Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-08-16 · Civilinė byla Nr. 2S-1499-464/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-08-16
Bylos Nr.
2S-1499-464/2011
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-20758-2010-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andrutė Kalinauskienė, Virginijus Kairevičius
Skolininkas
R. K.
Kreditorius
UAB „Gotas“
Kategorijos
  • 102.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civiline byla Nr. 2S-1499-464/2011Teisminio proceso Nr. 2-01-3-20758-2010-1Procesinio sprendimo kategorija: 102.5.; 125.11.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. rugpjucio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civiliniu bylu kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkes ir pranešejos Dalios Kacinskienes,kolegijos teiseju Andrutes Kalinauskienes ir Virginijaus Kaireviciaus,

kolegijos posedyje rašytinio proceso tvarka išnagrinejo skolininko R. K. atskiraji skunda del Vilniaus m. 1-ojo apylinkes teismo 2011 m. sausio 13 d. nutarties, priimtos civilineje byloje pagal kreditoriaus UAB „Gotas“ pareiškima skolininkui R. K. del skolos priteisimo.

Kolegija, išnagrinejusi civiline byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

Žemesnės instancijos teismas

kreditorius UAB „Gotas“ 2010-12-01 su pareiškimu (b.l. 1) kreipesi i Vilniaus m. 1-aji apylinkes teisma, prašydamas priteisti iš skolininko R. K. skola – 143,40 Lt, 5 proc. dyd˛io metines palukanas, skaiciuojamas nuo bylos iškelimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško ivykdymo ir bylinejimosi išlaidas, kurias sudaro: 13 Lt ˛yminio mokescio, 10 Lt u˛ gyventoju registro pa˛yma, 350 Lt u˛ advokato teisine pagalba.

Vilniaus m. 1-asis apylinkes teismas 2010-12-02 teismo isakymu (b.l. 15) visiškai patenkino kreditoriaus UAB „Gotas“ reikalavimus ir priteise iš skolininko R. K. 143, 40 Lt skolos, 5 proc. dyd˛io metines palukanas, skaiciuojamas nuo 2010-12-02 iki teismo isakymo visiško ivykdymo, taip pat 373 Lt bylinejimosi išlaidu.

2011-01-12 skolininkas R. K. pateike prieštaravimus del Vilniaus m. 1-ojo apylinkes teismo 2010-12-02 teismo isakymo (b.l. 18). Nurode, jog su kreditoriumi yra visiškai atsiskaites.

Vilniaus m. 1-asis apylinkes teismas 2011-01-13 nutartimi (b.l. 19) atsisake priimti skolininko R. K. prieštaravimus del kreditoriaus pareiškimo ir juos gra˛ino padavusiam asmeniui, konstataves, kad skolininkas praleido nustatyta 20 dienu termina prieštaravimams del kreditoriaus pareiškimo paduoti ir šio termino neprašo atnaujinti. Pirmosios instancijos teismas nurode, kad 2010-12-02 teismo isakymas skolininkui buvo iteiktas 2010-12-10, o prieštaravimai turejo buti pateikti per 20 dienu termina nuo teismo isakymo iteikimo, t. y. iki 2010-12-30.

Skolininkas R. K. 2011-01-27 atskiruoju skundu (b.l. 27-19) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkes teismo 2011-01-13 nutarti ir perduoti klausima pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo bei atnaujinti 20 dienu termina prieštaravimams pateikti. Nurodo, kad skund˛iama pirmosios instancijos teismo nutartis u˛kerta kelia teisminei gynybai ir pa˛eid˛ia proceso principus. Tvirtina, kad kreditorius neteisetai ir nepagristai prašo iš jo priteisti skola. Be to, teismo priteistos bylinejimosi išlaidos neatitinka istatymu reikalavimu bei teismu praktikos, yra neteisetos, skolos dydi viršija tris kartus. Bylinejimosi išlaidos, priteistos iš skolininko, yra visiškai neproporcingos suteiktu teisiniu paslaugu pobud˛iui. Pa˛ymi, kad teismo procesiniai dokumentai jam buvo perduoti 2010-12-28. Teismo dokumentus prieme skolininko sunus, kuris nesuprato teisiniu pasekmiu. Skolininkas neturi teisinio išsilavinimo, todel negalejo adekvaciai ivertinti susiklosciusios teisines situacijos. Atkreipia demesi, kad termina prieštaravimams pateikti praleido ne˛enkliai.

