkai, kurie yra Skolininko akcininkai bei yra asmeniškai laidavę Kreditoriui, patirtų didžiulius nuostolius, nes Skolininkas negalėtų siūlyti butų pirkėjams kartu išsinuomoti ir parkavimo vietų, be to žemės sklypas būtų teisiškai „atskirtas" nuo pastato, kas gerokai sumažintų Skolininko turto vertę bei likvidumą. Tik Kreditoriui pirmiau išsiieškojus skolą iš įkeisto pastato, būtų užtikrinti Skolininko, Savininkų bei butų pirkėjų interesai, t.y. jiems nebūtų padarytą didelė žala.

LR CK 1.137 str. 3 d. draudžia piktnaudžiauti teise, t.y. įgyvendinti savo teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios darytų žalą kitiems asmenims ar prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Savininko manymu, Kreditorius bandydamas išieškoti iš įkeisto žemės sklypo anksčiau nei bus išieškota iš ant jo stovinčio pastato, įgyvendina savo teises darydamas žalą Skolininkui ir Savininkams, nes tokiu būdu yra mažinama pastato ir žemės sklypo vertė, todėl teismas privalėjo, atsisakyti tenkinti Kreditoriaus prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš Savininkų turto.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. vasario 22 d. nutarties, remiasi skundų teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jų ribų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, išanalizavusi atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos tokios kategorijos bylose, tinkamai taikė bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimą nustatančias procesines teisės normas. Dėl to atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro (CPK 337 str. 1 p.).

Hipoteka yra viena iš labiausiai paplitusių užtikrinimų bankų kreditavimo rinkoje ne ginčo procedūrų visuma, laiduojanti kreditoriui hipotekos reikalavimo patenkinimą. Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK XXXVI skyrius).

Pažymėtina, kad pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas – patikrinti, ar egzistuoja visos Civiliniame kodekse, Civilinio proceso kodekse ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatavo, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. AB „Lithun“, bylos Nr. 3K-3-523/2005; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. V. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-201/2007; 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U. , bylos Nr. 3K-3-103/2008). Hipotekos teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. Ananjevas, bylos Nr. 3K-3-536/2009). Įstatymas neįpareigoja hipotekos teisėjo aiškintis ir spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų; tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U. , bylos Nr. 3K-3-103/2008).

Nutartimi dėl priverstinio skolos išieškojimo hipotekos teisėjas neanalizuoja aplinkybių, susijusių su kreditavimo sutarties neįvykdymo teisinėmis pasekmėmis, prievolės dydžiu, tarp kreditoriaus ir skolininkų / įkeisto turto savininko kilusiu ginču dėl įkeisto turto vertės, nevertina, kokios priežastys sutrukdė skolininkams / įkeisto turto savininkui įvykdyti prievolinius įsipareigojimus kreditoriui, bei kokios jų galimybės susitaikyti ir tęsti sutarties vykdymą, tik konstatuoja, ar pareiškėjas turi subjektinę teisę kreiptis į hipotekos skyrių Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio pagrindu, ir kad hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, bei vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 1 dalimi areštuoti įkeistą turtą, preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi.

Taigi apeliantų atskiruosiuose skunduose išdėstyti argumentai, nesusiję su hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumu - prašomo areštuoti turto vertė bei priežastys, sutrukdžiusios skolininkams įvykdyti prievolinius įsipareigojimus kreditoriui (t.y. aplinkybės, dėl kurių Kreditavimo sutartis, sudaryta su Danske Bank A/S, yra netinkamai vykdoma), kurias atskiruosiuose skunduose akcentuoja apeliantai, šioje byloje teisiškai neaktualūs.

Hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygas numatytos CPK 558 straipsnyje. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu, kuris įforminamas dviem etapais: CPK 558 straipsnio 1 dalies pagrindu hipotekos kreditoriaus paduotas pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti, o CPK 558 straipsnio 2 dalyje numatytas hipotekos kreditoriaus pakartotinis kreipimasis su pareiškimu – pagrindas perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti arba administruoti. Pažymėtina, kad šiuo atveju kreditorius jau yra saistomas įstatymo nustatyto termino – pakartotinį pareiškimą pateikti per du mėnesius nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos. Priešingu atveju, t.y. nepateikus tokio prašymo, hipotekos teisėjas panaikina įkeisto daikto areštą (CPK 558 str. 3 d.).

Nagrinėjamoje byloje apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, priimtą išsprendus pareiškėjo (kreditoriaus) prašymą areštuoti įkeistą nekilnojamąjį turtą: - 0,1645 ha ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį priklausantį A. Č. (duomenys neskelbtini) ir S. Ž. (duomenys neskelbtini). Todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl priverstinio skolos ieškojimo vykdymo procedūros pirmojo etapo (CPK 558 str. 1 d.) teistumo ir pagrįstumo.

