Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo J. P. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 3 d. ir jai paskirta bausmė – 10 MGL (1250 Lt) dydžio bauda.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteisti V. V., A. K., J. V. ir D. B., tačiau dėl jų apeliacinių skundų negauta. D. B., kaltintas pagal LR baudžiamojo kodekso 227 str. 3 d., nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. nuteista už tai, kad siekdama papirkti valstybės tarnautoją davė mažesnį negu 1 MGL vertės kyšį: 2006 m. birželio 27 d., apie 13 val. 58 min., policijos tarnybiniame automobilyje „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusiame Klaipėdos mieste, Vilniaus plente, ties įvažiavimu į AB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos filialo teritoriją (duomenys neskelbtini), kaltinamoji J. P., vairavusi automobilį „Renault 19“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kad nebūtų fiksuojamas Kelių eismo taisyklių pažeidimo faktas, tiesiogiai pasiūlė ir davė, o kaltinamasis V. V., dirbdamas Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos patrulinės rinktinės l kuopos l būrio vyriausiuoju patruliu, priėmė nenustatytais piniginiais vienetais ne didesnį kaip l MGL kyšį už tai, kad greitį viršijusiai J. P. nebūtų surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas.

Nuteistoji J. P. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 26 d. nuosprendį ir ją išteisinti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį netinkamai įvertino esamus įrodymus ir padarė neteisingą išvadą, nes rėmėsi tik nepatvirtintomis prielaidomis.

Jai pradinis įtarimas buvo pareikštas nurodant, kad ji davė 50 litų kyšį, tai yra ikiteisminio tyrimo pareigūnai kažkokiu būdu buvo nustatę tokią sumą, nors jos ir V. V. kalboje nekalbama nei apie pinigus, nei apie jų konkrečią sumą, tačiau ji kaltinama davusi nenustatytais pinigais iki 1 MGL dydžio sumos kyšį. Atlikus vaizdo įrašo ekspertizę, eksperto išvadoje pasisakyta, kad matomas tik neinformatyvus objekto kraštelis delne gniaužiamo banknotą primenančio daikto, t.y. nėra užfiksuota, kad ji davė pinigus, ir ekspertas tikrai negali žinoti, kaip ji laiko pinigus, popierinius daiktus, nosinę ar ką kita, nes su ja nebuvo atliekami jokie tardymo eksperimentai. Ji buvo sustabdyta 2007 06 27, o policijos pareigūnai buvo sulaikyti 2007 06 30, tačiau nesuprantama, kodėl iš karto nebuvo paimti pinigai, paimti pirštų antspaudai. Kaltinime yra nurodyta, kad ji važiavo su automobiliu (duomenys neskelbtini) tačiau jos automobilio valstybiniai numeriai yra (duomenys neskelbtini) Šios aplinkybės nebuvo tikslinamos, teismas jas pripažino neturinčias įrodomosios galios, tačiau įstatymas numato, kad kaltinimas turi būti konkretus ir aiškus. Niekas negali tuo pagrindu apriboti jos teises ir nurodyti, kokios aplinkybės yra svarbios, o kokios ne, nes jai buvo pareikštas toks kaltinimas ir nuo tokio kaltinimo ji ginasi, o pasirodo, kad ji nuteista kaip asmuo, padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimą automobiliu, o pažeidimo nebuvo. Teismas nuosprendyje irgi supainiojo mašinos numerius, tai tik rodo, kad niekas net nesiaiškino tų aplinkybių ir tokios klaidos, tokie neatitikimai turi būti traktuojami jos naudai.

Byloje yra duomenų, jog tuo laikotarpiu V. V. atostogavo, tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnai vadovavosi Klaipėdos m. VPK pareigūnų išvada, kuria remiantis galima pripažinti, jog V. V. buvo tarnyboje. Tačiau byloje nėra tokio įsakymo, kad V. V. būtų atšauktas, tuo tarpu kiti pareigūnai buvo nubausti drausmine tvarka, o V. V. turėdamas atostogas dirbo, tačiau tų aplinkybių teismas net netyrė ir teismo nuosprendyje nepasisakė, nors jos gynėjas prašė teismo pasisakyti tuo klausimu ir spręsti klausimą, ar V. V. turėjo teisę tą dieną iš viso atlikinėti pareigas - stabdyti automobilius bei rašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. Nusikalstamos veiklos modelis buvo sankcionuotas Šiaulių apygardos teismo prieš A. K., ir neaišku, ar sekdami V. V. ikiteisminio tyrimo pareigūnai neviršijo jiems suteiktų įgalinimų ribų, nes neteisėtai surinkti įrodymai negali būti kaltės įrodymai. Apeliantė mano, jog esant tokiems neatitikimams ir abejonėms dėl automobilio numerio, nepagrįstiems įtarimams, policijos pareigūnui V. V. atostogaujant, esant nekonkrečiam kaltinimui, ji negalėjo būti pripažinta kalta nusikaltimo padarymu, nes visos abejonės turi būti traktuojamos jos naudai, ir teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį negali remtis prielaidomis ir abejonėmis.

