Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės

dalyvaujant atsakovo UAB „Nodulus“ atstovui advokatui D. S., ieškovo S. Č. atstovei advokatei N. G. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Nodulus“ apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-344-97/2010 pagal ieškovo S. Č. ieškinį atsakovui UAB „Nodulus“ dėl servituto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Sprendime nurodyta, kad iš byloje esančių įrodymų: žemės sklypo planų (b.l. 6,13-20) nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų (b.l. 7-12), AB „VST“ rašto dėl sąlygų detaliajam planui rengti (b.l. 28-29), detaliojo plano (b.l. 30), išperkamosios nuomos sutarties (b.l. 39-47), susitarimo (b.l. 68-69), pranešimo dėl kompensacijos už suteikiamą servitutą (b.l. 74-76), turto vertės nustatymo pažymos (b.l. 77), sutarties dėl teisių ir pareigų pagal lizingo sutartis ir išperkamosios nuomos sutartį perleidimo (b.l. 80-82), turto priėmimo – perdavimo akto (b.l. 83), preliminarių turto vertės nustatymo pažymų (b.l. 96-97, 102-103), sprendimo dėl sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo, sujungimo ir padalijimo detaliųjų planų tvirtinimo (b.l. 104-106), nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų (b.l. 123-126, 138-146) nustatyta, jog ieškovui S. Č. nuosavybės teise priklauso 11,2995 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis Sitkūnų k., Kauno r. (žemės sklypas Nr. 4). UAB „Nodulus“ nuosavybės teise priklauso 2,6530 ha komercinės paskirties žemės sklypas, esantis Juodkonių k., Kauno r. (žemės sklypas Nr. 1); 2,0908 ha komercinės paskirties žemės sklypas, esantis Juodkonių k., Kauno r. (žemės sklypas Nr. 2); 3,9177 ha komercinės paskirties žemės sklypas, esantis Juodkonių k., Kauno r. (žemės sklypas Nr. 3). Ieškovas, siekdamas padalinti jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą į keturis sklypus, pradėjo rengti detalų planą bei siekia nusistatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reglamentą bei pakeisti paskirtį. Kaip matyti iš žemės sklypo plano, žemės sklypuose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 yra suprojektuoti atitinkamai 748 kv.m, 887 kv.m, ir 2282 kv.m kelio servitutai - teisė važiuoti transporto priemonėmis žemės sklypams Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, tačiau šis servitutas nėra įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl iš jo kylančios teisės ir pareigos atsakovui nekyla (CK 4.124 str. 2 d.). Žemės sklypuose Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3, yra suprojektuoti atitinkamai 961 kv.m (S7), 1139 kv.m (S5), 4495 kv.m (S4) ploto servitutai - teisė tiesti ir aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas. Ieškovas prašo nustatyti servitutus tose vietose, kuriose yra jau paties atsakovo detaliuoju planu numatyti servitutai. Ieškovas siekia išlaikyti viešpataujančio daikto ir tarnaujančio daiktų savininkų interesų pusiausvyrą. Kelių techninis reglamentas apibrėžia vietinės reikšmės kelią, t.y. vietinės reikšmės kelias turi būti dviejų eismo juostų, kurių plotis po 3 metrus ir du kelkraščius 1 metro pločio. Ieškovui nenustačius servitutų jis neturėtų galimybės parengti detaliojo plano, kuris atitiktų valstybės institucijų išduotas sąlygas detaliajam planui rengti, komunikacijų kaina detaliai išaugtų, neturėtų galimybės patekti į savo žemės sklypą. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, bei į tai, kad ieškovas galėtų tinkamai naudotis jam priklausančiu žemės sklypu, nustatė servitutą. Atsakovo prašymas priteisti jam kompensaciją dėl servituto nustatymo netenkintas, kadangi jis nepareiškė tokio reikalavimo priešieškiniu, o teismas savo iniciatyva atsakovo atsiliepime išdėstyto reikalavimo negali tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostata, kad nuosavybės teises saugo įstatymai, suponuoja teisinį nuosavybės santykių reglamentavimą, o tai reiškia nuosavybės teisių įgyvendinimo tam tikrų taisyklių (ribų) nustatymą laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos reikalavimo, jog įstatymu turi būti garantuojama nuosavybės teisių apsauga. Ši Konstitucijos nuostata išreikšta CK 4.37 straipsnio 1 dalyje įtvirtintame nuosavybės teisės apibrėžime, pagal kurį nuosavybės teisė yra išimtinė daiktinė savininko teisė savo nuožiūra tvarkyti nuosavybės reikalus, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Taigi išimtinis šios daiktinės teisės pobūdis nepaneigia jos įgyvendinimo tam tikrų ribojimų; svarbu, kad kiekvienu atveju tai reglamentuojančios teisės normos bei jų taikymas atitiktų iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos, kaip vientiso akto, kylantį būtinumo ir proporcingumo reikalavimą.

Servituto, kaip daiktinės teisės, esmė – vieno (tarnaujančiojo) nekilnojamojo daikto savininko teisių apribojimas kito (viešpataujančiojo) nekilnojamojo daikto savininko (valdytojo) naudai – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu, arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 str. 1 d.). Taigi servitutas yra daiktinė teisė, kuri suvaržo kito asmens nuosavybės teises. Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 str. 1 d.). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas, valdantis žemę nuosavybės teise, neturi galimybės prie jos patekti ir ja naudotis. Kadangi ieškovas ir atsakovas nesusitaria, todėl servitutas nustatomas teismo sprendimu. Taikant servituto instituto normas pamatiniai yra proporcingumo ir civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principai.

