Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovui D. G. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir susijusių teisinių pasekmių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį jame nurodytais argumentais, tačiau atsisakė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo priteisimo. Papildomai paaiškino, kad sutuoktiniai bendro ūkio neveda ir santuokinio gyvenimo negyvena nuo 2017 metų (gyvena atskiruose kambariuose). Šalys nebeturi nieko bendro. Atsakovas 5 metus smukdė ieškovės asmenybę, ribodamas jos bendravimą (net ieškovės vaikai turėjo atsiklausti prieš atvažiuodami), prieigas prie socialinių tinklų, banko sąskaitos, reguliuodamas mitybą. Atsakovas yra pavydus, kaltino ieškovę neištikimybe. Atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, būdamas neblaivus kabinėjasi prie ieškovės, naudoja psichologinį smurtą. Ieškovė pripažino ir savo kaltę dėl santuokos iširimo, nes toleravo tokį atsakovo elgesį. Ieškovė nurodė, kad šalys bendrų vaikų, turto, kreditorių neturi.

Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, šaukimas į teismo posėdį jam įteiktas asmeniškai. Atsakovas pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad teismo posėdyje jis nedalyvaus (e. b. l. 73).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Dėl santuokos nutraukimo.

Iš byloje esančio santuokos liudijimo originalo nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (e. b. l. 6).

Iš ieškovės ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių daroma išvada, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi. Nors šalys gyvena viename bute, tačiau santuokinio gyvenimo negyvena ir bendro ūkio neveda, gyvena atskiruose kambariuose. Atsakovas atsiliepime priešingų aplinkybių nenurodė. Kadangi bendras ieškovės ir atsakovo gyvenimas faktiškai yra pasibaigęs, santuoka iširusi, todėl nėra tikslinga juos taikyti, termino susitaikymui nustatymas nereikalingas.

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnis, reglamentuojantis sutuoktinių pareigas, numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu.

Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad šalys nurodytų pareigų tinkamai nevykdė, nesiėmė priemonių santuokai išsaugoti. Ieškovė pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės. Atsakovas atsiliepime į ieškinį aplinkybių dėl santuokos iširimo nedetalizavo, nurodė, kad sutinka, jog santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, į teismo posėdį neatvyko, kitokių aplinkybių nepaaiškino. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas, neišsaugojo santuokos.

CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Abiem šalims sutinkant, šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Atsakovas atsiliepime pageidavimo dėl pavardžių po santuokos nutraukimo neišreiškė. Ieškovės prašymu, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama jos turima pavardė „G.“, atsakovui paliekama jo turima pavardė „G.“.

Šalys nereiškė reikalavimų dėl išlaikymo priteisimo, todėl šis klausimas byloje nesprendžiamas.

Nepilnamečių vaikų, dėl kurių gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo reikėtų spręsti nutraukiant santuoką, šalys neturi, todėl atitinkami klausimai taip pat nesprendžiami.

Dėl turto.

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Gyvendamos santuokoje, šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto neįgijo. Iki santuokos sudarymo atsakovas asmeninės nuosavybės teise pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu įgijo nekilnojamo turto (e. b. l. 7-11, 42-43). Remiantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atskirai iki santuokos sudarymo įgytas turtas pripažįstamas sutuoktinių asmenine nuosavybe. Ieškovė nekilnojamojo turto įgijo dovanojimo sutarties pagrindu (e. b. l. 12-20, 40-41). Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktą sutuoktiniui dovanotas turtas taip pat ir yra jo asmeninė nuosavybė.

Teismas 2019-10-21 nutartimi atsisakė priimti atsiliepimą dalyje dėl reikalavimų, susijusių su ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, nurodydamas, kad nutraukdamas santuoką teismas turi pareigą padalinti tik sutuoktinių santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą. Šios nutarties atsakovas neskundė.

VĮ Regitra duomenimis, atsakovo vardu registruota viena transporto priemonė, kurią jis iki santuokos sudarymo įgijo asmeninės nuosavybės teise (e. b. l. 21, 45-46). Ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra (e. b. l. 22, 44). Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovo vardu registruotų juridinių asmenų, jų akcijų, nario ir dalininko teisių nėra (e. b. l. 36), ieškovė iki santuokos sudarymo asmeninės nuosavybės teise įgijo uždarosios akcinės bendrovės akcijų (e. b. l. 23-25, 32-34), kurias valdo asmeninės nuosavybės teise.

Bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto šalys neturi, todėl turto padalijimo klausimai šioje byloje nesprendžiami.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO ir viešųjų registrų duomenų, ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių ir teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad šalys nei bendrų, nei asmeninių kreditorių neturi, todėl prievolių pobūdžio klausimas šioje byloje taip pat nesprendžiamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai ((Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

2019-11-19 teismo posėdžio metu ieškovė pareiškė, kad atsisako prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo priteisimo. Atsakovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Esant tokioms aplinkybėms, bylinėjimosi išlaidos šalims vienai iš kitos nepriteistinos.

Byloje susidarė 5,18 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ieškovės ieškinį tenkinus visiškai, šios išlaidos priteisiamos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti turimą pavardę – G., atsakovui palikti turimą pavardę – G..

Priteisti iš atsakovo D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 5,18 Eur (penkis eurus 18 euro centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.