- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-20
- Bylos Nr.
- AS-442-147-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Dainius Raižys (pran.), Skirgailė Žalimienė
- Pareiškėjas
- L. K.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijai
- Trečiasis asmuo
- Z. M., Panevėžio apskrities viršininko administracijai
- Kategorijos
- 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. K. atskirąjį skundą dėl dalies Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. K. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims Z. M., Panevėžio apskrities viršininko administracijai, dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo priimtas pareiškėjos skundas, kuriuo ji prašė: 1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr.2.3-45858-(41) patvirtinto Vilniaus rajono Sudervės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projekto dalį, kuria Z. M. suprojektuotas ir patvirtintas žemės sklype Nr.39 0,69 ha žemės sklypas Nr.1375-2; 2) įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo parduoti pareiškėjai faktiškai naudojamo atskiros sodybos (namų valdos) 3017 kv. m žemės sklypo dalį, (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, ir sudaryti su pareiškėja Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr.3229-41 patvirtintame Sudervės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotame žemės sklype Nr.39 pažymėto žemės sklypo Nr.1375-2 dalies (3017 kv. m) pirkimo - pardavimo sutartį.
Kitoje administracinėje byloje Vilniaus apygardos administraciniame teisme taip pat buvo priimtas kitas pareiškėjos skundas, kuriuo ji prašė: 1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr.2.3-45858-(41) patvirtinto Vilniaus rajono Sudervės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projekto dalį, kuria Z. M. suprojektuotas ir patvirtintas žemės sklype Nr.39 0,69 ha žemės sklypas Nr.1375-2 bei pareiškėjai suprojektuotas ir patvirtintas 0,40 ha žemės sklypas Nr.1571; 2) įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo suprojektuoti pareiškėjai žemės sklypą prie namų valdos esančiame žemės sklype Nr.39, kuriam suteiktas Nr.1375-2 pagal 2000 m. kovo 27 d. išvadą, papildyti Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr.3229-41 patvirtintą Sudervės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir šį suprojektuotą sklypą patvirtinti pareiškėjai bei atkurti I. G. vardu nuosavybės teises pagal 2000 m. kovo 27 d. išvadą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. lapkričio 18 d. nutartimi abi paminėtas administracines bylas sujungė į vieną bylą.
Sujungtoje administracinėje byloje pareiškėja pateikė patikslintą skundą, kuriame pakartojo kai kuriuos savo anksčiau suformuluotus reikalavimus bei papildomai išdėstė šiuos prašymus: 1) teismo sujungtas administracines bylas išskirti į atskiras bylas; 2) atnaujinti pareiškėjai terminą paduoti skundui dėl 1992 m. rugpjūčio 28 d. susitarimo ir Panevėžio apskrities viršininko administracijos 1999 m. liepos 22 d. išvados Nr.9423; 3) pripažinti negaliojančiu pretendenčių į nuosavybės teisių atkūrimą I. M. ir M. N. 1992 m. rugpjūčio 28 d. susitarimą; 4) panaikinti Panevėžio apskrities viršininko administracijos 1999 m. liepos 22 d. išvadą Nr.9423; 5) iš Panevėžio apskrities viršininko administracijos išreikalauti visą I. M. ir M. N. nuosavybės teisių atkūrimo bylą.
Šalies argumentai
Pareiškėja patikslintame skunde nurodė, kad tiek ji, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo Z. M. siekia gauti tą patį žemės sklypą Sudervės kaime, Vilniaus rajone. Pareiškėja siekia šį sklypą gauti kaip lygiavertį sklypą, atkuriant nuosavybės teises pagal 2000 m. kovo 27 d. išvadą, o Z. M. siekia taip pat šį sklypą gauti kaip lygiavertį sklypą, atkuriant nuosavybės teises pagal Panevėžio apskrities viršininko administracijos 1999 m. liepos 22 d. išvadą Nr.9423. Z. M. yra įgijęs teisę atkurti nuosavybės teises iš I. M. jos bei M. N. nuosavybės teisių atkūrimo byloje. Tačiau pareiškėja išsiaiškino, jog I. M. ir M. N. nuosavybės teisių atkūrimo byloje sudarytas pretendenčių 1992 m. rugpjūčio 28 d. susitarimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo apimties ir būdo bei vėliau priimta Panevėžio apskrities viršininko administracijos 1999 m. liepos 22 d. išvada Nr.9423 yra neteisėtos. Būtent šio susitarimo bei išvados pagrindu Z. M. reiškia pretenzijas į ginčo sklypą Sudervės kaime, Vilniaus rajone. Nuginčijus šį neteisėtą susitarimą bei išvadą, nebebūtų kliūčių pareiškėjai gauti ginčo sklypą Sudervės kaime, Vilniaus rajone.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 31 d. nutartimi pareiškėjos pakartotinai suformuluotus reikalavimus, kuriuos teismas jau anksčiau buvo priėmęs, priėmė, o kitą patikslinto skundo dalį atsisakė priimti.
