- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-07-07
- Bylos Nr.
- 1-145-843/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-4-00002-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Bielskė
- Kaltinamasis
- V. M.
- Advokatai
- Gintaras Ruseckas
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vedęs, aukštojo išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), iki 2020 m. birželio 26 d. dirbęs bankrutuojančioje UAB (duomenys neskelbtini) pardavimo vadovu, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. M.
per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nepateikė jų muitinės kontrolei, o būtent:
jis, pažeisdamas 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1889/2005 „Dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės“ 3 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kuris nustato, kad bet kuris fizinis asmuo, atvykstantis į Bendriją ar išvykstantis iš jos ir gabenantis grynuosius pinigus, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 Eur, deklaruoja tą pinigų sumą pagal šį reglamentą valstybės narės, per kurią jis atvyksta į Bendriją ar išvyksta iš jos, kompetentingai institucijai, bei pažeisdamas Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Generalinio direktoriaus 2007 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1B-373 patvirtintų Į Europos Bendriją per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių įvežamų ir iš Europos Bendrijos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis įvežamų grynųjų pinigų sumų kontrolės taisyklių 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad asmenys, įveždami į Europos Bendriją per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių, išveždami iš jos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis ar veždami per ją tranzitu, kai vyksta iš trečiųjų šalių į trečiąsias šalis, grynųjų pinigų sumas, ne mažesnes kaip 10 000 Eurų (arba ją atitinkančią sumą kita valiuta pagal oficialų Lietuvos banko nustatytą deklaravimo dienos euro ir užsienio valiutos kursą), privalo jas deklaruoti raštu, pateikdami muitinei grynųjų pinigų deklaraciją, 2020 m. sausio 12 d., apie 18.35 val., vykdamas iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją lengvuoju automobiliu „BMW640“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepateikęs muitinės kontrolei, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą, esantį (duomenys neskelbtini), gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą, o būtent 22 780 JAV dolerius, kas atitinka 20 495 Eur sumą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. M., išsakydamas savo poziciją dėl kaltinimo, nurodė kaltę pripažįstantis pilnai. Paaiškino, kad 2016 m. biure Varšuvoje, Lenkijoje, paskolino 26 000 JAV dolerių grynais pinigais savo geram draugui, ne kartą jam padėjusiam A. L. verslui. Buvo pasirašytas paskolos raštelis, A. L. žadėjo pinigus grąžinti per 3-4 mėnesius. Paskolinti pinigai buvo jo šeimos santaupos, sukauptos per kelis metus iš darbinių pajamų. A. L. verslas nepavyko ir jis jau buvo praradęs viltį pinigus atgauti. 2020 m. sausio mėnesį automobiliu BMW, kuris priklauso įmonei UAB (duomenys neskelbtini), jis vyko į Baltarusiją pas klientus kartu su šios įmonės komercijos direktoriumi M. R. Šioje šalyje vakarėlio metu A. L. dalį paskolintų pinigų jam grąžino. Draugas pinigus padavė sudėjęs į dvi krūveles, vienoje buvo 10 000 JAV dolerių, o kitoje – 12750 JAV dolerių. Šias krūveles, nieko nekeisdamas, jis sudėjo į dvi atskiras lagamino vietas, į džinsų kišenę ir į apatinius rūbus dar būdamas viešbutyje. Į kurią vietą kokią krūvelę dėjo jis nepamena. Apatiniai buvo įkišti už vidinio pamušalo prie ištraukiamos