- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-17
- Bylos Nr.
- T-571-1072/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-88-1-00680-2013-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Kategorijos
- 1.1.14Priverčiamosios medicinos priemonės (BK XIV skyrius)
- 2.1.4.5.5Būtinas gynėjo dalyvavimas (BPK 51 str.)
- 2.10.12Priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimas, jos rūšies pakeitimas ar panaikinimas (BPK 405 str.)
- 2.14.1Žemesniųjų teismų nutarčių apskundimas aukštesniesiems teismams (BPK 439 str.)
- 2.14.2Žemesniųjų teismų nutarčių apskundimo aukštesniesiems teismams tvarka (BPK 440 str.)
asmeniui, kuriuo atžvilgiu taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, J. K., jo atstovui advokatui V. K.,
išvadą apie asmens sveikatos būklę pateikusios sveikatos priežiūros institucijos Ukmergės Pirminės sveikatos priežiūros centro atstovui J. G.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės J. K., gim. (duomenys neskelbtini), pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose gautas Jasiuliškių socialinės globos namų teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pakeitimo J. K..
Teikime nurodyta, jog reikalinga J. K. pakeisti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą iš ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
Prokuroras siūlo pakeisti J. K. priverčiamosios medicinos priemonės taikymą iš ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, kadangi akivaizdu, jog J. K. būtina sustiprinta priežiūra dėl jo piktnaudžiavimo alkoholiu, atsisakymo vartoti vaistus bei agresyvaus elgesio.
Jasiuliškių socialinės globos namų atstovė prašė J. K. pakeisti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, tiek jo paties, tiek kitų socialinės globos namų gyventojų labui, siekiant išvengti neigiamų padarinių ar nelaimės. Nurodė, kad globos namai neturi sąlygų užtikrinti tinkamą J. K. priežiūrą, kadangi globos namų gyventojų judėjimas neapribotas, dėl ko J. K. gali nevaržomai išeiti iš globos namų teritorijos, nusipirkti alkoholio. Pavartojęs alkoholio J. K. tampa agresyvus, keliantis pavojų kitų globos namų gyventojų ir personalo saugumui. J. K. atsisako vartoti vaistus, nepripažįsta savo sveikatos būklės.
Sveikatos priežiūros institucijos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad tikslinga J. K. pakeisti taikomą priverčiamąją medicinos priemonę, nurodė, kad J. K. psichiatro įskaitoje praktiškai yra nuo pat gimimo, kadangi būdamas penkių dienų susirgo meningitu, dėl ko sutriko kalbos vystymasis ir išsivystė dalinis kurtumas. J. K. augant išryškėjo protinis atsilikimas, manytina, kad dėl persirgto meningito. Jo elgesyje buvo pastebimas agresijos augimas, pradėjo žalotis. Kadangi jam nustatytas vidutinis protinis atsilikimas, dėl to jo būklei gerėti galimybių nėra. Savo būklės J. K. negeba įvertinti realiai. Yra linkęs piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, kas sukelia dar didesnę agresiją tiek aplinkinių požiūriu, tiek ir pastebima saviagresija. Stacionarinis gydymas bendro stebėjimo sąlygomis J. K. būtų naudingas tuo, kad J. K. nepripažįsta savo ligos, atsisako geranoriškai vartoti vaistus, vartoja alkoholį, o taikant minėtą gydymą J. K. būtų suteiktas tinkamesnis gydymas su geresnėmis priežiūros sąlygomis. Minėtą patvirtina ir ta aplinkybė, jog J. K. grįžus iš VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės, jo būklė buvo pagerėjusi.
Teismo posėdžio metu asmuo, kuriam siūloma pakeisti taikomą priverčiamąją medicinos priemonę, J. K., parodė, kad vartoja vaistus, tačiau kartais vartoja ir alkoholį. Negali nurodyti, kodėl vartoja alkoholį. Taip pat negali nurodyti, kodėl konfliktuoja su kitais globos namų gyventojais.