Servituto turinį pagal įstatymą sudaro suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės, jeigu nustatant servitutą nebuvo konkrečiai nustatytas servituto turinys, jį sąlygoja viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai (CK 4.112 str. 1, 3 d.). Servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.133 str.). Toks teisinis servituto santykių reglamentavimas lemia tai, kad servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį; servitutu nenustatomos teisės, susijusios su viešpataujančiojo daikto valdymu ar disponavimu; servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo. Viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009). Šioje byloje nustatytas servitutas yra būtinas naudoti daiktui – žemei pagal paskirtį.

Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu daiktų savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad servitutas priverstinai (teismo sprendimu) gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; teismas turi įvertinti, ar daikto savininkas išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų; servituto nustatymas teismo sprendimu siejamas ne su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausančiu daiktu, o su sąlyga, kad nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. G.,bylos Nr. 3K-3-1524/2002; 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. P. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-246/2005; 2005 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. N. K., bylos Nr. 3K-3-315/2005; 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. G. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-496/2005; 2007 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. G. v. O. K., bylos Nr. 3K-3-82/2007; kt.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2005 ir kitose kasacinio teismo nutartyse formuojama praktika, kad nagrinėdamas bylas, susijusias su servituto nustatymu, panaikinimu, teismas turi siekti protingos abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita, visiškai neatsižvelgiant į poreikio servitutui nustatyti pobūdį, kitokių sprendimų galimybę ir pan. Ieškovas, būdamas teisėtas žemės sklypo savininkas, turi teisę įgyvendinti visas jam, kaip savininkui, garantuojamas teises.

Įstatyme įtvirtinta galimybė tarnaujančiojo daikto savininkui atlyginti jo patirtus nepatogumus, susijusius su servituto nustatymu. Tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti kompensacijos, kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą, ir dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių atlyginimo (CK 4.129 straipsnis), šios dvi teisės yra savarankiškos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. UAB „ Dextera“, bylos Nr. 3K-3-468/2008; 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009). Teismo sprendimu nustačius servitutą ir neišsprendus jo atlygintinumo klausimo, tarnaujančiojo daikto savininkas nepraranda teisės reikalauti kompensacijos, ši jo teisė gali būti įgyvendinta šalių tarpusavio susitarimu ar apginta teismo sprendimu atskiroje byloje, tačiau pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismo sprendimu nustatant servitutą tikslinga išspręsti jo atlygintinumo tarnaujančiojo daikto savininkui klausimą, taip užtikrinant bendrųjų civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, siekio kuo greičiau atkurti teisinę taiką principų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ ir kt. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009; kt.). Šią bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nepakanka duomenų išspręsti dėl servituto nustatymo atsiradusių nuostolių atlyginimą, nustatyti mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Naikinti teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo vien dėl to, kad nebuvo rinkti įrodymai dėl servituto nustatymo atsiradusiems nuostoliams atlyginti, nėra pagrindo. Iš esmės atsakovas turėjo teisę pareikšti priešieškinį mokėti jam vienkartinę ar periodinę kompensaciją, pateikdamas įrodymus dėl servituto nustatymo atsiradusiems nuostoliams pagrįsti.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad tam, jog ieškovas galėtų tinkamai naudotis jam priklausančiu žemės sklypu pagal paskirtį, būtina nustatyti dviejų rūšių servitutą, tai yra kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėms ir kitą servitutą – teisę tiesti, patarnauti ir naudotis požeminėmis ir antžeminėmis komunikacijomis, tame tarpe ir tiesti kelią, servitutą nustatė pagrįstai. Bylos medžiaga patvirtina, kad šiuo metu yra pradėtas rengti ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. 4 detalusis planas, siekiant jį padalinti į keturis sklypus, nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reglamentą bei pakeisti paskirtį. Pagal aukščiau paminėtas įstatymo nuostatas servituto nustatymas siejamas ne su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausančiu daiktu, bet su sąlyga, jog nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministras ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3 patvirtino Kelių techninį reglamentą KTR 1.01:2008, kurio 9.2. punkte nurodyta, jog vietinės reikšmės keliais vadinami keliai, jungiantys rajoninius kelius, kaimus, taip pat kiti keliai, naudojami vietiniam susisiekimui ir privažiavimui prie ūkinių ar kitos paskirties objektų. Minėto reglamento 9.3. numato, kad kiekvienas kelias turi užtikrinti tam tikrą eismo kokybės lygį. Būtent ieškovo prašomas nustatyti kelio servitutas (8 metrų) užtikrins eismo kokybės lygį privažiuoti prie ieškovo žemės sklypo, kurį siekiama padalinti į kelis, atitiks detalaus plano rengimo tvarką ir nepažeis atsakovo teisių ir teisėtų interesų. Teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, kad nebus pažeistos atsakovo teisės ir teisėti interesai nustačius ir kitą servitutą – teisę tiesti, aptarnauti ir naudoti požemines ir antžemines komunikacijas. Priešingai – nenustačius tokio servituto – ieškovo teisės ir teisėti interesai naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu būtų pažeisti.

Taigi vertinant visus byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsižvelgiant į atsakovo bendrą žemės sklypo plotą, teismo sprendimas nustatyti atsakovui 8 metrų kelio servitutą ir komunikacijų servitutą, atitinka CK 4.126 straipsnio 1 dalyje, 4.128 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Vertinant bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo teisių ribojimas šiuo atveju atitinka proporcingumo bei abiejų savininkų interesų pusiausvyros principus, todėl naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo.

Apeliacinį skundą netenkinus, ieškovui iš atsakovo priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 3 d., b.l.196). Iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Nodulus“, įmonės kodas 300094668, 800 Lt (aštuonis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme S. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš UAB „Nodulus“, įmonės kodas 300094668, 10 Lt (dešimt litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.