rankenos. Taip pasielgė, nes manė, kad taip saugiau, jis buvo svetimoje šalyje, pinigų suma didelė, todėl bijojo juos prarasti, nenorėjo jų laikyti savo palte, nes šis gulėjo ant automobilio galinės sėdynės ir būdavo paliekamas automobilyje einant į degalinę ar kavinę. Teigė, kad neturėjo tikslo slėpti grynųjų pinigų, visuomet deklaruoja duomenis, nežinojo, kad grynuosius pinigus būtina deklaruoti bei galbūt iš baimės nenorėjo jų rodyti. Atgal važiavo per (duomenys neskelbtini) postą žaliu kanalu, tačiau tų kanalų reikšmės nesupranta. Ten pridavė pasus, ilgai laukė. Atėjo pareigūnas patikrinti automobilio, paklausė, ar turi draudžiamų daiktų, t. y. tabako, alkoholio ar ginklų. Tikrindamas bagažinėje esantį krepšį muitininkas paklausė, ar veža pinigus, tačiau sumos nesakė. Į tai jis (V. M.) atsakė, kad turi, ir tuo metu pareigūnas rado pinigus apatiniuose rūbuose. Tada pareigūnas pasakė, kad jis yra žaliame kanale ir vežant virš 10 000 eurų juos reikia deklaruoti, kad jam gresia baudžiamoji atsakomybė, liepė nuvežti automobilį į angarą patikrai. Nesakė pareigūnui, kad žinojo tokią tvarką, to nepamena. Tada jis (V. M.) suprato pasielgęs neteisėtai. Informacijos pasienio zonoje neskaitė, jos ten yra daug. Labai gailisi, tyčia taip nesielgė. Buvo strese, visų pokalbio su pareigūnu detalių nepamena. Turi 3 mažus vaikus, šeimoje dirba vienas, įmonė gali užsidaryti, moka už keturias paskolas. Pirmą paskolą gavo 2008 m., o draugui paskolino 2016 m., jau turėjo susitaupęs. Skolindamas nežinojo, kad jam reikės 4 paskolų. Tikėjosi, kad pinigai bus greitai grąžinti. Paimti pinigai labai svarbūs jo šeimai. Šių pinigų mokesčių inspekcijai nėra deklaravęs. Nurodė į Baltarusiją per metus važiuojantis kelis kartus susitikti su klientais ir visuomet deklaruoja duomenis, tačiau nežinojo deklaravimo tvarkos dėl pinigų. Tikrinimo metu su juo vykęs M. R. sėdėjo šalia jo mašinoje. Jis ten buvo ir tikrinant bagažinę.
Kaltinamasis davė parodymus ir ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 51-52, 55).
Liudytojas Š. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dirba Vilniaus teritorinėje muitinėje vyriausiu inspektoriumi. Datos tiksliai nepamena, galimai 2020 m. sausio 13 d., (duomenys neskelbtini) kelio poste jis laikinai ėjo posto viršininko pareigas. Kreipėsi pasieniečiai, kad reikia detaliau patikrinti automobilį, kurį vairavo V. M. Šis automobilyje sėdėjo su keleiviu, kuris tikrinant išlipęs nebuvo. Kadangi važiavo žaliu kanalu, V. M. veiksmu ir žodžiu deklaravo, kad neturi draudžiamų prekių. Jis paprašė vairuotojo išlipti, klausė, ar neturi alkoholio, cigarečių, sakė, kad normos ribose. Kai paklausė, ar neturi kitų draudžiamų daiktų, atsakė, kad neturi. Jis atidarė bagažinę, lagaminą. Jam užkliuvo lagamino pamušalas, slėpimas buvo neišmanus, matėsi kauburėlis. V. M. pasakė, kad ten nešvarūs rūbai. Kai paprašė atidaryti, pamatė celofaninį maišiuką su pinigais. Buvo jį įspėjęs dėl baudžiamosios atsakomybės, jei bus daugiau nei 10 000 eurų. V. M. atsakė, kad žino, jog suma neviršys 10 000 Eur. Tai jis pasakė, kai rado pirmą krūvelę pinigų. Kaltinamasis apie antrą krūvelę nieko nesakė. Po to nuvyko į angarą detalesniam patikrinimui ir rado dar vieną krūvelę pinigų. Ji buvo ten pat, tik giliau. Suma viršijo 10 000 Eur, kas užtraukia baudžiamąją atsakomybę, tad buvo iškviesti kriminalistai. Kaltinamasis sakė, kad nežinojo, jog reikia pinigus deklaruoti. Jis laikėsi santūriai, buvo nuliūdęs. Jei radus pirmus pinigus asmuo būtų pasakęs, kad turi daugiau pinigų, jis būtų leidęs užsideklaruoti. Punkte esančiuose stenduose yra informacija apie deklaruotinus daiktus. Jie nėra dideli, išlipus iš mašinos galima perskaityti.
