- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-03-01
- Bylos Nr.
- N1-61-175/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-56205-2016-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algerdas Urbšys (pirm.), Rimas Švirinas, Edita Dambrauskienė
- Kaltinamasis
- E. N.
- Advokatai
- Laimius Platūkis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Editos Dambrauskienės ir Rimo Švirino, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, Urtei Zagurskytei, Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorams Dariui Jakučiui, Tomui Stelioniui, kaltinamajam E. N., jo gynėjui advokatui Laimiui Platūkiui, įstatyminiams atstovams V. N., V. N., Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovui Vygantui Aukštuoliui,
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. N., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nevedęs, (duomenys neskelbtini) gimnazijos moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 129 str. 2 d. 3 p., 6 p.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis E. N. 2016-12-01 apie 22 val. ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia pargriovė savo brolį A. N. ant sunkumų kilnojimo suoliuko ir ant grindų, prispaudė A. N. savo kūnu ir kaire ranka suspaudė A. N. kaklą, tyčia sudavė A. N. mažiausiai šešiolika smūgių sportinio hantelio rankena į galvą, tuo padarydamas šiam poodines kraujosruvas apie kairę akį, kairiame skruoste, krūtinės dešinėje, krūtinės kairėje, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose, odos nubrozdinimus tarpuakio srityje, kaktos kairėje, paviršines muštines žaizdelės dešinio antakio išoriniame krašte, kairio antakio išoriniame krašte, nosies nugarėlėje, smakro vidurinėje dalyje, dešiniame skruoste, tris muštines žaizdas viršugalvio srityje, nosies kaulų lūžimą, kontūzinius židinius dešinio galvos smegenų pusrutulio žievėje ir požievyje, kraujo išsiliejimą virš kietojo ir po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinio galvos smegenų pusrutulio srityje, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, dešinės pusės kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimą, bei, tęsdamas veiką, tyčia mažiausiai tris kartus peiliu smogė A. N. į kaklą, kairę ranką ir krūtinę, tuo padarydamas pjautines žaizdas kaklo vidurinėje dalyje ir kairio dilbio apatiniame trečdalyje, penkias lygiagrečias paviršines pjautines žaizdeles krūtinės kairėje, durtinę-pjautinę žaizdą kaklo dešinėje virš raktikaulio, įeinančią į krūtinės ertmę, ir dešinio plaučio viršutinės skilties durtinį-pjautinį sužalojimą, ko pasekoje dėl galvos smegenų sumušimo, kraujo išsiliejimo virš kietojo ir po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinio galvos smegenų pusrutulio srityje, kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, dešinės pusės kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimo, dešinio plaučio viršutinės skilties durtinio-pjautinio sužalojimo, lydimo vidinio ir išorinio nukraujavimo, A. N. įvykio vietoje mirė, tuo būdu, suvokdamas, kad intensyviu mušimu į gyvybiškai svarbias kūno vietas, žalojančių įrankių panaudojimu, daugybinių muštinių ir durtinių-pjautinių sužalojimų padarymu sukelia nukentėjusiam asmeniui dideles fizines kančias bei skausmą, itin žiauriai nužudė artimąjį giminaitį, savo brolį A. N., t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 3 p., 6 p.
Kaltinamasis E. N. kaltu pilnai prisipažino. Paaiškino, kad 2016-12-01 pas jį, į namuose esančią ,,štanginę‘‘ pasportuoti atėjo jo klasės draugas R. K.. Atvykus R. K. po kelių valandų, apie 18.30 val. grįžo jo brolis A. N.. Jis buvo neblaivus, parsinešė alkoholio. Pradžioje viskas buvo tvarkoje, joks konfliktas nevyko. Po poros valandų broliui pradėjo kažkas skambinti telefonu, jis norėjo išvykti iš esamos vietos. Jam ir jo klasiokui R. K. buvo primygtinai taip pat siūloma išvažiuoti. Jie važiuoti nesutiko. Kiek vėliau prasidėjo grasinimai, kad jei jie nevažiuos su juo, jis kentės, taip pat kentės mama. Po kiek laiko A. N. iš ,,štanginės‘‘ išėjo. Tačiau netrukus grįžo ir pradėjo jam priekaištauti, kodėl jis visada toks ramus, niekada jam nesipriešina. A. N. pradėjo prieš jį smurtauti, įspaudė į kampą ir spyrė jam į dešinę operuotą koją, žemiau blauzdos. Tai jam sukėlė skausmą ir nervinį protrūkį, kurio metu jie susigrūmė ir abu nukrito ant žemės. Būnant ant žemės brolį bandė nuraminti, tačiau nepavyko. A. N. iš jo ištrūko. Norėdamas jį nuraminti, jis iš už nugaros paėmęs už kaklo jį smaugė. Nepavykus nuraminti tokiu būdu, jis čiupo kas buvo arčiausiai po ranka, t. y. hantelio rankeną. Pagriebęs hantelio rankeną jam trenkė į viršutinę galvos dalį, po kurio smūgio jis pradėjo mažiau judėti ir krito ant žemės. Vėliau panaudojo peilį, pjovė kaklą, riešą, dūrė tris kartus į krūtinę. Po šių smūgių A. N. gyvybės ženklų neberodė. Jis buvo labai susijaudinęs, šoko būsenoje. Praėjus kiek laiko, jis nuėjo namo ir pažadino mamą. Mamai pasakė, jog brolis negyvas. Mama nieko nelaukdama iškvietė savo brolį R. V. ir paskambino greitosios pagalbos numeriu bei pranešė apie įvykį. Atvažiavus mamos broliui R. V., greitosios pagalbos darbuotojai liepė nukentėjusiajam daryti širdies masažą. A. N. kartu su R. V. jie gaivino pasikeisdami, darė širdies masažą. Tai įvyko dėl nuolatinio jo žeminimo, psichologinio bei fizinio smurto naudojimo prieš jį, kurį atliko A. N..
Vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d. teisėjas perskaito kaltinamojo E. N. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.