Teismas nurodė, kad pareiškėjos prašymas dėl termino atnaujinimo paduoti skundui dėl 1992 m. rugpjūčio 28 d. susitarimo ir Panevėžio apskrities viršininko administracijos 1999 m. liepos 22 d. išvados Nr.9423 bei pareiškėjos reikalavimai pripažinti negaliojančiu pretendenčių į nuosavybės teisių atkūrimą I. M. ir M. N. 1992 m. rugpjūčio 28 d. susitarimą ir panaikinti Panevėžio apskrities viršininko administracijos 1999 m. liepos 22 d. išvadą Nr.9423 negali būti priimti, nes šis susitarimas ir išvada nėra susiję su pareiškėjos teisėmis bei teisėtais interesais (šis susitarimas ir išvada yra susijusios su nuosavybės teisių atkūrimo Z. M. procesu) ir pareiškėja neturi teisės pateikti teismui minėtus reikalavimus. Ši pareiškėjos patikslinto skundo dalis atsisakytina priimti kaip nenagrinėtina teismų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Be to, pareiškėjos ginčijamas 1992 m. rugpjūčio 28 d. susitarimas yra civilinis sandoris ir ginčas dėl jo negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas nurodė, kad pareiškėjos prašymas iš Panevėžio apskrities viršininko administracijos išreikalauti I. M. ir M. N. nuosavybės teisių atkūrimo bylą nėra susijęs su šia administracine byla, todėl atmestinas. Taip pat atmestinas ir pareiškėjos prašymas teismo sujungtas administracines bylas išskirti į atskiras bylas.
III.
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti papildomus pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimus bei atmesti pareiškėjos prašymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo bylos išreikalavimo ir sujungtų administracinių bylų išskyrimo, ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog jos ginčijamas I. M. ir M. N. 1992 m. rugpjūčio 28 d. susitarimas ir Panevėžio apskrities viršininko administracijos 1999 m. liepos 22 d. išvada Nr.9423 nėra susiję su jos teisėmis. Pareiškėja ir Z. M. siekia gauti tą patį žemės sklypą Sudervės kaime, Vilniaus rajone. Nuginčijus kaip neteisėtus I. M. ir M. N. 1992 m. rugpjūčio 28 d. susitarimą bei Panevėžio apskrities viršininko administracijos 1999 m. liepos 22 d. išvadą Nr.9423, kurių pagrindu Z. M. pretenduoja į ginčo sklypą Sudervės kaime, nebebūtų kliūčių šį sklypą perduoti pareiškėjai ir tokiu būdu patenkinti kitus jos šioje byloje reiškiamus reikalavimus. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, jog reikalavimas dėl I. M. ir M. N. 1992 m. rugpjūčio 28 d. susitarimo pripažinimo negaliojančiu nėra teismingas administraciniam teismui. Šis pareiškėjos reikalavimas turi būti priimtas, o klausimas dėl visos bylos teismingumo turi būti sprendžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnyje numatyta tvarka. Pareiškėja taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo bylos išreikalavimo ir sujungtų administracinių bylų išskyrimo į atskiras bylas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo Z. M. sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir prašo atskirąjį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis procesas pagal dalį atskirojo skundo nutrauktinas. Dalis atskirojo skundo tenkintina.
Pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas sprendė pareiškėjos prašymus dėl I. M. ir M. N. nuosavybės teisių atkūrimo bylos išreikalavimo iš Panevėžio apskrities viršininko administracijos ir teismo sujungtų administracinių bylų išskyrimo į atskiras bylas, atskiruoju skundu negali būti skundžiama. Administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės duoti atskiruosius skundus dėl tokio pobūdžio procesinių klausimų, taip pat prašymų, susijusių su šiais klausimais, atmetimas neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Proceso dalyviai savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl paminėtų procesinių klausimų išsprendimo gali pareikšti paduodami apeliacinį skundą dėl byloje priimto teismo sprendimo. Todėl pareiškėjos atskirojo skundo dalis, susijusi su minėtais procesiniais klausimais, negali būti nagrinėjama ir apeliacinis procesas pagal šią atskirojo skundo dalį nutrauktinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 149 straipsnio 1 dalis).
