Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Irma Blekaitienė, veikianti Kauno apylinkės teismo vardu,

rašytinio proceso tvarka išnag­ri­­nė­­­jo pareiškėjo L. R. skundą dėl notaro nutarimo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo apie skundo nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti įstatymo nustatyta tvarka (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina I. R. (R.). Pareiškėjas Kauno notarų biurui 1994-06-27 pateikė pareiškimą, atsisakydamas pagal įstatymą jam priklausiusios palikimo dalies. Byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo į mirusios I. R. (R.) palikimą baigta 1994-07-14. Pagal paveldėjimo bylą įpėdiniai po I. R. (R.) mirties yra O. M., V. P. ir M. K.. Kauno apskrities valdytojo administracijos 1995-07-20 sprendimu Nr. 72/4455 atstatytos I. R. teisės į žemę.

Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų ar kitų organizacijų ir jų padalinių subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo pasisakyta, kad tokia notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).

Iki 2001-07-01 galioję civiliniai įstatymai numatė įpėdiniui teisę atsisakyti palikimo trečiojo asmens naudai. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalį neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Iš esmės analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir iki 2001-07-01 galiojusio CK 587 straipsnyje. Tai reiškia, jog įpėdinis negali pasirinkti įgyvendinti savo paveldėjimo teises tik į tam tikrą turtą, o teisių į kitą turtą atsisakyti, todėl notarė pagrįstai nurodo, kad pareiškėjas Kauno notarų biurui 1994-06-27 pateikdamas pareiškimą, kuriuo atsisakė pagal įstatymą jam priklausiusios palikimo dalies, atsisakė ir reikalavimo teisės į po motinos mirties atkurtą žemę.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl palikimo priėmimo ne kartą pažymėta, kad palikimo priėmimas yra universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų priėmimas, neatsižvelgiant į tai, ar įpėdinis žinojo ar nežinojo apie atitinkamas palikėjo teises ir pareigas. Palikimo negalima priimti dalimis. Jeigu įpėdinis pradėjo valdyti kokią nors palikimo dalį, tai pripažįstama, kad jis priėmė visą palikimą. Paveldėjimo teisės liudijimas – dokumentas, patvirtinantis palikimo priėmimo faktą, pagal jį negali pereiti daugiau teisių, nei jų turėjo palikėjas, todėl jo išdavimas nekeičia teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento ir jų apimties (Lietuvos Aukščiausiojo 2008-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008).

CK 1.74 straipsnis reglamentuoja, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandoriams turi būti taikoma notarinė forma, taip pat ši forma turi būti taikoma ir kitiems sandoriams, kuriems CK nustato privalomą notarinę formą. Pažymėtina, kad nei bendrosios sandorių sudarymo formos taisyklės, nei specialiosios paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutarties privalomos formos nenustato (CK 6.246 straipsnis). Atskirų rūšių turtinių teisių pirkimo-pardavimo sutarčių forma yra reglamentuojama specialiosiose teisės normose, įtvirtintose atskiras turtines teises reglamentuojančiuose institutuose. Palikimą priėmęs įpėdinis įgyja turtinę daiktinę teisę (subjektinę nuosavybės teisę), kurios objektas – paveldėjimo teisės arba kitaip – palikimas kaip visuma, kaip turtinis kompleksas, t. y. res incorporales. Šį turtinį kompleksą, sudaro nuosavybės teisės į kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, skolos ir reikalavimo teisės. Pagal CK 6.426 straipsnio 1 dalį parduodant paveldėjimo teises palikimą sudarantis turtas neturi būti detalizuojamas. Nežinant visos palikimo sudėties, nėra įmanoma detalizuoti absoliučiai visą palikimo masę sudarantį turtą. Todėl atsižvelgiant į tai, kad minėtą turtinį kompleksą gali sudaryti ir nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus, o būtent CK 1.74 straipsnis reglamentuoja, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandoriams turi būti taikoma notarinė forma, taip pat užtikrinant viešąjį interesą, reikėtų atsižvelgti į Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Šiuo atveju, akivaizdu, kad pareiškėjas siekia įgyti turtinę teisę į nekilnojamąjį daiktą – žemės sklypą, todėl jo sudaryta paveldėjimo teisių perleidimo (dovanojimo) sutartis turėtų būti notarinės formos.

Kaip minėta, notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Ši nuostata taikytina ir išduodant paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-06 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-643/2013). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad notarė, būdama valstybės įgaliotu asmeniu ir vykdydama jai Notariato įstatymo 1 straipsniu pavestas pareigas užtikrinti asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą, pagrįstai atsisakė perduoti pareiškėjo sudarytą paveldėjimo teisų dovanojimo sutartį Testamentų registrui, nes dalinis įpėdiniui priklausančių paveldėjimo teisių perleidimas nėra galimas, o taip pat ir išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą.

Iš esmės pareiškėjo teisė įteisinti savo vardu žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), registruotą mirusios jo motinos vardu, nėra paneigta, nes įpėdinė O. M., gavusi papildomą paveldėjimo teisės liudijimą, turi teisę minėtą turtą padovanoti pareiškėjui.

CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo ir suinteresuoto asmens interesai byloje akivaizdžiai yra priešingi. Pagal CPK 98 straipsnį bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Suinteresuotas asmuo pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidos iš pareiškėjo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290, 291, 511, 513 straipsniais,

nutaria:

Atmesti pareiškėjo L. R. skundą dėl notaro nutarimo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą.

Dėl nutarties per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti duo­­­­da­­­mas at­s­­ki­ra­sis skundas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.