Apklausiamas įtariamuoju E. N. savo kaltę pripažino pilnai. Parodė, kad 2016-12-01 vakare jis su klasės draugu R. K. buvo „štanginėje“, įrengtoje jo tėvų sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Tą patį vakarą, apie 18 val. 30 min., į tėvų sodybą sugrįžo jo brolis A. N.. Pastarasis buvo neblaivus, atsivežė vieną litrą brendžio „Grand“ ir mažą buteliuką kažkokio alkoholio. A. N. atėjo į „štanginę“ ir vienas gėrė alkoholį, išgėrė apie pusę litro brendžio. A. N. buvo geros nuotaikos, siūlė jam ir R. K. kažkur važiuoti. Telefonu skambino savo draugui T. ir klausė, ar šis gali nuvežti „į (duomenys neskelbtini) pas merginą“. Po šio pokalbio A. N. išėjo į lauką, o savo telefono aparatą paliko „štanginėje“. Netrukus po to jis atsiliepė į T. telefoninį skambutį ir pasakė, kad A. N. nuėjo miegoti. A. N. į „štanginę“ atėjo piktas, nes galimai girdėjo jo ir T. telefoninį pokalbį. Tada A. N. ėmė kalbėti apie savo praeities klaidas, apie tai, kad per alkoholį prarado šeimą, „sudaužė daug automobilių“. A. N. piktinosi dėl to, kad jis ir R. K. prieš tai atsisakė su šiuo vykti į (duomenys neskelbtini). 22 val. 14 min., laiką žino tikslų, nes tuo metu pažiūrėjo į savo mobilaus telefono ekraną, A. N. priėjo prie jo, rankomis suėmė jo pečius ir klausė „kodėl manęs norite atsikratyti?“. Netrukus A. N. ėmė spardyti jo dešinės kojos pėdą, kuri neseniai buvo operuota. Jis pajuto stiprų skausmą ir pargriovė A. N., stumdamas šį rankomis. A. N. nukrito ant grindų aukštielninkas. R. K. išbėgo iš „štanginės“ ir negrįžo. A. N. bandė atsikelti, tada jis prisiartino iš nugaros pusės ir ėmė šį smaugti kaire ranka, sulenkdamas ją per alkūnę. Smaugimas truko apie minutę, A. N. prarado sąmonę. Jis buvo įpykęs ant A. N., todėl paėmęs metalinę sportinio svarmens („hantelio“) rankeną sudavė šiam apie 12 – 14 smūgių į galvą. Tada iš spintelės paėmė peilį medine rankena, kuri buvo apvyniota pilkos spalvos lipnia juosta („izoliacija“). Paėmęs peilį patikrino A. N. pulsą. Jautė, kad pulsas yra ir suprato, kad A. N. buvo gyvas. Tada pagalvojo, kad likęs gyvas A. N. „pakenks šeimai, jam ir mamai“. Todėl nusprendė sužaloti A. N. peiliu, kad šis nukraujuotų ir numirtų. Minėtu peiliu vieną kartą pjovė per A. N. kaklą, po to – per kairės rankos riešą ir du ar tris kartus – į krūtinės viršutinę dalį. Pirmu smūgiu į krūtinę peilis nesusmigo, antru smūgiu peilį įsmeigė gilyn, trečiu smūgiu peilis „atšoko nuo krūtinės“. Bandė patikrinti A. N. pulsą, tačiau nesuprato, ar šis gyvas. Apie 10 minučių stovėjo prie A. N. kūno. Tada gavo savo motinos V. N. trumpąją žinutę, kuria buvo raginamas eiti namo. Jam išėjus iš „štanginės“, į lauką iš namų išėjo ir V. N.. Ji pamatė jį išsigandusį ir pamanė, kad jį skriaudė brolis A. N.. Jis pasakė, kad „nežino, ar A. gyvas, gynėsi nuo šio“. V. N. į „štanginę“ nėjo, iš karto telefonu paskambino savo broliui R. V.. Šis atvyko po 5 – 6 minučių, apie vidurnaktį. Tada jis paskambino bendrojo pagalbos centro telefonu ir perdavė telefono aparatą R. V.. Pastarasis vykdė medikų nurodymus, atliko A. N. gaivinimo veiksmus. Po kurio laiko atvykę greitosios pagalbos medikai konstatavo A. N. mirtį. Iki medikų atvykimo kruviną sportinio svarmens rankeną, kuria sudavė smūgius A. N., jis nuvalė medžiaginiu skuduru ir padėjo „štanginėje“ ant grindų. Peilį, kuriuo žalojo A. N., taip pat nuvalė ir padėjo į spintelę. Vėliau, medikai dar nebuvo atvykę, tą patį peilį jis paėmė iš spintelės ir paslėpė ūkiniame pastate („vištininke“) po stogo dangos („šiferio“) lakštu. Tada nuėjęs į namus nusiplovė rankas, nes jos buvo kruvinos. Atvykus medikams jis pasakė, kad A. N. namo sugrįžo apie 22 val. 30 min. ir buvo sumuštas, kruvina galva. Vėliau atvykusiems policijos pareigūnams jis taip pat nurodė, kad A. N. namo parėjo sumuštas. Savo kaltės dėl A. N. nužudymo tuo metu nepripažino. Policijos pareigūnai atliko veiksmus ir išvyko. Jis pasiliko namuose. 2016-12-02 apie 14 val. 30 min. policijos pareigūnai atvyko ir jį sulaikė. A. N. buvo pakankamai fiziškai stiprus, bet įvykio metu jam pasipriešinti negalėjo dėl girtumo. Jo ir brolio A. N. tarpusavio santykiai buvo prasti. A. N. būdavo agresyvus ir smurtaudavo jo atžvilgiu (3 t., b. l. 38-40).
2017-03-03 E. N. buvo įteiktas patikslintas pranešimas apie įtarimą dėl savo artimojo giminaičio, brolio A. N., nužudymo itin žiauriai, tai yra dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 129 str. 2 d. 3 p., 6 p. (3 t. b. l. 51). Apklausiamas įtariamuoju E. N. savo kaltę pripažino pilnai. Aplinkybes iki smurto panaudojimo momento nurodė iš esmės analogiškas. Parodė, kad 2016-12-01 apie 22 val. A. N. ūkiniame pastate („štanginėje“) ėmė kibti prie jo žodžiais, po to priėjęs suėmė jo pečius rankomis, klausinėjo, „kodėl bijai gintis?“, ir ėmė spardyti jo dešinę koją. Pajutęs skausmą jis rankomis nustūmė A. N. nuo savęs, tačiau šis vėl sugriebė jo pečius ir ėmė jį „tampyti į šonus“. Jis vėl pastūmė A. N. rankomis nuo savęs, abu prarado pusiausvyrą ir nukrito ant grindų. Tada jis užlaužė A. N. ranką už nugaros, paguldydamas šį kniūbsčią ant grindų ir taip laikė jį apie dvi minutes. Tikėjosi, kad A. N. nusiramins. Po to A. N. koja įspyrė jam į petį ir išsilaisvino. A. N. keliantis nuo grindų (klūpant), jis iš nugaros pusės kaire ranka apkabino ir suspaudė šio kaklą. A. N. ėmė jį įžeidinėti, grasino, kad jis „kentės kartu su mama“. Šie žodžiai jį sunervino, todėl jis ėmė spausti A. N. kaklą kiek galėdamas stipriau „tarp abiejų savo rankų“. Smaugimo veiksmas truko apie dvi minutes. Tuo metu jis ir A. N. buvo prie sunkumų kilnojimo suoliuko. A. N. bandė rankomis nuimti jo ranką nuo savo kaklo ir taip išsilaisvinti. Ant sunkumų kilnojimo suoliuko jis pamatė sportinio svarmens („hantelio“) rankeną ir paėmęs ją trenkė A. N. į galvą. Tarp smaugimo ir smūgio sudavimo veiksmų nebuvo jokio laiko tarpo. Minėtą smūgį sportinio svarmens rankena matė R. K.. Nežino, ar šis buvo „štanginėje“ vėlesnių smūgių sudavimo metu. Smūgiai sportinio svarmens rankena sekė vienas po kito, A. N. sukniubo po antro smūgio. Kiek prisimena, po to A. N. gulėjo ant nugaros. Po to jis sudavė mažiausiai dvylika smūgių ta pačia sportinio svarmens rankena ir ją numetė ant grindų. Tada nieko negalvodamas iš spintelės paėmė peilį, kuriuo pjovė A. N. kaklą ir ranką. Kiek kartų ir kokia seka atliko veiksmus peiliu, neprisimena. Žino, kad peiliu kelis kartus dūrė A. N. į krūtinę. Kiek laiko truko jo smurtiniai veiksmai, nurodyti negali. Jis nuėjo į namus ir nusiplovė rankas, nes jos buvo kruvinos. Drabužius ir avalynę, kuriuos dėvėjo/avėjo įvykio metu - pilkos spalvos sportinį megztinį su gobtuvu, juodos spalvos sportines kelnes, juodos spalvos sportinius batelius ,,Adidas‘‘ - įmetė į nešvarių drabužių krūvą. Apsirengė kitus drabužius ir apsiavė sportinius batelius ,,Nike‘‘. Savo motinai V. N. pasakė, kad tarp jo ir A. N. įvyko konfliktas, nežino, ar šis yra gyvas. V. N. iš karto telefonu paskambino savo broliui R. V.. Po to jis nuėjo į „štanginę“, paėmė peilį, kuriuo žalojo A. N., ir paslėpė tą peilį po „vištininko“ stogo dangos lapu. Sulaikymo dieną jis policijos pareigūnams parodė peilio buvimo vietą (3 t., b. l. 53-55 ).
