Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-160-651/2014

Teisėja Eglė Žakevičiūtė Teisminio proceso Nr. 1-60-1-00015-2010-7

2014 m. kovo 27 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Dalios Kursevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios E. A. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. A. (kaltinamojo akto surašymo metu – Paužienė) pri­pa­žin­ta kal­ta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl nežymaus mažametės sveikatos sužalojimo 2010-01-19) laisvės atėmimu 4 mėnesiams.

E. A. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo mažametei S. P. 2009 m. birželio mėn.) išteisinta nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 8 punkto nuostatomis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas E. A. atidėtas vieneriems metams, įpareigojant ją per šį laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – įvykio vietos apžiūros metu paimtą dujinį revolverį (duomenys neskelbtini), 9 mm kalibro su 5 vnt. dujinių šovinių 9 mm kalibro, kurie saugomi Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK, nuspręsta realizuoti įstatymo nustatyta tvarka, sumokant E. A. realizavus šį ginklą ir šovinius gautą pinigų sumą, atskaičius realizavimo išlaidas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. A. nuteista pagal BK 140 str. 2 d. už tai, kad 2010-01-19, apie 9 val., savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia ranka sudavė ne mažiau kaip 5 kartus savo mažametei dukrai S. P., gim. 1996-03-11, į galvą, tampė mažametę S. P. už plaukų, pastūmė rankomis, dėl to ši atsitrenkė į komodą ir susižeidė dešinę koją. Ji šiais savo veiksmais nukentėjusiajai S. P. padarė odos nubrozdinimą kaklo-pasmakrio kairėje, odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva dešinėje kojoje, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.

Nuteistoji nesutinka, kad teismas įvertino įrodymus pagal BK 20 str. nustatytą tvarką, kadangi esminius įrodymus teismas atmetė, t. y. atmetė nuteistosios dokumentus, įrodančius, jog ji neserga jokia psichine liga, neatliko medicininės ekspertizės S. P.. Nurodo, jog ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu buvo pažeista teisė į privataus gyvenimo gerbimą, nešališką teismą, nekaltumo prezumpciją, nuteistajai užkirstas kelias bendrauti su dukra, formuojama neigiama vieša nuomonė apie nuteistąją.

Teismo posėdžio metu gynėja advokatė D. Rocevičienė skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, prokurorė J. Sarpalienė nurodė, jog Palangos miesto apylinkės teismo 2013-12-06 nuosprendis teisėtas ir pagrįstas ir prašė jį palikti galioti, o skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.).

Apeliantė apeliaciniu skundu prašo ją išteisinti bei papildomai prašo atlikti teismo medicinos ekspertizę S. P., išreikalauti papildomų dokumentų iš Palangos m. savivaldybės administracijos, atlikti įrodymų tyrimą, apklausiant liudininkus ir suinteresuotus asmenis dėl R. P. smurto ir tariamą 2010-01-19 „sužalojimą“ 2010-01-10, bei grąžinti dujinį pistoletą su šoviniais.

Apeliantė nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ir ištyrė įrodymus pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, kolegija daro išvadą, kad teismas tinkamai taikė įstatyme įtvirtintas baudžiamosios atsakomybės nuostatas. Teismas, tirdamas, vertindamas įrodymus ir priimdamas nuosprendį, įstatymo reikalavimus taikė tinkamai. Kolegija neturi pagrindo manyti, kad šioje baudžiamojoje byloje vertinant įrodymus buvo pažeistos BPK 20 str. nuostatos. Teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai. Įrodymai gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas teisminio proceso metu. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

Apeliantė skunde nurodo, jog pareigūnė G. J. netinkamai rinko įrodymus ir buvo suinteresuota bylos baigtimi, šmeižė apeliantę žurnalistams. Iš bylos duomenų nustatyta, kad dėl G. J. veiksmų, atskleidus ikiteisminio tyrimo Nr. 60-1-00015-10 duomenis, buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir už aplaidų tarnybinių pareigų vykdymą pareigūnė buvo įspėta (t. 3, b. l. 23–24). Apeliantės pateikta versija dėl pareigūnės G. J. suinteresuotumo bylos baigtimi nėra pagrįsta jokiais įrodymais. Byloje matyti, jog G. J. už ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikimą žurnalistei buvo nustatyta tvarka įspėta, o daugiau pažeidimų jos veiksmuose, vykdant tarnybines pareigas, nebuvo nustatyta. Darytina išvada, jog nepagrįsti apeliantės E. A. motyvai dėl pareigūnės suinteresuotumo.