Kita pareiškėjos atskirojo skundo dalis nagrinėtina iš esmės ir tenkintina. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodytais motyvais nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimus dėl pretendenčių į nuosavybės teisių atkūrimą I. M. ir M. N. 1992 m. rugpjūčio 28 d. susitarimo pripažinimo negaliojančiu ir Panevėžio apskrities viršininko administracijos 1999 m. liepos 22 d. išvados Nr.9423 panaikinimo.
Pirmosios instancijos teismo nurodyti argumentai dėl pareiškėjos ginčijamo susitarimo ir išvados ryšio su jos teisėmis ar teisėtais interesais negali būti pagrindas atsisakyti priimti skundą pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Klausimas dėl to, ar ginčijami aktai yra susiję su asmens teisėmis ar teisėtais interesais, yra materialinio teisinio pobūdžio, nes sprendžiant šį klausimą, yra nusprendžiama, ar asmuo yra atitinkamų materialinių teisinių santykių dalyvis, ar ginčijami aktai turi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigoms. Todėl argumentai dėl ginčijamų aktų ryšio su asmens teisėmis ar teisėtais interesais nebuvimo gali būti pagrindas teismo sprendimu atmesti asmens skundą, tačiau jie negali būti pagrindas atsisakyti priimti skundo reikalavimus.
Taip pat šiuo atveju nėra pakankamai argumentuota pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimas dėl pretendenčių į nuosavybės teisių atkūrimą I. M. ir M. N. 1992 m. rugpjūčio 28 d. susitarimo pripažinimo negaliojančiu nėra teismingas administraciniam teismui. Šis pareiškėjos reikalavimas nėra teismui atskirai pareikštas. Pareiškėja šį reikalavimą pareiškė administracinėje byloje, siedama jį su kitais administracinio pobūdžio reikalavimais. Todėl šio pareiškėjos reikalavimo rūšinio teismingumo klausimas turi būti sprendžiamas visų byloje pareikštų reikalavimų kontekste. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, jog Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti praktikoje tam tikrais atvejais, byloje esant pareikštiems keliems reikalavimams ir ginče dominuojant administraciniams teisiniams santykiams, administraciniam teismui perduodami nagrinėti ir kartu pareikšti tam tikri turtinio pobūdžio reikalavimai, kurie yra susiję su nuosavybės teisių atkūrimo procesu ir kurie dėl to nėra grynai civilinio pobūdžio (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 26 d. nutartis, priimta byloje Panevėžio apygardos vyriausiasis prokuroras v. Utenos apskrities viršininko administracija, A. O. K. ir kt.).
Taigi pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti argumentai nėra pakankamas pagrindas atsisakyti priimti minėtus pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl šių reikalavimų panaikinama ir šių reikalavimų priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 149 straipsnio 1 dalimi, 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį procesą pagal pareiškėjos L. K. atskirojo skundo dalį, susijusią su pareiškėjos prašymais dėl I. M. ir M. N. nuosavybės teisių atkūrimo bylos išreikalavimo iš Panevėžio apskrities viršininko administracijos ir teismo sujungtų administracinių bylų išskyrimo į atskiras bylas, nutraukti.
Kitą pareiškėjos L. K. atskirojo skundo dalį tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutarties dalį, kuria teismas nepriėmė pareiškėjos L. K. prašymo dėl termino atnaujinimo paduoti skundui dėl 1992 m. rugpjūčio 28 d. susitarimo ir Panevėžio apskrities viršininko administracijos 1999 m. liepos 22 d. išvados Nr.9423 bei atsisakė priimti pareiškėjos reikalavimus pripažinti negaliojančiu pretendenčių į nuosavybės teisių atkūrimą I. M. ir M. N. 1992 m. rugpjūčio 28 d. susitarimą ir panaikinti Panevėžio apskrities viršininko administracijos 1999 m. liepos 22 d. išvadą Nr.9423, panaikinti ir šios pareiškėjos L. K. patikslinto skundo dalies priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.