Liudytoja V. N. paaiškino, kad 2016-12-01 grįždama namo ji sutiko išeinant iš kiemo A., kuris buvo jau išgėręs. Jis pasakė, kad važiuoja į A. Kai paskambino jai apie 17 val. jis buvo dar girtesnis. Vėliau A. N. ji namuose matė apie 21 val. Jis kažką namie užvalgė ir išėjo. Minėtą naktį, apie prie 24 val. ją pažadino sūnus E. N.. Atėjęs E. pasakė, kad kviestų greitąją pagalbą A. E. buvo drebantis, išsigandęs. E. jai pasakė, kad A. negerai. Į garažą jai eiti E. neleido, o vėliau neleido ir policijos pareigūnai. Kad A. N. negyvas, ji sužinojo iš medikų. E. jai sakė, kad A. parėjęs triukšmavo, puolė jį įžeidinėti, mušti, kad jis jį pastūmė ir A. N. krito bei susižeidė galvą. Apie dūrius peiliu jai E. N. nieko nepasakojo. E. N. būdavo ramaus būdo, draugiškas. A. N. išgėręs būdavo agresyvus, nuolat skriausdavo savo jaunesnį brolį. Mano, jog tai atsitiko dėl nuolatinio smurto, kurį naudodavo A. N. prieš E. N..
Liudytojas V. N. paaiškino, kad įvykio metu buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini). 2016-12-01 vidurnaktį jam paskambino jo žmona ir pasakė, kad kažkas su A. blogai, vėliau paskambino ir pasakė, kad A. gali būti negyvas. Jis paskambino R. V., kuris jam atsakė, kad bandė A. N. gaivinti, tačiau jis mirė. Tai sužinojęs, jis nusipirko lėktuvo bilietus, grįžo į Lietuvą. Apie sūnų gali pasakyti tik tiek, kad E. N. yra geraširdis, ramus, niekada nesiskųsdavo, viską laikydavo savyje, dėl jo elgesio nusiskundimų nebuvo. Su A. problemos prasidėjo nuo mokyklos, kai susidėjo su bloga kompanija, bėgdavo iš pamokų. Tarp vaikų santykių būdavo visokių. Kai jo nebūdavo namuose, namuose buvo smurtaujama, kai jis būdavo namuose, smurto nebuvo. Tarp mamos ir A. būdavo konfliktai, A. prieš ją smurtaudavo. A. jo kaip tėvo bijojo, jis turėdavo galimybę jį sudrausminti. Kai jo nebūdavo namuose, A. darydavo ką norėdavo.
Liudytoja V. B. (L.) paaiškino, kad A. N. buvo jos sutuoktinis. Su juo išsituokė 2016 m. vasarą. Santuokoje pragyveno nepilnai metus. Kai jie susipažino, A. N. buvo labai geras žmogus. Pradėjus gyventi kartu, pradėjo ryškėti jo problemos dėl alkoholio vartojimo. Išgėręs jis būdavo visai kitoks, būdavo agresyvus, žiaurus. Su E. ji bendravo taip pat, jis buvo labai geras, ramus, atsakingas žmogus. 2016-12-02 apie 12 val. nakties, jai paskambino E. N. ir pasakė, kad užmušė A. Pradžioje ji pamanė, kad jis juokauja, todėl neklausė kodėl jis taip padarė. Kitą dieną nuvyko pasižiūrėti kaip jis, kaip jo mama jaučiasi ir įsitikinti ar tai tiesa. Pabendravus su jo mama, ji pasakė, kad tai tiesa. Brolių tarpusavio santykiai jai yra žinomi, tarp jų nebuvo broliško ryšio. A. visada tyčiojosi iš E., užgauliodavo jį, vadindavo invalidu, tėvų išlaikytiniu, vesdavo E. iš kelio, versdavo jį gerti ir rūkyti. Kol A. N. būdavo blaivus, jis būdavo labai mielas ir geras, tačiau kai išgerdavo alkoholio pasidarydavo agresyvus, piktas.
Liudytojas R. V. paaiškino, kad 2016-12-01 apie 12 val. jam paskambino jo sesuo ir pasakė, kad kažkas nutiko su A., paprašė atvažiuoti. Atvažiavęs jis pamatė vaikščiojantį išbalusį E. Jis užėjo į garažą ir pamatė prie suoliuko gulintį A. Matėsi, kad jam buvo praskelta galva, jis gulėjo aukštielninkas, kojomis į duris. Ant rankos matėsi sužalojimas, kaip lyg stiklu perpjauta. Jis pamanė, kad sužalojimas gal nuo patalpoje esančių lempų, nes jos buvo sudaužytos. Jis paskambino greitajai medicinos pagalbai, kartu su E. N. pasikeisdami darė A. N. širdies masažą. E. visą laiką vaikščiojo po lauką bei sakė, kad neištvėrė. Taip pat minėjo, kad A. priekabiavo prie jo, įspyrė į operuotą koją, todėl jie susistumdė ir E. pastūmė A., kuris nukrito. Peilio įvykio vietoje jis nematė. E. N. gali apibūdinti kaip ramų, nuoširdų žmogų. A. N. blaivus taip pat būdavo geras, nekonfliktiškas. Tačiau, kai išgerdavo alkoholio, būdavo piktas, agresyvus.
Liudytojas T. V. paaiškino, kad su A. N. susitiko 2016-12-01 apie 4-5 val. Jis jį nuvežė į kirpyklą, esančią (duomenys neskelbtini), vėliau parvežė pas V., kurie gyvena S. Jį paleidęs, jis išvažiavo namo. A. N. visą vakarą jam skambino, norėjo susitikti. Kai kalbėjo su A. telefonu, suprato, kad jis yra išgėręs. A. jam sakė, kad yra su savo broliu ir su K. Kai vežė A. N. į kirpyklą, kad jis būtų sužalotas, jis nematė.
Liudytojas M. B. paaiškino, kad 2016-12-01 jis apie 7 val. A. N. parvežė namo. To paprašė E. V. , kadangi jis netoli tuo metu dirbo. Sužalojimų ant A. nematė. A. N. jis paleido netoli namų, jis su savimi turėjo krepšelį, kuriame buvo alkoholiniai gėrimai . Daugiau minėtą dieną A. N. nematė.
Liudytojas M. B. paaiškino, kad įvykis buvo senai, todėl visų aplinkybių tiksliai neatsimena. Nurodė, kad 2017-12-02 buvo gautas pranešimas, kad yra lavonas namuose. Kartu su patruliu nuvykę nurodytu adresu ūkiniame pastate rado lavoną su išoriniais sužalojimais. Pradėjo ikiteisminį tyrimą, apžiūrėjo įvykio vietą. Sužalojimai buvo panašūs į žmogžudystę, todėl jis informavo (duomenys neskelbtini) apskrities VPK. Lavoną apžiūrėjo su medicinos ekspertu. Būnant įvykio vietoje mirties priežastis nebuvo aiški. Įvykio vietoje jis bendravo su kaltinamuoju, su jo mama.
Vadovaujantis LR BPK 276 str. 1 d. 2 p. teisėjas perskaito liudytojo M. B. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.