Apeliaciniame skunde nurodyta, jog pirmosios instancijos teismo teisėja kaltinimą grindžia S. P. parodymais, kurie surašyti ar duoti dėl suaugusių asmenų įtakos, o pačios S. P. parodymai yra melagingi, nes 2010-01-18 ji buvo Klaipėdos vaikų ligoninėje, ką patvirtina medicininiai dokumentai. Iš bylos duomenų matyti, jog nukentėjusiosios S. P. parodymai iš esmės yra nuoseklūs, juos patvirtina ir pareigūnų V. R. ir A. V. parodymai, todėl nėra pagrindo abejoti nukentėjusiosios S. P. parodymais ar įžvelgti įtaką ir spaudimą iš suaugusių asmenų, ar kad S. P. apkalba savo mamą.

E. A. taip pat nurodo, jog gydytoja V. N. jokios pagalbos nuteistajai nesuteikė ir 2010-01-19 pati sunkiai sirgo, todėl negalėjo dirbti. Iš bylos duomenų nustatyta, jog V. N. duodama parodymus nurodė, jog 2010-01-19 atvedus E. A., jai konstatuoti psichikos sutrikimai dėl jos neadekvataus reagavimo į jai užduodamus klausimus, aplinką ir gydytoja išrašė siuntimą tolimesnei konsultacijai į Psichoneurologinį dispanserį (t. 1, b. l. 62–64, t. 2, b. l. 77). Duomenų, jog gydytoja V. N. 2010-01-19 galėjo sirgti, byloje nėra, byloje taip pat nėra kitų duomenų, kurių pagrindu kiltų abejonės dėl V. N. pateiktų parodymų, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šios liudytojos parodymais ir nėra pagrindo jais abejoti.

Apeliantės įsitikinimu, policininkų parodymai neatitinka tikrovės, jog jos dukra Saulė negalėjo būti su pižama, nes jos buvo tik ką grįžusios iš Klaipėdos. Vyresnysis patrulis V. R. ir patrulis A. V. liudytojų apklausos protokoluose ir teismo posėdžio metu nurodė, jog atvykę pagal iškvietimą rado nukentėjusiąją ant laiptų vilkinčią pižamą ir laikančią katiną (t. 1, b. l. 52–61, t. 3, b. l. 133–136). Byloje nenustatyta, jog pareigūnai pažinojo ar buvo suinteresuoti pakenkti E. A., todėl nėra pagrindo netikėti jų parodymais, kurie, be to, sutampa su nukentėjusiosios pateiktomis įvykio aplinkybėmis. Todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl pareigūnų parodymų neatitikimo tikrovės.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nustatė, jog bylą nagrinėjęs teismas tinkamai įvertino surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį, pašalino iškilusius prieštaravimus ir vertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Byloje surinktų įrodymų, kurių turinys yra atskleistas teismo nuosprendyje, visuma sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad E. A. įvykdė jai inkriminuotą veiką dėl nežymaus mažametės sveikatos sužalojimo 2010-01-19 ir ji pagrįstai nuteista pagal BK 140 str. 2 d.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog įrodymų rinkimas byloje negali būti begalinis. Baudžiamojoje byloje renkami tik tie duomenys, kurie dėl vienų ar kitų aplinkybių, pagrįstai manoma, kad gali patvirtinti ar paneigti bylai reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo atlikti visi įmanomi procesiniai veiksmai, kurie padėtų nustatyti įtaką ar poveikį mažametei S. P. kitų asmenų, galėjusių padaryti įtaką jos nepagrįstam kaltinimui savo mamai E. A. dėl jos sužalojimo, ar kitų asmenų turtinį suinteresuotumą sužlugdyti apeliantę. Todėl apeliantės pakartotiniai prašymai atlikti ekspertizę nukentėjusiajai, papildomų duomenų išreikalavimas yra nepagrįsti ir atmestini. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nenustatyta jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusioji davė melagingus parodymus, siekdama patenkinti kitų asmenų turtinius interesus, todėl atmestini kaip visiškai nepagrįsti apeliantės skundo motyvai, kad nukentėjusioji ją galbūt apkalba dėl R. P. ar A. B. turtinių interesų.