Atsiliepimas

Kreditorius UAB „Gotas“ atsiliepimu (b.l. 36-37) prašo atskiraji skunda atmesti ir Vilniaus m. 1-ojo apylinkes teismo 2011-01-13 nutarti palikti nepakeista. Skolininkas nepagristai teigia, jog ne˛inojo apie skola kreditoriui. Bylinejimosi išlaidu teisetuma ir pagristuma pagrind˛ia teisiniu paslaugu sutartis ir pinigu paemimo kvitas. Kreditoriaus patirtos bylinejimosi išlaidos atitinka istatymu nustatytus dyd˛ius. Skolininkas praleido istatymo nustatytus terminus prieštaravimams pateikti. Procesiniai dokumentai buvo iteikti skolininko šeimos nariui, kas laikytina tinkamu dokumentu iteikimu.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinejimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuciu pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindu nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Iš bylos med˛iagos matyti, jog kreditorius UAB „Gotas“ 2010-12-01 kreipesi su pareiškimu del teismo isakymo išdavimo, prašydamas išieškoti iš skolininko R. K. skola. Reiškiamo reikalavimo faktiniu pagrindu nurode skolininko isiskolinima, kuris susidare šiam neatsiskaicius su kreditoriumi u˛ išnuomota diskine šlifavimo-poliravimo mašina. Vilniaus m. 1-asis apylinkes teismas 2010-12-02 teismo isakymu kreditoriaus reikalavimus patenkino. Taciau skolininkas su skola nesutiko ir 2011-01-12 pateike prieštaravimus del kreditoriaus pareiškimo.

Europos ˛mogus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 6 ir 13 str., Lietuos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d. itvirtintas teismines gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, mananciam, kad jo teise yra pa˛eista, yra garantuojama ir prieinama teismine gynyba. Taciau teise kreiptis i teisma nera absoliuti ir turi buti igyvendinama laikantis tam tikros istatymu itvirtintos tvarkos (proceduru) bei terminu. CPK 75 str. 1 d. reglamentuota, kad teise atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus istatymo nustatytam terminui kuriam nors veiksmui atlikti. Taciau net ir tokiu atveju teismas suinteresuoto asmens prašymu gali praleista procesini termina atnaujinti, jeigu nustato, kad šis terminas praleistas del prie˛asties, teismo pripa˛intos svarbia. Taigi kiekvienu atveju procesinio termino praleidimo prie˛astys bei aplinkybes yra vertinamojo pobud˛io, o ju svarbumo ivertinimas konkrecios bylos kontekste yra teismo prerogatyva (CPK 78 str. 1 d.).

Nors apeliantas skunde teigia, kad procesiniai dokumentai buvo iteikti jo sunui, kuris nesuprato procesiniu dokumento priemimo teisiniu pasekmiu, o pats apeliantas teismo dokumentus gavo tik 2010-12-18, jokiu faktiniu duomenu tokiems teiginiams pagristi byloje nera. Priešingai, iš byloje esancios dokumentu iteikimo pa˛ymos (b.l. 17) matyti, kad kreditoriaus pareiškimo, teismo isakymo bei pranešimo nuorašai 2010-12-10 buvo iteikti paciam apeliantui asmeniškai. Šia aplinkybe pagrind˛ia iteikimo pa˛ymoje esantis apelianto parašas (CPK 185 str.). Darytina išvada, kad teismo procesiniai dokumentai apeliantui buvo iteikti tinkamai, taigi akivaizdu, jog apeliantas nespejo pateikti prieštaravimu per istatymo nustatyta 20 dienu termina.

Kadangi pagal byloje esancia procesiniu dokumentu iteikimo apeliantui pa˛yma teismo isakymas del skolos išieškojimo jam buvo iteiktas asmeniškai 2010-12-10 (b.l.17), pirmosios instancijos teismas iš esmes pagristai atsisake priimti prieštaravimus, skund˛iama nutartimi (b.l.19) išaiškines, jog terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti yra praleistas ir jo atnaujinti neprašoma. Teiseju kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pasibaigus istatymo nustatytam ar teismo paskirtam terminui procesiniam veiksmui atlikti ir nesant prašymo del praleisti termino atnaujinimo, asmuo, kuriam nustatytas terminas, netenka teises atlikti ši veiksma, juolab, kad proceso koncentruotumo, operatyvumo ir ekonomiškumo principai lemia prioriteto suteikima proceso greitumui, skatina teisma rupintis greitu bylos išnagrinejimu ir imtis priemoniu, kad butu u˛kirstas kelias bylos vilkinimui. (CPK 3 str. 1 d., 7 str.).