Teisiamojo posėdžio metu buvo balsu perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 29-30). Liudytojas Š. P. patvirtino, kad šie parodymai teisingi, šiandien negali prisiminti kiekvieno pasakyto žodžio. Papildomai nurodė, kad nesigilino iš kur pinigai. Jie buvo perskaičiuoti jam matant. Radus antrą krūvelę kaltinamasis pasakė, kad tai jo pinigai. Jam susidarė įspūdis, kad kaltinamojo kolega žinojo, kokia pinigų suma buvo vežama, nes teigė, kad tai mažas nusižengimas. Pas keleivį kišenėje buvo 7000 JAV dolerių. Keleivis girdėjo pokalbį su kaltinamuoju angare. Kadangi nustatė pažeidimą pas vairuotoją, todėl keleivio nebeklausė, nes ir taip reikėjo atlikti detalų patikrinimą angare. Angare buvo paklausta ir keleivio, ar neviršija sumos. Mašinoje slėptuvių nebuvo, nes tikrino ir mašiną. Šis asmuo ne vieną kartą yra vykęs per sieną. Stendai nėra didžiuliai, kad juos perskaityti, reikėtų išlipti iš mašinos.
Liudytojas M. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2020 m. sausio pradžioje jis ir V. M. vyko iš Baltarusijos į Lietuvą per (duomenys neskelbtini) pasienio punktą žaliu kanalu. Jis pats buvo neblaivus, po vakarėlio, sėdėjo keleivio vietoje, kertant sieną miegojo. Atėjo pasienietis ar muitininkas, atliko mašinos apžiūrą. Pareigūnas bendravo su vairuotoju prie mašinos, jų pokalbio jis negirdėjo. Išsiaiškino, kad yra didesnė pinigų suma, nei galima vežti per sieną, kad nedeklaravus galima vežti iki 10 000 Eur. K. M. atsisėdo į mašiną, tai pasakė, kad važiuojam į patikrą, nes yra daugiau nei 20 000 JAV dolerių. Juos nukreipė į angarą patikrinimui. Angare buvo tas pats pareigūnas ir dar vienas su kita uniforma. Ten patikrino mašiną, buvo išimti daiktai, rado pinigus, juos išėmė ant mašinos, fotografavo. A. M. tikrinęs pareigūnas ir jo klausė kiek turi pinigų. Jis įvardijo savo vežamų pinigų sumą – 8000 JAV dolerių. Jiems nesiūlė pildyti deklaracijų, tik žodžiu paklausė. Iš pradžių tikrino M. daiktus, po to jo. Kaip rado M. pinigus jis nematė, matė tik jau juos padėtus. Apie šiuos pinigus jis nieko nežinojo, apie juos M. nieko nesakė. Jie dirba vienoje įmonėje, važiavo į Baltarusiją, kur vienas iš klientų organizavo vakarėlį. A. L. jis pažįsta, jis yra vienas iš tiekėjų. Apie jo ir M. santykius iki pinigų radimo jis nieko nežinojo. A. L. tame vakarėlyje taip pat buvo, bendravo su kaltinamuoju. Negirdėjo, kad jie būtų bendravę apie pinigus. Deklaravimo tvarka jam nežinoma, nes nėra tekę to daryti. Per valstybės sieną vyksta kelis kartus per mėnesį.
Liudytojas A. L. (A. L.) teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad V. M. yra jo kolega ir draugas. Jis dirba įmonėje (duomenys neskelbtini), kartu su M. dirba vienoje bendrovės grupėje (duomenys neskelbtini), visos kompanijos sudaro vieną holdingą. V. M. 2016 m. gruodžio mėnesio pradžioje, 4-6 dienomis jam paskolino 26 500 JAV dolerių. Pinigai buvo perduoti Varšuvoje, urmo turguje, kur yra jų įmonės ofisas. Perdavimo metu niekas daugiau nedalyvavo. Kiek pamena, V. atvažiavo į Varšuvą vienas. Berods buvo pasirašytas paskolos raštelis ranka. Jam (liudytojui) reikėjo pinigų asmeniniam verslui. Jie kalbėjo, kad pinigus grąžins metų bėgyje, bet taip greitai grąžinti nepavyko, nes verslas buvo rizikingas. Iš kur pas M. tokie pinigai jis nesidomėjo. 2020 m. sausio mėnesį, gal 10-11 dieną, būnant Baltarusijoje, Minske, jis grąžino jam dalį skolos – 22 780 JAV dolerių. Vyko įmonės vakarėlis, jis atvažiavo į viešbutį (duomenys neskelbtini), kur gyveno V., ir jam grąžino pinigus grynais, JAV doleriais, kupiūrų nepamena. V. M. buvo atvažiavęs į Baltarusiją su M. R. Su M. jis buvo susiskambinęs telefonu, kad jam grąžins skolą.