Atstovas advokatas V. K. nurodė, kad siūlymas pakeisti J. K. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę yra tikslingas, kadangi J. K. turi polinkį piktnaudžiauti alkoholiu, negeba įvertinti savo sveikatos būklės, nevartoja vaistų, jo elgesyje pastebima agresija, o Jasiuliškių socialinės globos namai neturi galimybių užtikrinti tinkamas sąlygas J. K. priežiūrai, todėl J. K. atveju bus naudingiau jo paties labui pakeisti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą iš ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad neprieštarauja, jog J. K. būtų pakeistas priverčiamosios medicininės priemonės taikymas iš ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Taip pat prašoma išvadą raštu laikyti galutine nuomone, priimti sprendimą teismo nuožiūra ir nagrinėti bylą savivaldybės atstovui nedalyvaujant (b. l. 18).
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkintinas.
Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra taikant medicinos priemones bei stebint asmens elgesį neleisti jam padaryti pavojingos nusikalstamos veikos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko, jos taikomos kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas sprendimą dėl taikomų priverčiamųjų medicinos priemonių rūšies pakeitimo ar nutraukimo priima atsižvelgęs į sveikatos priežiūros įstaigos atstovo išvadą dėl asmens esamos sveikatos būklės, jam taikyto/taikomo gydymo ir rezultatų, siekiant nustatyti, ar asmens sveikatos būklės pagerėjo, dėl ko jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė turėtų būti pakeista į švelnesnę, ar griežtesnę, ar nutraukta.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi J. K. priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeista švelnesne priverčiamąja medicinos priemone – ambulatoriniu stebėjimu priminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis ir nurodyta pratęsti gydymą jo gyvenamojoje vietoje, Jasiuliškių socialinės globos namuose, kuriuose J. K. gyvena nuo 2016 m. birželio 27 d.
J. K. turi psichikos negalią, jam nustatytas 35 procentų darbingumo lygis. J. K. diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas – tai ryškus elgesio pakitimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo. Socialinės globos namuose J. K. gydymas yra tęsiamas, užtikrinama priežiūra bei vaistų vartojimo kontrolė, nes pats asmuo nesuvokia nuolatinio vaistų vartojimo būtinybės.
Nuo 2019 m. sausio 11 d. iki 2019 m. rugpjūčio 24 d. socialinės globos namų administracija yra užfiksavusi J. K. sukeltus incidentus, kurių metu tiek globos namų gyventojai, tiek darbuotojai patyrė ir psichologinį, ir fizinį smurtą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad J. K. 2019 m. rugsėjo 29 d. sumušė kitą globos namų gyventoją. Be to J. K. dažnai slapčia vartoja alkoholinis gėrimus, nesuvokia, kad psichotropinių vaistų ir alkoholio mišinys dar labiau blogina jo sveikatos būklę, nes asmuo tampa agresyvus, jo elgesys nevaldomas, į pastabas nereaguoja, elgiasi iššaukiančiai, buvo baustas administracine tvarka (b. l. 9).
Gydytojo psichiatro išvadoje nurodyta, jog J. K. sveikatos būklės pagerėjimo nenustatyta, priešingai, pastebima auganti agresija tiek aplinkinių požiūriu, tiek ir pastebima saviagresija. Kadangi jam nustatytas vidutinis protinis atsilikimas, savo būklės J. K. negeba įvertinti realiai, nevartoja medikamentų arba juos vartoja su alkoholiu. Teismas, vertindamas Jasiuliškių socialinės globos namų atstovės paaiškinimą, kad globos namai neturi tinkamų sąlygų J. K. priežiūrai, negeba užtikrinti, kad jis nevartotų alkoholio, tęstų gydymą, sprendžia, kad tikslinga pakeisti priverčiamąją medicinos priemonę iš ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje dėl pačio J. K. interesų. Nepakeitus J. K. priverčiamosios medicininės priemonės taikymo iš ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, gali ženkliai pablogėti asmens sveikatos būklė, taip pat gali padidėti asmens socialinis pavojingumas, kilti grėsmė tiek pačio asmens, tiek kitų aplinkinių asmenų sveikatai ar gyvybei. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad J. K. ir toliau girtauja, būna agresyvus kitų globos namų gyventojų atžvilgiu, t. y. nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 29 d., būdamas neblaivus, sumušė V. G., kuris taip pat gyvena Jasiuliškių socialinės globos namuose. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad J. K. sveikatos būklė negerėja, priešingai, pastebimas didėjantis agresyvumas, todėl priverčiamoji medicininė priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeistinas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teismas
nutarė:
Pakeisti J. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), taikomą priverčiamąją medicininę priemonę iš ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.