Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko, kolegijos teisėjų Eugenijos Morkūnienės, Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Editai Linkutei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Arūnui Žliobai, apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šomis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Entas“ dėl skolos priteisimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Entas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-04-25 sprendimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismas, atsižvelgdamas į atsakovės prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, 2008-04-25 preliminarų sprendimą pakeitė – ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš UAB „Entas“ 50 000 Lt negrąžinto avanso, 843,75 Lt žyminio mokesčio ir 4 720 Lt turėtų kitų bylinėjimosi išlaidų UAB „Šomis“, kitą ieškinio dalį atmetė. Nurodė, kad abiejų sutarties šalių nepasirašyta sutartis negalioja, todėl tokios sutarties (E-501/01) pagrindu įmokėta įmoka yra grąžintina. Pirmosios instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo preliminarią, vienos iš šalių nepasirašytą bei žodinę sutartį kvalifikuoti kaip pagrindinę sutartį ir reikalauti įvykdyti ją natūra, nes toks tvirtinimas prieštarautų šalių valiai ir pažeistų sutarties laisvės principą, t. y. šalys yra laisvos derėtis ir neatsako už tai, kad nepasiekiamas susitarimas. Apylinkės teismas nustatė, kad šalys, turėdamas verslo patirties, sudarydamos šį sandorį buvo nepakankamai tikslios, rūpestingos ir apdairios, nes nepasinaudojo įstatymo joms suteiktomis teisėmis ir pareigomis, t. y. ieškovė, teikdama piniginį garantą atsakovei, tinkamai savo valios neišreiškė, atsakovė, neturėdama jokio teisinio pagrindo, pati pasiliko 50 000 Lt avansą kaip atlygį už atliktą darbą. Reikalavimą dėl palūkanų priteisimo teismas atmetė, nes nenustatė priežastinio ryšio civilinei atsakomybei atsirasti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė ieškojo asmens, kuris paruoštų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą ir rekreacinio pastato projektą. Atsakovė pagal savo darbo specifiką galėjo atlikti ieškovės prašomus darbus, tačiau sutiko pradėti derybas tik gavusi 50 000 Lt. Ieškovė šią sumą pervedė 2005-01-26. Nors 2005-02-01 atsakovė parengė sutartį Nr. ŠO-502, tačiau jos ieškovė nepasirašė. Ieškovė kreipėsi į kitą įmonę, t. y. UAB „Archsoma“, ir 2005-12-06 pasirašė projektavimo darbų sutartį, pagal kurią UAB „Archsoma“ paruošė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą ir rekreacinio pastato projektą.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Ginčas byloje vyksta dėl sutarties sudarymo fakto: ieškovės nuomone, tarp šalių nebuvo sudarytas sandoris, todėl atsakovė turi grąžinti įmokėtą sumą, o atsakovė mano, kad šalys sudarė žodinę sutartį, todėl nėra pagrindo grąžinti šios sumos. Teisėjų kolegija nurodo, kad sutarties sudarymo procedūrą reglamentuoja LR CK 6.162–6.187 str. Be šių normų, sprendžiant klausimą, ar sutartis buvo sudaryta, yra reikšmingos ir kitos LR CK normos, t. y. LR CK 6.154, 6.156, 6.158, 6.159 str. Iš LR CK 6.154 ir 6.159 str. pateikto sutarties apibrėžimo darytina išvada, kad sutarties esmė – šalių susitarimas, t. y. šalių konsensusas, valios sutapimas. Vertinant, ar sutartis buvo sudaryta, ar ne, esminę reikšmę turi šalių susitarimo pasiekimas, o ne formalūs dalykai. Pagal LR CK 6.162 str. 2 d., sutartis galioja, jeigu šalys sutaria dėl visų esminių sutarties sąlygų. Sutarties sąlygos pripažįstamos esminėmis priklausomai nuo sutarties rūšies, jos pobūdžio, apimties, šalių valios ir įstatymo. LR CK 6.700 str. įtvirtinta projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutarties samprata, pagal kurią būtų galima išskirti šias sutarties esmines sąlygas: sutarties dalyką (kūrybinės veiklos rezultatą, įforminamą projektiniais sąmatiniais dokumentais, reikalingais tam tikram objektui statyti arba įrengti), terminus ir kainą. Pažymėtina, kad LR CK 6.700 str. prasme sutarties galiojimui pakanka šalių susitarimo, t. y. nėra numatyta privaloma sutarties forma.