Liudytoja D. M., kaltinamojo buvusi sutuoktinė ir jo vaikų motina, duoti parodymus atsisakė (BPK 38 straipsnis, 82 straipsnio 2 dalis).
2020 m. sausio 12 d. apžiūros protokole fiksuoti Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio poste buvusio automobilio „BMW640“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame buvusio lagamino apžiūros duomenys. Lagamine sudėti įvairūs rūbai (b. l. 11-17).
Liudytojas Š. P. savanoriškai pateikė 22 780 JAV dolerius ir V. M. Lietuvos Respublikos piliečio pasą (b. l. 18-19).
2020 m. sausio 14 d. apžiūros protokole fiksuoti pareigūno Š. P. perduotų pinigų apžiūros duomenys. Pinigai supakuoti atskirais trimis paketais, juos sudaro 780, 10 000 ir 12 000 JAV dolerių (b. l. 18-19, 21-22).
V. M. Lietuvos Respublikos piliečio pasas grąžintas V. M. (b. l. 20).
Kaltinamojo pateiktame 2016 m. gruodžio 5 d. skolos raštelyje nurodyta, kad A. L. gavo iš V. M. į skolą 26 500 JAV dolerių (b. l. 113).
Dėl įrodymų vertinimo
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs ir įvertinęs minėtus byloje teisėtai surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus duomenis, juos pripažįsta įrodymais ir pateikia šią jų analizę.
Paties kaltinamojo V. M., liudytojų Š. P. ir M. R. parodymai, taip pat apžiūros protokoluose fiksuoti duomenys patvirtina, kad V. M. 2020 m. sausio 12 d., apie 18.35 val., vyko iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją automobiliu (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio postą, esantį (duomenys neskelbtini). Per sieną buvo vykstama žaliuoju kanalu, taip deklaruojant, kad deklaruotinų daiktų neturima. Asmeniniame lagamine, padėtame automobilio bagažinėje, jis gabeno 22 780 JAV dolerių, kas atitinka 20 495 Eur, grynais pinigais, kurių nepateikė muitinės kontrolei. Šias nustatytas faktines aplinkybes patvirtinantys įrodymai iš esmės sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, prieštaravimų tarp jų nėra, minėtos aplinkybės nėra ginčijamos, tad teismas, detaliau neanalizuodamas, jas pripažįsta įrodytomis. Atsižvelgęs į gynėjo išsakytus argumentus teismas pažymi, kad aukščiau minėtą sumą asmeniniame lagamine gabeno būtent V. M. Kartu vykęs M. R., savo ruožtu gabenęs 8000 Eur, paneigė ką nors žinojęs apie V. M. pinigus, tad gynėjo siūlomas kaltinamojo gabentos pinigų sumos skaičiavimas padalinant ją abiem per sieną vykusiems minėtiems asmenims nėra galimas, nes neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių.
K. V. M., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, tvirtino, kad pas jį rastų grynųjų pinigų 22 780 JAV dolerių jis nuo muitinės neslėpė, pinigų nedeklaravo, nes nežinojo, kad tai reikia padaryti.
Kontrabandos subjektyvusis veikos požymis kaltė pasireiškia tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena daiktus nepateikdamas jų kontrolei, kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo, ir nori taip veikti. Įvertinus kaltinamojo V. M. parodymus yra spręstina, kad jis neigia minėtą būtinąjį kontrabandos subjektyviosios pusės požymį – tiesioginę tyčią, todėl teismas dėl šių faktinių aplinkybių pasisako detaliau.