Liudytojas M. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 gruodžio 2 d. apie 0 val. 30 min. jis gavo (duomenys neskelbtini) AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) sodybos ūkiniame pastate buvo rastas galimai nusižudžiusio vyro lavonas. Kai atvyko nurodytu adresu, jį ir kolegą pasitiko greitosios medicinos pagalbos felčerė. Ji paaiškino, kad ūkiniame pastate yra vyro lavonas su sužalojimais kaklo srityje. Įėjęs į ūkinį pastatą lavoną rado aukštielninką gulintį ūkinio pastato viduryje, kojomis į įėjimą, galva atsirėmusį į treniruoklių suolelio koją. Mirusiojo veide buvo matomi patinimai ir kelios galimai muštinės žaizdos, veidas buvo kruvinas, viršugalvyje taip pat buvo matoma žaizda. Lavono krūtinės viršutinėje dalyje buvo matomos kelios muštinės žaizdos su odos nubrozdinimais. Abiejose kaklo pusėse negilios pjautinės žaizdos. Kairės rankos riešo vidinėje dalyje buvo matoma gili pjautinė žaizda. Ant lavono pilvo matėsi galimai avalynės atspaudas. Lavonas buvo apžiūrimas nekeičiant padėties. Patalpoje buvo sudaužyti keli šviestuvai, ant grindų mėtėsi stiklo šukės. Galimo savižudybės įrankio ar kito aštraus įrankio patalpoje nebuvo. Jis su E. N. nuėjo į gyvenamąjį namą, kuriame buvo ir šio motina V. N. bei pastarosios brolis R. V.. Šie jam sakė, kad mirusysis, A. N., vakare namo parėjo girtas ir sumuštas. A. N. buvo agresyvus, todėl E. N. užrakino šį ūkiniame pastate („treniruoklių kambaryje“). Nurodė, kad apie vidurnaktį E. N. nuėjo į tą pastatą ir rado A. N. nusižudžiusį. E. N. patvirtino šias aplinkybes ir paaiškino, kad A. N. iš (duomenys neskelbtini) namo parėjo sužalotu veidu. V. N. sakė, kad A. N. namo parėjo „apsidaužęs“. Paprašyta patikslinti aplinkybes, pasakė, kad buvo sužalojimai A. N. rankos, riešų ir krumplių srityse. Sakė, kad A. N. veidas sužalotas nebuvo. Dėl žaizdos lavono viršugalvyje E. N. paaiškino, kad tuo metu, kai bandė užrakinti A. N. ūkiniame pastate, šis norėjo ištrūkti. Todėl, kaip nurodė, pastūmė A. N., o šis griūdamas galva atsitrenkė į metalinį suolelį. Dėl galimai avalynės pėdsako ant A. N. lavono krūtinės E. N. paaiškino, kad šis pėdsakas galėjo atsirasti A. N. gaivinimo metu. Jam atvykus į įvykio vietą, E. N. vilkėjo juodos spalvos sportinį megztinį, šviesiai pilkos spalvos sportines kelnes, avėjo pilkos spalvos sportinius batelius „Nike“. E. N. drabužius ir avalynę jis įvykio vietoje paėmė (1 t., b. l. 114-116 ).
Liudytoja R. J. paaiškino, kad 2016-12-02 gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neatsimena, asmeniui yra perpjautas kaklas. Juos pasitiko vaikinas, mano, kad kaltinamasis. Jis palydėjo į vietą, kur gulėjo nukentėjęs asmuo. Tai buvo garažas. Ji pamatė ant žemės gulintį žmogų, kuris buvo sužalotas. Apžiūrėjus asmenį, pagal visus požymius, buvo konstatuota mirtis. Garaže žmogus gulėjo netoli durų, buvo pridaužyta stiklų, kraujo pritaškyta visoje patalpoje. Asmuo kuris juos pasitiko aiškino, kad miręs asmuo grįžo neblaivus, triukšmavo, grasino namiškiams, todėl jį užrakino garaže, o atėję rado tokį vaizdą. Garaže buvo dar vienas asmuo, kuris prisistatė krikšto tėvu. Daugiau asmenų viduje nebuvo.
Ekspertas L. U. paaiškino, kad 2017-02-07 ir 2017-03-01 ekspertizės išvadas tvirtina. Apie sužalojimus galvos srityje buvo atsakyta tiek pirmoje išvadoje, tiek papildomoje išvadoje. Nurodė, kad nuo visų trijų sužalojimų galvos srityje įvyko mirtis. Konkrečiai nuo kurio iš trijų sužalojimų įvyko mirtis nėra galimybės nustatyti, mirtis įvyko nuo tų sužalojimų visumos. Jų atriboti negalima. Būtent nuo kurio smūgio įvyko mirtis atsakyti jis negali. Sužalojimai galvos srityje yra sunkūs, tiek ir kartu, tiek ir atskirai tarpusavyje jie yra sunkūs ir yra sukėlę nukentėjusiojo mirtį.
Vadovaujantis LR BPK 276 str. 2 d. teisėjas perskaito liudytojo R. K. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.
Liudytojas R. K. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad E. N. pažįsta nuo mažens. 2016 gruodžio 1 d. apie 17 val. jis atėjo pas E. N. pasportuoti. Apie 19 val. 20 min. ar 19 val. 30 min. į ūkinį pastatą, kuriame sportavo, atėjo E. N. brolis A. N.. A. N. buvo neblaivus, sužalojimų ant šio kūno nebuvo. A. N. vienas gėrė alkoholinius gėrimus, jie visi tarpusavyje kalbėjosi. Apie 22 val. jis su E. N. bandė programėle "Snapchat“ atsisiųsti nuotraukas. A. N. kažkodėl pagalvojo, kad yra jo ir E. N. apgaudinėjamas. A. N. pasakė E. N. "kodėl jūs mane apgaudinėjate?" ir abiem rankomis pastūmė E. N. prie sienos. A. N. ir E. N. „apsižodžiavo“; tikslaus pasisakymų turinio neprisimena. A. N. klausė E. N.: „kodėl tu už mane silpnesnis?“. E. N. pasakė, kad nenori su A. N. stumdytis, nes jaučia kojos skausmą. Nematė, kad A. N. būtų įspyręs E. N. kojomis. Tada A. N. ir E. N. susikibo ir pargriuvo, abu vartėsi ant grindų; A. N. gulėjo ant pilvo ir ant šono, o E. N. ant A. N.. Po to E. N. A. N. prispaudė pilvu prie „štangos“ suoliuko ir sulenkta ranka spaudė A. N. kaklą. Pastarasis bandė priešintis. Tada E. N. iš kažkur paėmė metalinį „hantelį“ ir vieną kartą sudavė juo A. N. į pakaušį. Matė, kad E. N. ruošėsi „hanteliu“ suduoti dar vieną smūgį, bet jis nestebėjo, iš karto išėjo iš ūkinio pastato. Po kurio laiko, apie 23 val., jis susirašinėjo su E. N. „Facebook“ aplinkoje. Į klausimą, kas nutiko, E. N. parašė „blogiau“ ir kad negali kalbėti. Vėliau, nakties metu, apie 0 val. ar 1 val., E. N. paskambino telefonu ir pasakė, kad pas jį gali atvažiuoti policijos pareigūnai. Taip pat paprašė pareigūnams sakyti, kad A. N. namo sugrįžo girtas ir sumuštas. Apie 3 val. ar 4 val. atvykusiems policijos pareigūnams jis taip ir pasakė. Iš tiesų 2016-12-01 vakare A. N. sumuštas nebuvo. Įvykio metu E. N. buvo apsiavęs „Adidas“ firmos batus, kokius šis dėvėjo drabužius neprisimena. Iki įvykio nebuvo matęs A. N. ir E. N. besistumdančių (1 t., b. l. 73-75 ).
Vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d. teisėjas perskaito liudytojos L. M. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. M. paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) gimnazijoje kūno kultūros mokytoja, taip pat yra gimnazijos (duomenys neskelbtini) auklėtoja. E. N. yra jos auklėtinis nuo septintos klasės, jį pažįsta 5 metus. Jos auklėjamoje gimnazijos klasėje yra 19 vaikų, iš jų 12 berniukų 7 mergaitės. E. gali apibūdinti kaip ramaus būdo, ne konfliktuojantį, bendraujantį, nuoširdų, jautrų, paslaugų. Jis dalyvaudavo klasės ir mokyklos renginiuose, yra buvęs klasės seniūnu, mokyklos tarybos nariu. E. yra išsiblaškęs, stokojantis atsakomybės. E. yra atlikta kojos operacija, jis yra atleistas nuo kūno kultūros pamokos, todėl ji kaip dalyko mokytoja jo nuo rugsėjo mėnesio nėra mačiusi savo pamokose, sutikdavo per pertraukas ir klasės valandėlių metu. E. sunkiausiai sekėsi humanitariniai mokslai: lietuvių ir anglų kalbos, istorija, matematika. E. mokosi patenkinamai, o mokymosi vidurkis yra tarp 5-6 balų. E. turėjo sveikatos problemų, 10 klasėje praleido daug pamokų, nes buvo atlikta kojos operacija, tęsėsi ilgas reabilitacinis gydymas sanatorijose. E. 11 klasėje be pateisinamos priežasties praleido daug pamokų, paprastai jis išeidavo iš paskutinių pamokų. Apie tai buvo informuota E. N. mama V. N., tačiau mama daugiausiai rasdavo paaiškinimų dėl to, kad E. nelankė pamokų. Ji kaip klasės auklėtoja dar E. mokantis 10 klasėje kreipėsi į Vaiko gerovės komisiją (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, kur buvo svarstomas E. N. elgesys dėl "pabėgimo " iš pamokų. Po šio posėdžio pagerėjo E. pamokų lankomumas. E. N. tėvai visada bendraudavo su ja. Į tėvų susirinkimus kartais ateidavo ir abu jo tėvai V. ir V. N.. Ji rengdavo individualius pokalbius su vaiku ir tėvais, kuriuose visada dalyvaudavo E. mama. Ji taip pat kaip kūno kultūros mokytoja pažinojo E. brolį A. N., kuris (duomenys neskelbtini) gimnaziją baigė prieš 5-6 metus. Prisimena jį kaip ramų, niekuo iš kitų neišsiskiriantį mokinį, kuris beveik nelankė jos dėstomų pamokų. Jai abu broliai buvo netgi panašūs savo ramiu būdu. E. su broliu A. buvo artimi, jai E. pasipasakodavo, kad penktadieniais važiuoja į (duomenys neskelbtini) pas brolį A., kad ten praleidžia savaitgalius. Būdavo taip, kad E. pirmadieniais vėluodavo į pamokas, nes iš (duomenys neskelbtini) nevažiuodavo autobusas į (duomenys neskelbtini). Jai susidarė įspūdis, kad E. su A. yra labai artimi. Ji pati gyvena (duomenys neskelbtini), todėl (duomenys neskelbtini) miestelio žmonių ji nepažįsta, po pamokų važiuoja namo. (duomenys neskelbtini) miestelio bendruomenės gyvenime nedalyvauja. 2016 gruodžio 2 d. apie 10 val. 30 min. į mokyklą atėjo V. N. ir pasakė jai, kad nėra A. Ji buvo šoke, sunkiai kalbėjo. Ji paklausė, gal gali kuo nors padėti, ji atsakė, kad ne, jai reikia tik muzikos mokytojos, kuri galėtų pagiedoti per A šermenis. Ji tikrai neklausė, dėl kokios priežasties A nėra, o ji jai ir nepasakojo. (duomenys neskelbtini) sklido gandas, kad A vartoja narkotikus, dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, todėl ji pagalvojo, kad jis perdozavo, ar mirė dėl netinkamo savo gyvenimo būdo. Ji tą penktadienį po trijų pamokų apie 11.30 val. išvyko namo. Telefonu su savo klasės auklėtiniais susitarė, kad būtų gražu nueiti į E. brolio šermenis. 2016 gruodžio 3 d. apie 18 val. ji atvažiavo iš (duomenys neskelbtini) ir su klasės auklėtiniais nuėjo į A. N. šermenis (duomenys neskelbtini). Kai nuėjo į šermenis, labai nusistebėjo, kad E. nėra. Ji paklausė pas V. N., kur yra E., ji atsakė, kad jis yra sulaikytas policijoje dviem paroms, kad ji pati nežino kas įvyko. Ji labai nusistebėjo, ištiko šokas, net kai su savo auklėtinėmis išėjo iš šermenų negalėjo kalbėti, nes netikėjo, kad E. galėjo nužudyti brolį. Iki to laiko nei ji, nei jos auklėtiniai ir jų tėvai nieko nežinojo, kad E. yra įtariamas brolio (duomenys neskelbtini) nužudymu, nesklido jokie gandai ar kalbos. Jos auklėtiniams buvo šokas, todėl ji pirmadienį paprašė mokyklos psichologės pagalbos, kad jos klasės mokiniams padėtų susivokti su tokia situacija, suteiktų reikiamą pagalbą ( 1t., b. l. 90-91).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas
Be kaltinamojo E. N. pilno prisipažinimo, jo kaltė įrodyta liudytojų parodymais bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
Iš 2016-12-02 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad įtariamasis E. N. įvykio vietoje nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Šio veiksmo metu rasta ir paimta dvi sportinių svarmenų rankenos, medžiaginis skuduras ir peilis (3 t., b. l. 56-72 ).
Iš alkotesterio kvito matyti, kad 2016-12-02 2 val. 3 min. E. N. buvo blaivus ( 3 t., b. l. 34 ).
Iš 2016-12-02 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad A. N. lavonas buvo rastas sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) ūkiniame pastate. Mirusiojo kūnas rastas gulintis aukštielninkas patalpos centre prie sunkumų kilnojimo suolelio. Ant kūno konstatuoti pjautiniai sužalojimai kairės rankos riešo ir kaklo srityse bei sužalojimai galvos srityje. Apžiūros metu iš įvykio vietos paimtas raudonos spalvos skysčio pavyzdys, mobilaus ryšio telefonas ,,iPhone‘‘ (IMEI kodas (duomenys neskelbtini)), kompiuteris ,,Asus‘‘, garažo raktas, peilis popieriui pjaustyti, stiklo šukė (1 t., b. l. 15-28 ).
Iš 2016-12-20 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros metu kompiuteryje ,,Asus‘‘ tyrimui reikšmingų duomenų nerasta, kompiuteryje rasti duomenys įrašyti į vieną kompaktinę plokštelę (2 t., b. l. 11-16 ).
Iš 2016-12-28 nutarimo grąžinti daiktus matyti, kad kompiuteris ,,Asus‘‘ ir garažo raktas buvo grąžinti V. N.. (1 t., b. l. 173-174 ).
Iš 2017-01-11 nutarimo grąžinti daiktus matyti, kad mobilaus ryšio telefonas ,,iPhone‘‘ (IMEI kodas (duomenys neskelbtini)) buvo grąžintas V. N.. (1 t., b. l. 176-177 ).
Iš 2016-12-28 apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta peilio popieriui pjaustyti ir stiklo šukės apžiūra (1 t., b. l. 17-20).