Pirmasis priverstinis skolos išieškojimo etapas pradedamas vykdyti hipotekos kreditoriaus prašymu. CPK 558 straipsnio 1 dalis numato, kad pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti. Pažymėtina, kad šio pobūdžio bylose teismui paprastai pateikiami tam tikros standartinės formos dokumentai, o teismas tik kontroliuoja, ar jie užpildyti tinkamai ir teigiamu atveju atlieką prašomą veiksmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2009).Taigi tuo atveju, jeigu skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, šis gali pasinaudoti CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teise kreiptis dėl skolos išieškojimo ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Pažymėtina, jog kartu hipoteka užtikrinamas ne tik pagrindinio, bet ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas (CK 4.174 str. 1 d.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2005 08 11 Kredito sutartis Nr. K200508-0815 su visais galimais jos sąlygų pakeitimais bei pildymais, suėjus skolos grąžinimo terminui, nebuvo vykdoma, t.y. iki 2010-04-15 nebuvo grąžinta kredito dalis. Šiai prievolei užtikrinti 2008-04-30 ir 2008-05-19 hipotekos lakštu Nr.01/1/2007/0004368 kreditoriui AB DnB NORD bankui buvo įkeisti A. Č. bei S. Ž. nuosavybės teise priklausantis 0,1645 ha ploto žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) (b. l. 1-3). Kreditoriaus kreipimosi į Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių dieną (2011-02-07) dėl turto arešto, jų skola bankui sudarė 868 860,00 EUR negrąžintos paskolos, 86 482,63 EUR nesumokėtų palūkanų, 173 16,31 EUR delspinigių, iš viso: 1 128 558,94 EUR (b.l.69). Priešingų įrodymų, kad skolininkų įsipareigojimas bankui būtų įvykdytas, hipotekos registre įregistruoto įkeitimo sandorio sąlygos būtų pakeistos ar šalys būtų susitarusios dėl kitokių prievolės įvykdymo sąlygų ir (ar) kitokių paskolos pagal sutartį grąžinimo terminų, kurių pagrindu skolininkų prievolei užtikrinti įkeistų daiktų savininkas galėtų reikalauti, kad hipoteka būtų baigta, byloje nėra (CK 4.197 str., CPK 565 str.), tokių įrodymų su atskiruoju skundu apeliantas taip pat nepateikė (CPK 178 str. 1 d.).

Esant tokioms faktinėms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog kreditorius, turėdamas galiojančią ir pradelstą reikalavimo teisę skolininkams, kurių pasirašyti hipotekos lakštas Nr.01/1/2007/0004368 užtikrina įsipareigojimų bankui įvykdymą pagal minėtą 2005 08 11 Kredito sutartis Nr. K200508-0815 su visais galimais jos sąlygų pakeitimais bei pildymais iki skolininkai įvykdys savo prievolę kreditoriui ar kitu CK 4.197 str. numatytu pagrindu, neabejotinai turėjo teisę kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka iš skolininko (įkeisto daikto savininkų) turto (CPK 558 str. 1 d., CK 4.192 str.), ką numato Kreditavimo sutartis, tačiau bet kuriuo atveju tik griežtai laikydamasis įstatyme nustatytos skolos išieškojimo tvarkos.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad areštavusi įkeistus daiktus hipotekos teisėja pranešė apeliantui S. Ž. , kad kreditorius kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka, kad yra pradėtas procesas dėl hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo nevykdymo bei įspėjo skolininką S. Ž. , kad, negrąžinus skolos per įstatymo nustatytą vieno mėnesio, kuris skaičiuojamas nuo minėtos nutarties skolininkams ir įkeistų daiktų savininkei įteikimo dienos, terminą (CPK 4.185 str. 5 d.), įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytinių arba perduoti kreditoriui administruoti (b.l. 103; 107).

Išdėstytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pripažįsta, kad hipotekos teisėja tinkamai įgyvendino CPK 558 str. 1 d. nustatytos procedūros paskirtį – įspėjo skolininką ir įkeistų daiktų savininką apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždrausdama disponuoti įkeistu turtu. Prieš priimdama atitinkamą nutartį, hipotekos teisėja išanalizavo gautą pareiškimą, ištyrė ir įvertino, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos prašomai procedūrai atlikti, t.y. areštavo minėtą įkeistą turtą tik atlikusi kreditoriaus pateiktų dokumentų kontrolę.

Apeliantas atskirąjį skundą grindžia tuo, kad priverstinis skolos išieškojimas (nekilnojamojo turto areštas) turėtų būti nukreipiamas į kitą, žymiai didesnės vertės turtą, todėl tokiu būdu yra pažeidžiami protingumo, sąžiningumo principai bei Kreditorius savo veiksmais daro žalą tiek Savininkams, tiek Skolininkui. Šie atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties.

Tuo pačiu kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, jog suinteresuotas asmuo, manydamas, kad jo teisės, susijusios su minėtos kreditavimo sutarties vykdymu, yra pažeidžiamos, nesutikdamas su pareiškėjo reikalavimu priverstinai išieškoti skolą, turi teisę kreiptis į teismą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles siekdamas apginti, jo manymu, pažeistas teises.

Kiti skolininko atskirojo skundo argumentai nėra teisiški reikšmingi ir nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai įgyvendino CPK 558 str. 1 d. nustatytos procedūros paskirtį, prieš priimdamas atitinkamą nutartį, išanalizavo gautą pareiškimą, ištyrė ir įvertino, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos prašomai procedūrai atlikti, t.y. areštavo minėtą įkeistą turtą tik atlikęs kreditoriaus pateiktų dokumentų kontrolę, visapusiškai ištyrė ir teisingai nustatė visas faktines bylos aplinkybes, pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.), o apelianto atskirasis skundas netenkinamas.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 11,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Netenkinus atskirojo skundo, iš apelianto S. Ž. 11,20 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš S. Ž. , a.k. (duomenys neskelbtini) 11 (vienuolika) litų ir 20 centų pašto išlaidų valstybei, mokamų į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).