K. V. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad nedeklaravo gabentų pinigų todėl, kad nežinojo, jog tai reikia padaryti. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad jam buvo žinoma, jog gabenant grynuosius pinigus į Europos Sąjungos šalį, juos reikia deklaruoti, tačiau jis nežinojo, nuo kurios sumos tai reikia padaryti (b. l. 51-52, 55). Teismas šiuos jo parodymus gretino su kitais byloje surinktais įrodymais. Liudytojas Š. P. patvirtino teismui, kad pradėjęs tikrinimą teiravosi žaliu kanalu vykusio kaltinamojo, ar šis veža draudžiamus daiktus, į ką šis atsakė neigiamai. Jis taip pat patvirtino, kad lagamine radęs krūvelę pinigų nurodė, kad gabenant daugiau nei 10 000 Eur pinigus reikia deklaruoti, kad už tai numatyta baudžiamoji atsakomybę, į ką kaltinamasis jam atsakė, kad žino, jog suma neviršys 10 000 Eur. Po to nuvykus į angarą buvo atliktas detalus tikrinimas, kurio metu rasta antra krūvelė pinigų. Kaltinamasis apie antrą krūvelę nieko nesakė. Kaltinamojo ir liudytojo Š. P. nesieja jokie tarpusavio santykiai, liudytojas parodymus davė būdamas įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą ir prisiekęs, jo parodymai yra nuoseklūs, detalūs, kategoriški, tad teismui nekilo abejonių dėl šio liudytojo parodymų patikimumo. Be to, juos patvirtina ir kiti duomenys. V. M. patvirtino gabenęs pinigus dvejose krūvelėse, kurių viena neviršijo be deklaravimo leistiną gabenti sumą. Abi krūvelės buvo slepiamas lagamine, vietoje, kuri nėra vizualiai matoma atidarius lagaminą, be to dar ir įsukus pinigus į rūbus. Kaltinamasis nurodė, kad taip elgėsi dėl saugumo, kas nėra įtikinama, nes pinigų padalinimas į dvi krūveles tokiu atveju nebūtų logiškas. Be to, pasak jo, pinigai buvo paliekami automobilyje, be to, jie slėpti lagamine, tai yra objekte, kuris taip pat gali būti pagrobiamas, kai tuo tarpu kartu vykęs M. R., taip pat gabentą didelę pinigų sumą, laikė juos su savimi. Teismas vertino ir tai, kad tiek pats V. M., tiek ir liudytojas Š. P. nurodė, kad pasienio punkte informacija apie privalomus deklaruoti daiktus yra skelbiama viešai. V. M. nurodė, kad įvykio dieną pasienio punkte ilgai laukė tikrinimo, be to, jis į Baltarusijos Respubliką vyksta gana dažnai, kelis kartus per metus. Iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos pateiktų duomenų matyti, kad V. M. 2016 metais Lietuvos Respublikos valstybės sieną kirto 10 kartų, 2017 metais – 22 kartus, 2018 metais – 21 kartą, 2019 metais – 15 kartų, 2020 metais – 2 kartus. Tai leidžia spręsti, kad kaltinamasis turi pakankamai patirties vykstant per valstybės sieną, tad jam turėjo būti žinomi ir privalomai deklaruojami daiktai.
Žemesnės instancijos teismas
Apibendrindamas išsakytus argumentus bei vadovaudamasis aptartais įrodymais, kuriuos vertina kaip patikimus, teismas sprendžia, kad byloje yra įrodyta, jog kaltinamasis V. M., vydamas iš Baltarusijos Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, buvo informuotas apie pareigą deklaruoti gabenamus grynuosius pinigus, kurių vertė viršija 10 000 Eur, tai žinojo, tačiau sąmoningai to nepadarė, gabentų 22 750 JAV dolerių grynais pinigais nedeklaravo, tai yra veikė tiesiogine tyčia.
Dėl veikos teisinės kvalifikacijos
2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1889/2005 „Dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės“ 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad bet kuris fizinis asmuo, atvykstantis į Bendriją ar išvykstantis iš jos ir gabenantis grynuosius pinigus, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 EUR, deklaruoja tą pinigų sumą pagal šį reglamentą valstybės narės, per kurią jis atvyksta į Bendriją ar išvyksta iš jos, kompetentingai institucijai. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Generalinio direktoriaus 2007 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1B-373 patvirtintų Į Europos Bendriją per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių įvežamų ir iš Europos Bendrijos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis įvežamų grynųjų pinigų sumų kontrolės taisyklių 2 punktas nustato, kad asmenys, įveždami į Europos Bendriją per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių, išveždami iš jos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis ar veždami per ją tranzitu, kai vyksta iš trečiųjų šalių į trečiąsias šalis, grynųjų pinigų sumas, ne mažesnes kaip 10 000 Eurų (arba ją atitinkančią sumą kita valiuta pagal oficialų Lietuvos banko nustatytą deklaravimo dienos euro ir užsienio valiutos kursą), privalo jas deklaruoti raštu, pateikdami muitinei grynųjų pinigų deklaraciją. Šių teisės normų pagrindu V. M. gabenti 22 750 JAV dolerių grynais pinigais yra privalomi pateikti (pateikiant deklaraciją) muitinės kontrolei daiktai, tačiau muitinės kontrolei pateikti nebuvo. Gabenta suma viršija 250 MGL dydį (12 500 Eur). Veika baigta, nes atsiradus pareigai deklaruoti vežtus pinigus V. M. to nepadarė. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė savo veikos pavojingumą, suvokė vežtų grynųjų pinigų kiekį, savo pareigą juos deklaruoti, tačiau to sąmoningai nepadarė siekdamas pervežti pinigus per valstybės sieną jų nedeklaruojant. Šių argumentų pagrindu spręstina, kad nustatyti aukščiau įvardyti V. M. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 199 straipsnio 3 dalį.