Iš 2017-04-18 tarnybinio pranešimo ir 2017-04-18 kvito Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad raudonos spalvos skysčio pavyzdys, peilis popieriui pjaustyti ir stiklo šukė buvo perduoti saugoti (1 t., b. l. 181-183 ).
Iš 2017-03-03 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti parodymų patikrinimo vietoje metu paimti daiktai - dvi sportinių svarmenų rankenos, peilis ir medžiaginis skuduras (2 t., b. l. 21-26, 27-29 ).
Iš 2017-04-18 tarnybinio pranešimo ir 2017-04-28 kvito Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad minėti daiktai buvo perduoti saugoti (1 t., b. l. 178-179 ).
Iš 2016-12-02 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo matyti, kad VTMT sanitarė R. M. pateikė A. N. lyginamąjį kraujo pavyzdį ir A. N. drabužius bei avalynę - pilkos spalvos marškinėlius ilgomis rankovėmis, margus marškinėlius, mėlynos spalvos džinsines kelnes, raudonos spalvos trumpikes, juodos spalvos kojines ir vieną juodos spalvos batą (1 t., b. l. 126-128 ).
Iš 2016-12-28 apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta šių daiktų apžiūra. Ant pilkos spalvos marškinėlių ilgomis rankovėmis ir margų marškinėlių rasta sutepimų, panašių į kraują (2 t., b. l. 37-48).
Iš 2017-04-18 tarnybinio pranešimo ir 2017-04-18 kvito Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. N. drabužiai ir vienas batas buvo perduoti saugoti (1 t., b. l. 181-183 ).
Iš 2016-12-02 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo ir 2016-12-02 (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) r. PK RS tyrėjo tarnybinio pranešimo matyti, kad E. N. pateikė savo drabužius ir avalynę - juodos spalvos sportinį megztinį, tamsiai mėlynos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, pilkos spalvos sportines kelnes, pilkos spalvos kojines ir sportinius batelius ,,Nike‘‘ (1 t., b. l. 117-118 ).
Iš 2017-02-20 apžiūros protokolo matyti, kad minėti daiktai buvo apžiūrėti (2 t., b. l. 30-36).
Iš 2017-04-18 tarnybinio pranešimo ir 2017-04-18 kvito Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. N. drabužiai ir avalynė buvo perduoti saugoti (1 t., b. l. 181-183 ).
Iš 2016-12-02 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad E. N. pateikė mobilaus ryšio telefoną ,,iPhone 5S‘‘, kurio IMEI kodas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 125 ).
Iš 2016-12-08 (duomenys neskelbtini) AVPK KP Specialiųjų užduočių skyriaus viršininko tarnybinio pranešimo matyti, kad mobilaus ryšio telefone ir SIM kortelėje rasti duomenys buvo įrašyti į dvi kompaktines plokšteles ir pateikti prijungti prie bylos medžiagos (1 t., b. l. 147 ).
Iš 2016-12-05 apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta mobilaus ryšio telefono apžiūra (2 t., b. l. 1-4 ).
Iš 2017-01-11 nutarimo grąžinti daiktus matyti, kad mobilaus ryšio telefonas ,,iPhone‘‘, IMEI kodas (duomenys neskelbtini) buvo grąžintas V. N. (1 t., b. l. 176-177 ).
Iš 2016-12-02 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo matyti, kad V. N. pateikė ūkinio pastato durų spynos raktą (1 t., b. l. 129-130).
Iš 2016-12-28 nutarimo grąžinti daiktus matyti, kad ūkinio pastato raktas buvo grąžintas V. N. (1 t., b. l. 173-174 ).
Iš 2016-12-03 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo matyti, kad V. N. pateikė E. N. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 131-133).
Iš 2016-12-28 lydraščio matyti, kad E. N. asmens tapatybės kortelė buvo perduota prijungti prie suimtojo asmens bylos (2 t., b. l. 106-107).
Iš 2016-12-02 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolo matyti, kad buvo paimtos E. N. abiejų rankų pirštų nagų nuokarpos (1 t., b. l. 119-120 ).
Iš 2017-04-18 tarnybinio pranešimo ir 2017-04-18 kvito Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. N. abiejų rankų pirštų nagų nuokarpos buvo perduotos saugoti (1 t., b. l. 181-183 ).
Iš 2016-12-06 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolo matyti, kad buvo paimtas E. N. lyginamasis seilių pavyzdys (1 t., b. l. 121 ).
Iš 2017-04-18 tarnybinio pranešimo ir 2017-04-18 kvito Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. N. lyginamasis seilių pavyzdys buvo perduotas saugoti (1 t., b. l. 181-183 ).
Iš 2016-12-08 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyrius pateikė pranešimo apie įvykį garso įrašų kopijas (1 t., b. l. 136 ).
Iš 2017-01-05 apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta dviejų telefoninių pokalbių garso įrašų apžiūra ir sudarytos pokalbių stenogramos. Iš pirmojo pokalbio stenogramos turinio matyti, kad 2016-12-02 0 val. 11 min. Bendrajam pagalbos centrui apie įvykį pranešė galimai V. N. ("mano sūnus labai susižeidė", "<...> garaže jie gėrė ir dabar žinai, be sąmonės tiktai guli", "kitas sūnus tenai buvo, jisai sportavo, tas girtas grįžo ir nežinau kaip įvyko, paprasčiausiai buvau užmigus", "sakė kaklas tenais kraujuojantis, aš nežinau", "nežinau, bet jisai be sąmonės, brolis mano atvažiavęs", "nu susimušė, nežinau, kas ten atsitiko, sako gerklė sužeista, nežinau, sako be gyvybės ženklų, peilis prie jo guli, matyt šukių ten, susidaužęs kažkokiu", "ne, sako pulso neranda, pulso neranda"), tolesniame pokalbyje su greitosios medicinos pagalbos darbuotojais dalyvauja galimai R. V. ("<...> jisai persipjovęs arterijas ar ką, nežinau, nuo kaklo", "nu kad jau čia prikrešėjusių kraujų, kad jisai už rankos pulso nieko nejaučiu jo", "tai jisai dabar ant grindų va jis čia garaže, ten toksai kilimas patiestas, jisai guli", "bet sakau, ten kraujai kaip ir iš nosies bėgę, iš gerklės, tokie sukrešę jau") ir galimai E. N. ("jis grįžo sumuštas labai, po to pradėjo labai šakotis, kad čia visus ta prasme nužudys, sakė draugą ta prasme jau mane išveš", "ir kai jis pradėjo mane stumt, sakė atsivesiu mamą, čia va paklupdysiu ir... draugas išbėgo išsigandęs namo... ir pradėjo viską daužyt", "<...> tai čia aš jį netyčia stumtelėjau, tai jis krito į šitą kampą, tai va čia galva buvo" (2 t., b. l. 49-58 ).
Iš 2016-12-22 (duomenys neskelbtini) AVPK KP Specialiųjų užduočių skyriaus viršininko pažymos matyti, kad prijungti prie bylos medžiagos buvo pateikta viena kompaktinė plokštelė, į kurią įrašyti duomenys apie mobilaus ryšio abonentų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) telekomunikacijų įvykius (1 t., b. l. 167-168 ).