Apeliantės prašymas skirti nukentėjusiajai medicininę ekspertizę jau buvo nagrinėtas pirmosios instancijos teisme ir pagrįstai atmestas, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo apeliacinėje bylos nagrinėjimo stadijoje skirti prašomą ekspertizę.

Apeliantė skunde taip pat nurodo, jog Palangos miesto apylinkės teismas buvo šališkas nagrinėdamas E. A. bylą. Teismo nešališkumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Šio principo pažeidimas yra besąlygiška vada apskųstą teismo sprendimą panaikinti, tačiau šiam pažeidimui nustatyti nepakanka vienos iš bylos šalių nuomonės. Taigi teismo nešališkumo reikalavimas yra ir vienas iš asmenų konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (kasacinės nutartys Nr. 2K-738/2004, Nr. 2K-340/2008). Šio principo esmė – nagrinėjantis bylą teismas negali rodyti bet kokio palankumo vienai iš proceso šalių. Šališku teismas visuomet turi būti pripažįstamas tada, kai bent vienas iš bylą nagrinėjusių teisėjų negali dalyvauti procese dėl BPK 58 ir 59 straipsniuose nurodytų aplinkybių. E. A. apeliaciniame skunde nepateikė jokių duomenų ir nenurodė, jos nuomone, kokiomis BPK 58 ir 59 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis remiantis teismas laikytinas šališku. Tačiau iš bylos duomenų nustatyta, jog E. A. ne vieną posėdį reiškė nušalinimus ne tik teisėjai E. Žakevičiūtei, bet ir visam Palangos miesto apylinkės teismui ir prokurorams. Pareikšdama nušalinimus E. A. nurodydavo tokius argumentus: tai, jog šis Palangos miesto apylinkės teisme nusišalino kitoje byloje, kur nagrinėjamas skundas dėl buvusio policijos pareigūno R. P., ar išgalvotais motyvais, nepatvirtintais jokiais įrodymais, ar tiesiog tuo pagrindu, jog nebuvo tenkinti ankstesni nušalinimo prašymai, ir kt. Pareikšti nušalinimai buvo įvertinti kaip grįsti E. A. subjektyvia nuomone ir buvo atmesti 2011-01-20, 2011-07-27 ir 2011-12-08 nutartimis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nustatyta, jog ir apeliaciniame skunde pateiktas argumentas dėl teismo šališkumo yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Palangos m. apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajai E. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, tinkamai juos įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų.

Atmestinas apeliantės prašymas apklausti liudininkus ir suinteresuotus asmenis dėl R. P. smurto prieš apeliantę kaip nepagrįstas ir nesusijęs su apeliantės nusikalstamos veikos padarymu 2010-01-19. Pagal BPK 20 str. įrodymai baudžiamajame procese yra duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Nagrinėjamu atveju R. P., kaip buvusio sutuoktinio, smurto prieš apeliantę 1998 metais aplinkybės yra neaktualios, todėl ir nenagrinėtinos šioje byloje.