Kita vertus, butina atsi˛velgti ir i konkrecios bylos specifika. Nagrinejamu atveju kreditorius kreipesi i teisma su pareiškimu del teismo isakymo išdavimo, o tai yra viena iš dvieju sumarinio (pagreitinto) proceso formu (CPK XXII ir XXIII skyriai). Minetai kreipimosi i teismo formai yra budinga tai, kad sprendima (teismo isakyma) teismas priima neišklauses priešingos šalies (skolininko) pozicijos ir per gana trumpa laika (CPK 435 str. 1 d., 436 str. 1 d.). Todel sumarinio proceso tvarka priimti procesiniai teismo sprendimai gali buti priskirti ir prie tarpiniu sprendimu (CPK 262 str. 1 d.), kuriu isigaliojimas sietinas su tam tikru skolininko (atsakingo asmens) procesiniu elgesiu, tam tikru veiksmu atlikimu ar neatlikimu. Jeigu ipareigotas asmuo per istatymo nustatyta termina nepateikia prieštaravimu del pareiškimo išduoti teismo isakyma, sumarinis procesas nesitransformuoja i ginco teisena, o toks teismo procesinis sprendimas negali buti skund˛iamas apeliacine ir/ar kasacine tvarka (CPK 436 str. 7 d.).

Šiuo konkreciu atveju kreditoriaus nuo˛iura pasirinkta teisena lemia tai, jog civiline byla del skolos priteisimo išnagrineta pakankamai greitai ir operatyviai, taciau kartu ir gana formaliai (apsiribota vien tik reikalavimo pagristumo teisiniu aspektu patikrinimu). Pastebetina, kad pateikdamas apeliacines instancijos teismui atskiraji skunda del 2011-01-13 nutarties, kuriame jau suformulavo ir prašyma del praleisto termino atnaujinimo, apeliantas pirmosios instancijos teismui kartu pateike savarankiška pareiškima del procesinio termino prieštaravimams reikšti atnaujinimo, prašydamas neatimti jam teises i bylos teisme išnagrinejima, nes su kreditoriaus reikalavimu del skolos nesutinka, o prieštaravimus padave termina praleides ne˛enkliai (b.l.22-23). Vilniaus m. 1-asis apylinkes teismas 2011-01-31 nutartimi (b.l. 19) prašyma išnagrinejo ir jo netenkino, termino prieštaravimams pateikti neatnaujino. Tai reiškia, kad iš apelianto pateiktu procesiniu dokumentu - 2011-01-12 prieštaravimu (b.l. 18), 2011-01-27 pareiškimo del praleisto termino atnaujinimo (b.l. 22-23), 2011-01-27 atskirojo skundo (b.l. 27-29) matyti, jog šis asmuo aktyviais veiksmais nuosekliai siekia apginti savo teises, nurodydamas ivykusio atsiskaitymo su kreditoriumi fakta. Taikant istatymus vyraujantys teisingumo, protingumo ir sa˛iningumo principai suponuoja pareiga ginti aktyviai veikiancio asmens subjektines teises, kad pastarasis neprarastu vienos pagrindiniu procesiniu teisiu – teises buti išklausytam (lot. audiatur et altera pars). Todel šiuo atveju ne˛enkliai praleisto termino reikšme, kartu atsi˛velgiant ir i iš esmes procesiškai aktyvu apelianto elgesi, turi buti vertinama lyginant su pasekmemis, kurias šis byloje dalyvaujantis asmuo patirtu termino neatnaujinus.

Remdamasi išdestytais argumentais, teiseju kolegija konstatuoja, kad siekiant realiai u˛tikrinti šaliu interesu pusiausvyros ir šaliu procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 str.) principu igyvendinima, apeliantui turi buti suteikta galimybe išdestyti savo argumentus bei irodineti nurodytas aplinkybes, gincijant skolos kreditoriui nebuvima. Todel pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir apelianto prašymas atnaujinti praleista termina prieštaravimams paduoti išnagrinetinas iš esmes, ši termina apeliantui atnaujinant ir priimant jo prieštaravimus (CPK 78 str. 1 d., 329 str. 1 d., 338 str., 439 str. 2 d. ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamas CPK 336 str., 337 str. 2 p., kolegija

nutare:

Vilniaus m. 1-ojo apylinkes teismas 2011 m. sausio 13 d. nutarti panaikinti.

Atnaujinti R. K. istatymo nustatyta 20 dienu termina prieštaravimams del kreditoriaus pareiškimo pateikti.

Priimti R. K. prieštaravimus del kreditoriaus pareiškimo, atnaujinti bylos nagrinejima ir perduoti byla toliau nagrineti Vilniaus m. 1-ajam apylinkes teismui.

Kolegijos pirmininke Dalia KacinskieneTeisejai Andrute KalinauskieneVirginijus Kairevicius