2017-03-01 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad sužalojimai ir pjautinės – durtinės žaizdos galėjo būti padarytos parodymų patikrinimo vietoje metu išimtu peiliu, tiek ir peiliu, turinčiu panašias charakteristikas. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai, išskyrus durtines – pjautines žaizdas, galėjo būti padaryti tyrimui pateikta hantelio rankena. Sužalojimai, padaryti kietais bukais daiktais suduodant į galvą ir kitas kūno vietas galėjo būti padaryti ne mažiau šešiolikos trauminių poveikių pasėkoje. Pjautiniai ir pjautiniai – durtiniai sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje. A. N. mirtis įvyko nuo galvos smegenų sumušimo (kontūziniai židiniai dešinio galvos smegenų pusrutulio momeninės skilties žievėje ir požievyje), kraujo išsiliejimo virš kietojo ir po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinio galvos smegenų pusrutulio srityje, kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, dešinės pusės kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimo, dešinio plaučio viršutinės skilties durtinio - pjautinio sužalojimo, lydimo vidinio ir išorinio nukraujavimo. Atliekant A. N. teismo medicininį tyrimą, pomirtinių sužalojimų nekonstatuota (2 t., b. l. 70 ).
2016-12-05 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad E. N. odos nubrozdinimas kairio kelio sąnario priekiniame paviršiuje galėjo būti padarytas tiek kieto buko, tiek kieto turinčio ribotą paviršių daikto poveikyje; paviršiniai odos įbrėžimai kairės plaštakos nugariniame paviršiuje II delnakaulio projekcijoje galėjo būti padaryti kieto turinčio ribotą paviršių daikto poveikyje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2016-12-02 (2 t., b. l. 75 ).
2016-12-08 teismo biologijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ant peilio geležtės rasti žmogaus kraujo pėdsakai ir nustatytas A. N. DNR profilis su 99,9999999999999995% tikimybe. Ant peilio rankenos rastas žmogaus kraujas ir nustatytas A. N. DNR profilis su 99,9999999999999995% tikimybe. Ant metalinės svarmens rankenos, supakuotos į popierinį paketą Nr. 1, rastas žmogaus kraujas, pasakyti kam jis priklauso negalima, nes gauti DNR profiliai netinka tolimesniam asmens identifikavimui. Ant metalinės svarmens rankenos, supakuotos į popierinį paketą Nr. 2, rastas žmogaus kraujas ir nustatytas A. N. DNR profilis su 99,9999999999999995% tikimybe (2 t., b. l. 81-88 ).
2016-12-08 teismo biologijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ant E. N. sportinių kelnių rastas žmogaus kraujas, pasakyti kam priklauso negalima, nes gautas DNR profilis netinka tolimesniam asmens identifikavimui. E. N. rankų nagų nuokarpose nustatytas E. N. DNR profilis su 99,9999999999999997 % tikimybe. Ant E. N. megztinio, marškinėlių, sportinių batų, puskojinių dėmių ir sutepimų, tinkančių kraujo tyrimui, nerasta (2 t., b. l. 94-96 ).
2017-03-24 ambulatorinės kompleksinės teismo psichiatrijos - teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad E. N. iki nusikalstamos veikos padarymo ir jos padarymo metu (2016-12-01) lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu nesirgo. E. N. nenustatyti tokie psichikos sutrikimai, dėl kurių jis nusikalstamos veikos padarymo metu nebūtų galėjęs suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu E. N. lėtinis ar laikinas psichikos sutrikimas nekonstatuojamas, todėl jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. E. N. galėjo ir gali duoti parodymus, gali būti apklausiamas, tačiau rekomenduojama atkreipti dėmesį į tai, kad E. N. tiek 2017-01-11 apklausos metu, tiek ir šiuo metu dėl savo emocinės būsenos ypatumų bylos aplinkybes atgamina nepilnai, fragmentiškai. E. N. nusikaltimo padarymo metu nustatyta tokia emocinė būsena, kuri turėjo esminės įtakos jo veiksmams, tačiau nesiekė klinikinio psichikos sutrikimo lygio. E. N. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo tokioje emocinėje būsenoje, kuri nesiekė išreikšto afekto lygio, tačiau kuri turėjo esminės įtakos jo veiksmams, t. y. apribojo jo elgesio suvokimą ir kontrolę. E. N. veiksmus jam inkriminuojamos veikos padarymo metu lėmė jo emocinė būsena, o jo būseną iš esmės įtakojo ilgalaikiai psichotraumuojantys santykiai su nukentėjusiuoju, jam būdingi individualūs psichologiniai ypatumai bei susiklosčiusios situacinės aplinkybės ( 2 t., b. l. 117-129).
2017-04-24 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus ekspertės pateikė atsakymus į 2017-01-03 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo papildoma nutartimi pateiktus klausimus. Rašte nurodyta, kad klausimas, ar įtariamasis E. N. pagal jam būdingas individualias psichologines savybes yra linkęs daryti nusikalstamas veikas, iš esmės yra abstraktus, todėl neteiktinas. Ekspertizės tyrimo objektas yra ne abstraktus visų galimų tiriamo asmens psichinės veikos ypatumų ir galimų jo elgesio variacijų aptarimas, o tik tiriamojo asmens veikla apibrėžtoje juridinėje situacijoje. Ekspertizės metu nustatyta, jog E. N. veiksmai ir reagavimas jam inkriminuojamos veikos padarymo metu visiškai neatitiko jam būdingų individualių psichologinių ypatumų, jokių duomenų apie E. N. būdingą agresyvų elgesį negauta. E. N. veiksmams jam inkriminuojamos veikos padarymo metu esminės įtakos turėjo jo emocinė būsena ( 2 t., b. l. 130 ).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p., 6 p., kaip itin žiaurus, savo šeimos nario nužudymas. Ši kvalifikacija pilnai pasitvirtino ir teisiamojo posėdžio metu.
Artimųjų giminaičių ir šeimos narių sąvoka apibrėžta BK 248 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Nužudymas pripažįstamas itin žiauriu, kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Kiekvienas nužudymas yra žiaurus aktas, tačiau ne kiekvienas nužudymas gali būti pripažintas itin žiauriu. Nužudymas itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Byloje esanti 2017-02-07 teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) neginčytinai patvirtina, kad A. N. mirtis įvyko nuo galvos smegenų sumušimo (kontūziniai židiniai dešinio galvos smegenų pusrutulio momeninės skilties žievėje ir požievyje), kraujo išsiliejimo virš kietojo ir po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinio galvos smegenų pusrutulio srityje, kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, dešinės pusės kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimo, dešinio plaučio viršutinės skilties durtinio - pjautinio sužalojimo, lydimo vidinio ir išorinio nukraujavimo. A. N. mirtis galėjo įvykti paros bėgyje iki jo lavono autopsijos. Atliekant lavono teismo medicininį tyrimą rasta: kontūziniai židiniai dešinio galvos smegenų pusrutulio žievėje ir požievyje, kraujo išsiliejimas virš kietojo ir po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinio galvos smegenų pusrutulio srityje, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, dešinės pusės kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimas, dešinio plaučio viršutinės skilties durtinis - pjautinis sužalojimas, nosies kaulų lūžimas, kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose, viršugalvio srityje trys lygiagrečios muštinės žaizdos, muštinės paviršinės žaizdelės dešinio antakio išoriniame krašte, kairio antakio išoriniame krašte, nosies nugarėlėje, smakro vidurinėje dalyje, dešiniame skruoste, durtinė – pjautinė žaizda kaklo dešinėje virš raktikaulio įeinanti į krūtinės ertmę, pjautinės žaizdos kaklo vidurinėje dalyje, kairio dilbio apatiniame trečdalyje, penkios lygiagrečios paviršinės pjautinės žaizdelės krūtinės kairėje, odos nubrozdinimai tarpuakio srityje, kaktos kairėje, poodinės kraujosruvos apie kairę akį, kairiame skruoste, krūtinės dešinėje, krūtinės kairėje. Durtinės – pjautinės žaizdos bei dešinio plaučio sužalojimas padaryta aštraus duriančio – pjaunančio daikto poveikyje, galimai peiliu. Visi likusieji sužalojimai, išskyrus durtines – pjautines žaizdas bei dešinio plaučio sužalojimą, padaryta kieto buko, turinčio ribotą paviršių daikto poveikyje. Kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimas, galvos smegenų sumušimas, dešinio plaučio sužalojimas vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. A. N. lavono kraujyje rasta 2,71 ‰ (promilės) etilo alkoholio, šlapime rasta 3,49 ‰ (promilės) etilo alkoholio (2 t., b. l. 61-65 ).