Dėl bausmės
BK 199 straipsnio 3 dalies sankcija numato galimybę skirti asmeniui baudą, kuri pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatas yra galima nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio (7500 Eur – 300 000 Eur), arba laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Teismas, spręsdamas skirtinos bausmės rūšies bei dydžio klausimą, atsižvelgia į tai, kad V. M. padarė sunkų nusikaltimą, veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Teismas atsižvelgia ir į nustatytą konkrečią gabentų nedeklaruotų grynųjų pinigų sumą, kuri deklaruotiną kiekį viršija beveik du kartus, kas papildomai apibūdina padarytos veikos pavojingumo mastą. V. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis nors ir pripažino objektyvius jam inkriminuotos nusikalstamos veikos veiksmus, tačiau neigė savo tyčią, kuri yra būtinasis BK 199 straipsnio 3 dalyje aprašytos nusikaltimo sudėties elementas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką yra esminių bylos aplinkybių, turinčių juridinę reikšmę kvalifikuojant padarytą veiką, pripažinimas savanoriškai duodant ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teismui teisingus parodymus. Visais atvejais kaltininko prisipažinimas turi būti toks, kad padėtų ne tik tinkamai išnagrinėti bylą, bet ir priimti teisingą sprendimą. Taigi teismas kiekvienoje byloje turi įvertinti, kaip kaltinamasis savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylą prisidėjo prie teisingo sprendimo byloje priėmimo. Nagrinėjamoje byloje V. M. neigiant, kad jis sąmoningai nedeklaravo gabentos pinigų sumos, byloje buvo atliktas pilnas įrodymų tyrimas, rinkti nauji šiam klausimui spręsti reikšmingi duomenys, apklausti papildomi liudytojai, tad pagrindo išvadai apie savanorišką kaltės pripažinimą šiuo atveju nėra. Tuo pačiu nėra pagrindo pripažinti ir minėtą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.
Teismas atsižvelgia ir į byloje pateiktus duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę: V. M. anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, yra vedęs, turi tris mažamečius vaikus, nuo 2020 m. birželio 26 d. nedirba, iki tol dirbo bankrutuojančioje UAB (duomenys neskelbtini), gavo aukštesnes nei vidutinės darbines pajamas (b. l. 34, 41, 42). Duomenų apie kaltinamojo gydymąsi psichiatrijos, priklausomybės ligų gydymo įstaigose nėra. Įvertinęs visumą šių įrodymų teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra tikslinga kaltinamajam parinkti švelnesnę iš sankcijoje numatytų bausmių rūšių – baudą, nustatant artimesnį minimaliam jos dydį.
Kaltinamasis pilnai savo kaltės nepripažino, byloje buvo atliktas pilnas įrodymų tyrimas, tad BK 64¹ straipsnio taikymas šiuo atveju nėra galimas.
Dėl turto konfiskavimo ir kitų klausimų
Pagal BK 42 straipsnio 6 dalį, 67 straipsnio 3 dalį padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriamas kartu su bausme. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kontrabandos dalykas, tai yra kontrabanda per valstybės sieną gabenami objektai, BK 72 straipsnyje kaip savarankiška konfiskuotino turto rūšis nėra nurodytas, tačiau teismų praktikoje yra pripažįstama konfiskuotinu turtu (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016, 2K-262-489/2017 ir kt.).
Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Vertindamas, kam priklausė kaltinamojo V. M. gabenti pinigai, teismas, visų pirma, atsižvelgė į tai, kad pinigai rasti būtent V. M. dispozicijoje. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios kaltinamasis nuosekliai tvirtino, kad šios piniginės lėšos yra jam grąžinta skola. Jis nurodė, kad savo šeimos santaupas, sukauptas iš darbinių pajamų per kelis metus, 2016 m. jis paskolino A. L. ir pastarasis jas grąžino viešnagės (duomenys neskelbtini) metu. Šiuos kaltinamojo teiginius patvirtino liudytojo A. L., iš dalies ir liudytojo M. R. parodymai, A. L. pasirašytas 2016 m. gruodžio 5 d. paskolos raštelis, kuriuo patvirtinta 26 500 JAV dolerių V. M. jam suteikta paskola. Galimybės patikrinti kaltinamojo teiginius apklausiant jo buvusią sutuoktinę D. M. teismas neturėjo, nes ši liudytoja duoti parodymus atsisakė. Sodros pateiktais duomenimis 2016 metais V. M. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) (nuo 2012 metų), gavo aukštesnes nei vidutinės darbines pajamas (b. l. 35, 159-171). Teismas atsižvelgė ir į kaltinamojo teiginius, kad minėtų santaupų jis nebuvo deklaravęs mokesčių inspekcijai, ši suma taip pat nebuvo nurodyta ir santuokos su D. M. nutraukimo procese, kurio metu buvo sprendžiama ir dėl sutuoktinių turto padalijimo (apylinkės teismas sprendimą priėmė 2016 m. kovo 23 d.), be to pats kaltinamasis 2017 m. balandžio 4 d. ėmė iš banko 77 000 Eur kreditą (b. l. 106-112, 131-134). Vis tik, teismo vertinimu, šie įrodymai patikimai nepaneigia minėtų piniginių lėšų priklausomybės V. M., neleidžia spręsti apie kitą konkretų jų savininką bei nepatvirtina jų neteisėtos kilmės. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo kildinamu in dubio pro reo principu, visos abejonės, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Šių argumentų pagrindu teismas pripažįsta ir vertina minėtas pinigines lėšas kaip V. M. nuosavybę.
Sprendžiant minėtų pinigų konfiskavimo klausimą turi būti atsižvelgta ir į tai, kad konfiskuojant asmens turtą yra radikaliai apribojama konstitucinė ir konvencinė asmens teisė į nuosavybės neliečiamumą, todėl įgyvendinant minėtas BK 72 straipsnio nuostatas dėl turto konfiskavimo būtina, be kita ko, vadovautis ir Europos žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatomis bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl jų aiškinimo, kurioje pateikiami papildomi kriterijai, kuriuos turi vertinti teismas, spręsdamas turto konfiskavimo skyrimo klausimą (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-262-489/2017).
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Tačiau pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio reikalavimus tokia priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas turto konfiskavimo neproporcingumą yra konstatavęs ne vienoje nagrinėjamoje byloje, kurioje buvo svarstytas neįvykdžius deklaravimo pareigos per sieną gabentų teisėtos kilmės pinigų konfiskavimas iš už nurodytą nusikalstamą veiką nuteistų asmenų (bylos Ismaylov prieš Rusiją, Nr. 30352/03; Sun prieš Rusiją, Nr. 31004/02; Grifhorst prieš Prancūziją, Nr. 28336/02; Moon prieš Prancūziją, Nr. 39973/03; Gabrić prieš Kroatiją, Nr. 9702/04). Vertindamas konfiskavimo proporcingumą tokio pobūdžio bylose, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į daugelį veiksnių, tokių kaip nusikalstamos veikos pobūdis, jos sunkumas; konfiskuojamo turto (šiuo atveju pinigų) statusas nusikalstamoje veikoje; konfiskuojamo turto kilmės ir paskirties teisėtumas; nuteistojo asmens, iš kurio konfiskuojamas turtas, asmenybė ir elgesys, konfiskuojamo turto reikšmė pareiškėjui; dėl nusikalstamos veikos padaryta arba potencialiai sukelta turtinė žala valstybei; asmeniui greta turto konfiskavimo paskirtos kitos bausmės, jų griežtumas ir pakankamumas nubaudimo tikslų įgyvendinimo konkrečios bylos aplinkybėmis požiūriu. Šie kriterijai minimi ir nacionalinėje teismų praktikoje (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-233-895/2019).