Apeliantė skundu taip pat prašo grąžinti dujinį revolverį „ME 38 Compact“ Nr. 062507 9 mm kalibro su šoviniais, kadangi ginklas nebuvo panaudotas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai paėmė ginklą ir šaudmenis iš E. A. ir nusprendė jį realizuoti įstatymo nustatyta tvarka. Nustatyta, kad iš E. A. paimtas dujinis pistoletas yra „C“ kategorijos ginklas, kuriam laikyti arba nešiotis, vadovaujantis galiojančio LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 str. 6, 7 ar 8 punktais, iki 2014 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi būti gautas leidimas. Minėto įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad „C“ kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Nagrinėjamu atveju, E. A. negali būti laikoma nepriekaištingos reputacijos asmeniu, vadovaujantis šio įstatymo 18 str. 2 d. 8 p., kadangi yra pripažinta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. Taip pat pažymėtina, kad iš asmens, nuteisto už tyčinės nusikalstamos veikos padarymą, teismas gali paimti šaunamuosius ginklus nepriklausomai nuo to, ar jie buvo panaudoti kaip nusikaltimo padarymo įrankiai. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė BK 72 str. ir LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 41 str. 1 d. 5 p. ir pagrįstai paimtą ginklą nusprendė realizuoti įstatymo nustatyta tvarka, sumokant kaltinamajai ginklo ir šovinių kainą, atskaičius realizavimo išlaidas. Todėl apeliantės prašymas grąžinti ginklą yra netenkintinas.

Dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo skiriant bausmę.

BK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji baudžiamojo įstatymo galiojimo laiko formulė: veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas E. A. pripažino kalta dėl nusikalstamos veikos, atliktos 2010 m. sausio 19 d., ir jos veiką kvalifikavo pagal BK 140 str. 2 d., taikydamas šio straipsnio redakciją, galiojusią iki LR 2013-07-02 įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013-07-13. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas nurodė, jog baudžiamojo įstatymo sankcijoje už tokią veiką numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, tačiau vertino aplinkybę, jog kaltinamoji nuo nusikalstamos veikos padarymo jokio pavojaus artimiesiems ar kitiems visuomenės nariams nekėlė, baudžiama ar teisiama nebuvo, todėl kaltinamosios izoliavimas nuo visuomenės neatitiktų bausmės paskirties (BK 41 str.), ir nustatė, jog bausmės tikslai kaltinamajai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir jį atidėjo (BK 75 str.).

Tačiau byloje buvo pagrindas taikyti naują BK 140 str. 2 d. redakciją, dar negaliojusią nusikalstamos veikos padarymo metu. BK 3 straipsnio, reglamentuojančio baudžiamojo įstatymo galiojimą laiko atžvilgiu, 2 dalyje nustatyta išimtis: „Veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims“. Sprendžiant klausimą, ar po veikos padarymo įsigaliojęs baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. ar jis yra palankesnis traukiamam baudžiamojon atsakomybėn asmeniui, turi būti vertinami visi BK 3 straipsnio 2 dalyje nurodyti teisinės padėties palengvinimo variantai.

E. A. nusikalstamą veiką padarė 2010 m. sausio 19 d., t. y. iki BK 140 str. 2 d. pakeitimo 2013-07-02, o lyginant šio straipsnio sankcijas, matyti, kad naujasis baudžiamasis įstatymas, be laisvės atėmimo bausmės, numato ir alternatyvias bausmes: viešuosius darbus, laisvės apribojimą ar areštą. Darytina išvada, jog šis įstatymas lengvina nuteistosios E. A. teisinę padėtį, dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl E. A. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (dėl nežymaus mažametės sveikatos sužalojimo 2010-01-19), keistina. E. A. taikytina lengvesnė bausmė nei laisvės atėmimas, kadangi ji yra neteista, nuo nusikalstamos veikos padarymo yra praėję daugiau nei 4 metai, duomenų apie naujai daromas nusikalstamas veikas nėra, dirba. Pagrįstai manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant E. A. laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1, 2 p., 331 str.,

nusprendžia:

Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio dalį pakeisti.

E. A. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (dėl nežymaus mažametės sveikatos sužalojimo 2010-01-19, taikant įstatymo redakciją įsigaliojusią nuo 2013-07-13), ir skirti bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistosios E. A. apeliacinį skundą atmesti.