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad šalys nesusitarė dėl visų esminių sutarties sąlygų. Atkreiptinas dėmesys, kad tariantis dėl projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutarties dalyko, užsakovas (ieškovas) turėjo pateikti konkrečią užduotį bei kitus techniniams dokumentams reikalingus duomenis (LR CK 6.701 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad ieškovė atsakovei būtų pateikusi užduotį pagal teisės aktų reikalavimus. Darytina išvada, kad ieškovei nepateikus konkrečios užduoties, nebuvo galima susitarti ir dėl projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutarties dalyko. Manytina, kad atsakovės nurodytos aplinkybės dėl teiktų konsultacijų, elektroninių laiškų bei paruoštos sutarties projektas tik patvirtina, kad šalims nepavyko susiderėti dėl esminių sutarties sąlygų. Teisėjų kolegijos nuomone, sutartis Nr. ŠO-502/01 patvirtina, kad buvo tikimasi suderinti šalių valią ir ateityje sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau neįrodo, kad šalys buvo žodžiu aptarusios visas esmines sutarties sąlygas. Išaiškintina, kad atsakovės nurodytos aplinkybės, kad žodinę sutartį patvirtina atlikti darbai, laikytinos nepagrįstomis, nes nagrinėjamu atveju atsakovei nebuvo teisinio pagrindo atlikti šiuos projektavimo darbus nesant sudarytos sutarties.

Visi šie aptarti ir pirmosios instancijos teismo teisingai įvertinti įrodymai patvirtina, jog sutartis sudaryta nebuvo, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, šalis siejo ikisutartiniai santykiai. Šie santykiai susiklosto, šalims pradėjus derybas dėl sutarties sudarymo. Apeliantės nurodytos aplinkybės patvirtina egzistavus ne sutartinius o ikisutartinius santykius. Išaiškintina, kad įstatymas įpareigoja vedančias derybas šalis elgtis sąžiningai. Sąžiningumas ikisutartinių santykių metu apima keletą svarbių pareigų. Pirma, šaliai draudžiama vesti derybas, jeigu ji apskritai neketina sudaryti sutarties. Antra, nors ir nėra šalių pareigos sudaryti sutartį, tačiau sąžiningumas reikalauja, kad toli pažengusios derybos nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties, nes pagal LR CK 6.163 str. 3 d. šalis, kuri derybų metu elgiasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius. Pažymėtina, kad ikisutartinė civilinė atsakomybė galima tik tuomet, kai įrodoma, kad viena šalis elgėsi nesąžiningai. Apeliantė nurodė, kad tikėjosi, kad bus sudaryta sutartis ir kad ieškovė žadėjo tęsti projekto parengimą po naujo detaliojo plano parengimo. Civiliniuose teisiniuose santykiuose preziumuojamas šalies sąžiningumas, šios prezumpcijos atsakovė nepaneigė, be to, reikalavimas dėl ikisutartinės atsakomybės taikymo nebuvo pareikštas, todėl šis klausimas nesprendžiamas. Sąžiningoms šalims nepavykus pasiekti sutarties sudarymo negali būti taikomos kokios nors poveikio priemonės. Tokiu atveju šalys turi grąžinti viena kitai viską, ką yra gavusios derybų metu. Nagrinėjamu atveju atsakovei buvo perversta 50 000 Lt suma, kuri turėjo būti įskaityta į galutinę sutarties kainą. Šalims nepavykus sudaryti sutarties, pervesta ieškovės suma pagal LR CK 6.237 str. nuostatas laikytina įgyta be teisinio pagrindo, todėl turėjo būti grąžinta.

Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Atmetus atsakovės apeliacinį skundą atlygintinos ieškovės bylinėjimosi išlaidas (LR CPK 93 str. 1 d. 3 d.). Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė turėjo 3 570 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Vadovaujantis LR teisingumo ministro įsakymo Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nuostatomis, suma mažintina iki 1 800 Lt.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325–331 str., teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-04-25 sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovės UAB „Entas“ ieškovei UAB „Šomis“ priteisti 1 800 Lt išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba apeliacinės instancijos teisme.