Byloje nėra surinkta patikimų duomenų, leidžiančių vienaip ar kitaip sieti kaltinamojo gabentus pinigus su kokia nors nusikalstama veika. V. M. niekada nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka. Jo atžvilgiu niekada nebuvo ir nėra pradėti jokie ikiteisminiai tyrimai. Taigi, byloje nėra patikimai nustatyta, jog V. M. per valstybės sieną gabenti pinigai buvo neteisėtos kilmės ar turėjo nusikalstamą ar neteisėtą paskirtį. Pinigų suma, kuri gali būti teisėtai gabenama per Lietuvos Respublikos sieną, nėra ribojama. Gabenant grynuosius pinigus nekyla jokia pareiga mokėti kokius nors mokesčius ar panašiai. Tai reiškia, kad šiuo atveju nei V. M., nei joks kitas subjektas iš nustatytos kaltinamojo nusikalstamos veikos negavo jokios turtinės naudos, o valstybė savo ruožtu nepatyrė ir negalėjo patirti jokios finansinės žalos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018 ir kt.). Kita vertus, teismų praktikoje akcentuojama ir tai, kad valstybė turi teisėtą interesą, taip pat ir pareigą pagal įvairias tarptautines sutartis įgyvendinti priemones grynųjų pinigų judėjimui per sienas išaiškinti ir stebėti, nes didelės pinigų sumos gali būti naudojamos pinigų plovimui, prekybai narkotinėmis medžiagomis, terorizmo ar organizuoto nusikalstamumo finansavimui, mokesčių vengimui ar kitų sunkių finansinių nusikalstamų veikų padarymui. Bendrasis deklaravimo reikalavimas, taikytinas bet kuriam asmeniui, kertančiam valstybės sieną, kuris užkerta kelią neišaiškintam tokių grynųjų pinigų įvežimui į šalį arba išvežimui iš jos. Konfiskavimo priemonė, taikoma už pareigos deklaruoti grynuosius pinigus muitinės pareigūnams neįvykdymą, yra bendros kontrolės sistemos, sukurtos siekiant kovoti su šiomis nusikalstamomis veikomis, dalis (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-130-699/2015).
V. M.
šiuo metu niekur nedirba, turi tris mažamečius vaikus, skolinių įsipareigojimų, tad 22 780 Eur suma neabejotinai jam būtų didelė finansinė našta, tuo labiau, kad jam yra skirta ir didelio dydžio bauda. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju įvertinus nustatytos nusikalstamos veikos, o būtent pinigų deklaravimo reikalavimo nesilaikymo, pavojingumą, kitas minėtas šiam klausimui spręsti svarbias aplinkybes, yra pagrindas išvadai, kad šiuo konkrečiu atveju skirta bauda yra pakankama priemonė, atitinkanti BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, atgrasymo, nubaudimo ir prevencijos tikslus, teisingumo ir proporcingumo principus, todėl papildomos poveikio priemonės – nedeklaruotų pinigų konfiskavimo – paskyrimas būtų neproporcingas ir sukeltų kaltinamajam pernelyg didelę finansinę naštą.
V. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 56-57) – paliktina iki bausmės vykdymo pradžios (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 139 straipsnio 3 dalis).
Ikiteisminio tyrimo metu iš V. M. paimta pinigų suma, atitinkanti 22 780 Eur, laikoma Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos banke (b. l. 24, 26). Nuosprendžiui įsiteisėjus teismo paskirtos baudos išieškojimas nukreiptinas į šią sumą, o likusi pinigų dalis grąžintina jų savininkui V. M. Iki bausmės vykdymo pradžios minėtoms piniginėms lėšoms taikytinas laikinas V. M. nuosavybės teisių apribojimas, uždraudžiant jam valdyti, naudoti, disponuoti minėtais pinigais, kuris įvykdžius bausmę naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 297 – 298, 301 – 305, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
V. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalį ir paskirti 160 MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių), tai yra 8 000 € baudą.
Nuosprendžiui įsiteisėjus baudos išieškojimą nukreipti į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos banke laikomas V. M. 22 780 Eur dydžio pinigines lėšas. Po baudos išieškojimo likusią pinigų sumą, tai yra 14 780 Eur, grąžintina jų savininkui V. M.
Iki bausmės vykdymo pradžios 22 780 Eur dydžio piniginėms lėšoms, laikomoms Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos banke, taikyti laikiną V. M. nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant jam valdyti, naudoti, disponuoti minėtais pinigais. Įvykdžius bausmę laikiną nuosavybės teisių apribojimą panaikinti.
V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.