Todėl įvertinus sužalojimų pobūdį, suduotų smūgių skaičių, prieš nukentėjusįjį naudoto smurto intensyvumą, teismas laiko, jog nukentėjusysis A. N. buvo nužudytas itin žiauriai.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas smūgiuodamas rankomis, kojomis, ar nusikaltimo įrankiu į pavojingas gyvybei žmogaus kūno vietas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir to norėjo. Pats E. N. yra tiesiogiai nurodęs, kad būtent panaudodamas peilį jis siekė atimti gyvybę A. N. (3t., b. l. 38-40, 53-55).
Teismas pažymi, jog nusikalstamos veikos padarymo motyvas, buvo nuolatinis ir sistemingas kaltinamojo E. N. žeminimas, užgauliojimas, dažnai pasitaikantis fizinio smurto naudojimas.
Byloje surinktų ir patikrintų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamasis E. N. veikdamas tiesiogine tyčia itin žiauriai nužudė savo šeimos narį - brolį A. N., t. y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 2 d. 3 p., 6 p.
Sutinkamai su LR BPK 103 str. 1 p. 34,20 eurų išlaidos, susijusius su specialisto vykimu į teismo posėdžius pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo E. N..
Bausmės skyrimas
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, kitas aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.) bei į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis. Todėl bausmė skirtina, atsižvelgiant ir į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus (BK 91 str.).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, veika padaryta dėl fizinės ir psichinės prievartos, veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys. Teismas, skirtingai nei kaltinamojo E. N. gynėjas nelaiko jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, aplinkybes, numatytas BK 59 str. 1 d. 1 p. ir BK 59 str. 1 d.10 p. LR BK 59 str. 1 d. 1 p. nurodyta, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad kaltininkas suteikė nukentėjusiajam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių tada, kai kaltininkas aktyviais veiksmais siekė įsiterpti į įvykių eigą taip, kad padarinių visai neatsirastų arba, jeigu jie iš dalies jau buvo atsiradę, jų nepadaugėtų. Šiuo konkrečiu atveju, sunkūs padariniai jau buvo atsiradę, pagalba nukentėjusiajam buvo teikiama praėjus tam tikram laikui nuo panaudoto smurto ir pastangos užkirsti kelią nusikalstamos veikos padariniams atsirasti buvo netikslingos bei bevaisės. BK 59 str. 1 d. 10 p. numato asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kai nusikalstama veika padaroma dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai. Didelis susijaudinimas arba fiziologinis afektas yra emocinė žmogaus būsena, kai dėl neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmų ir juos valdyti. Fiziologinė afekto būsena lengvina asmens atsakomybę, nes pripažįstama, kad žmogui esant kritinei situacijai sunku rasti tinkamą išeitį iš susidariusios situacijos. Kaip matyti iš 2017-03-24 ambulatorinės kompleksinės teismo psichiatrijos - teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) jame nurodyta, kad E. N. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo tokioje emocinėje būsenoje, kuri nesiekė išreikšto afekto lygio, tačiau kuri turėjo esminės įtakos jo veiksmams, t. y. apribojo jo elgesio suvokimą ir kontrolę, todėl teismo vertinimu ši aplinkybė nelaikytina kaltinamojo E. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis padarė labai sunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, kurio pasekmės yra negrįžtamos. Nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia. Kaltinamasis praeityje neteistas, taip pat teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad E. N. veika kvalifikuojama pagal du BK 129 straipsnio 2 dalies punktus, todėl kaltinamajam skirtina baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, o jos dydis nustatytinas mažesnis nei BK 129 str. 2 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė būtų neteisinga, neatitiktų bausmės tikslų ir paskirties ir už padarytą nusikalstamą veiką skiria E. N. mažesnę, negu vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Kolegijos įsitikinimu, pagrįstu šioje byloje nustatytų teisinių faktinių aplinkybių vertinimu, E. N. paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, netaikant jos vykdymo atidėjimo, t. y. BK 92 str. nuostatų, atitinka teisingumo principą, neprieštarauja BK 91 str. nustatytiems bausmių skyrimo nepilnamečiams ypatumams, taip pat ir bendriesiems bausmių skyrimo pagrindams.
Kaltinamajam į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas sulaikyme ir suėmime.
Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. tvarka.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
E. N. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktuose ir pritaikius LR BK 91 str. 3 d. paskirti jam 5 ( penkerių ) metų laisvės atėmimo bausmę.
Bausmę paskirti atlikti nepilnamečių pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2018-03-01.
Į bausmės laiką įskaičiuoti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2016-12-02.
Kardomąją priemonę - suėmimą, suėjus skyrimo terminui pratęsti ir baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.
Daiktinius įrodymus –pilkos spalvos metalinę svarmens rankeną (supakuota į pakuotę Nr. 1), pilkos spalvos metalinę svarmens rankeną (supakuota į pakuotę Nr. 2), peilį, medžiaginį skudurą saugomus (duomenys neskelbtini) AVPK Aptarnavimo skyriuje nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
A. N. drabužius ir avalynę - kojines (1 pora), batą, trumpikes, džinsus, marškinėlius trumpomis rankovėmis, marškinėlius ilgomis rankovėmis saugomus (duomenys neskelbtini) AVPK Aptarnavimo skyriuje nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
E. N. lyginamuosius seilių pavyzdžius, abiejų rankų nagų nuokarpas, saugomus (duomenys neskelbtini) AVPK Aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Konteinerį su rudos spalvos skysčiu, oranžinės spalvos plastikinę rankeną su geležte, stiklo šukę, saugomus (duomenys neskelbtini) AVPK Aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
E. N. paimtus drabužius ir avalynę - juodą sportinį megztinį, tamsiai mėlynus marškinėlius trumpomis rankovėmis, pilkos spalvos sportines kelnes, kojines (1 pora), pilkai rudos spalvos sportinius batelius su raišteliais, saugomus (duomenys neskelbtini) AVPK Aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Įvykio vietos apžiūros fotonuotraukas (viena kompaktinė plokštelė), 2016-12-02 įtariamojo E. N. apklausos vaizdo ir garso įrašą (viena kompaktinė plokštelė), 2016-12-02 įtariamojo E. N. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo ir garso įrašą (viena kompaktinė plokštelė), 2016-12-02 įtariamojo E. N. parodymų patikrinimo vietoje fotonuotraukas (viena kompaktinė plokštelė), 2016-12-03 nepilnamečio liudytojo R. K. apklausos vaizdo ir garso įrašą (viena kompaktinė plokštelė), nepilnamečio liudytojo E. V. apklausos vaizdo ir garso įrašą (viena kompaktinė plokštelė), bendrojo pagalbos centro pateiktus garso įrašus (viena kompaktinė plokštelė), duomenis, įrašytus kompiuterio "Asus" apžiūros metu (viena kompaktinė plokštelė), duomenis, perrašytus iš E. N. mobilaus ryšio telefono ,,Iphone S5‘‘ (dvi kompaktinės plokštelės), duomenis apie E. N., A. N., V. N., R. V. mobilaus ryšio abonentų telekomunikacijų įvykius (viena kompaktinė plokštelė) palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistajam šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Kauno apygardos teismą.