Toliau apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas rėmesi tik jų pokalbio įrašais ir paėmęs atskiras frazes jas komentavo kaip aiškaus nusikaltimo darymą. Teismas nurodė nuteistosios frazes „paimkite“, „susitarti“, „atsiskaityti“, tačiau nuteistoji nurodė, kad gailėjosi ir atsiprašinėjo, kai jai pasakė, kad baudą reikės susimokėti banke, pasakė pareigūnui, kad žino, nes pati dirba banke, ir nurodė pareigūnui, kad skuba pas vaikus. Policijos pareigūnas tada nuteistosios nebaudė ir ji pareigūnui paliko savo vizitinę kortelę.

Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

LR BK 227 straipsnyje numatyta veika – papirkimas – tai pasiūlymas, pažadas duoti kyšį ar kyšio davimas valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, arba tarpininkui, siekiant tų pačių rezultatų. Baudžiamoji atsakomybė už papirkimą diferencijuojama pagal kyšio vertę bei pagal tai, už kokį – teisėtą ar neteisėtą – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikimą ar neveikimą jis paperkamam asmeniui yra siūlomas, pažadamas arba duodamas.

Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad J. P., siekdama neteisėtos valstybės tarnautojo neveikimo, t. y., kad nebūtų surašomas bei perduodamas registruoti administracinės teisės pažeidimo protokolas, davė nuteistajam V. V., dirbusiam Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos patrulinės rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyriausiuoju patruliu, nenustatytais piniginiais vienetais ne didesnį kaip 1 MGL dydžio kyšį. Tai, kad šiuo atveju nėra tiksliai nustatyta, kokią pinigų sumą nuteistoji perdavė policijos pareigūnui V. V., nėra svarbu, kadangi byloje surinkta medžiaga neginčijamai įrodo patį perdavimo faktą.

Apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai pažymėjo, kad nors specialisto išvada nėra konstatuota, kokį piniginį vienetą nuteistoji perduoda, tačiau atsižvelgiant į pateiktos išvados konstrukciją, banknotą primenantį objektą įvardijus piniginiu vienetu, taip pat žinant kitas įvykio aplinkybes (LR STT Klaipėdos valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus 2006-06-30 protokolu Nr.S8b-261 užfiksuotu pokalbio tarp nuteistosios ir policijos pareigūno V. V. turiniu, taip pat asmens kratos 2006-06-30 protokolu, kai pas V. V. rasta daug įvairių piniginių banknotų), teiginys, kad nuteistoji J. P. policijos pareigūnui perdavė būtent piniginį vienetą, yra pagrįstas. Taip pat pabrėžtina, kad pats nuteistasis policijos pareigūnas V. V. apylinkės teisme teisiamojo posėdžio metu dėl visų inkriminuotų epizodų kaltu prisipažino ir parodė, jog pinigai buvo palikti jo automobilyje kaip parama policijai už tai, kad nebūtų surašyti ATPK protokolai (b. l. 113, t. 2).

Iš byloje esančių Operatyvinių veiksmų protokolų matyti, kad visais atvejais policijos pareigūnams atsivedus Kelių eismų taisyklių pažeidėjus į tarnybinį automobilį, nebuvo rašomi ATPK protokolai ir paskiriamos baudos, o priešingai, palaikomas neįpareigojantis pokalbis (kurio eiga visais atvejais identiška) apie neutralius dalykus („O ką sportuoji?“, sportuoji, tai užsieny tikriausiai būni?“; „dabar kas ten yra humanitariniam, e, dekanas?“; „o kur čia banke dirbat?“), taip buvo sudaroma mažiau įpareigojanti, bet „derybinė“ atmosfera. Tokiu būdu Kelių eismo taisyklių pažeidėjams buvo leidžiama suvokti, jog yra galimybė išvengti baudos skyrimo davus policijos pareigūnams kyšį. Tarp policijos pareigūnų ir nuteistųjų užfiksuoti pokalbiai yra struktūriškai tapatūs, kurių pabaigoje vieni kitiems padėkodavo. Be to, atsižvelgiant į tai, kad visi (išskyrūs apeliantę) prisipažino davę kyšį, yra akivaizdu, kad visi sustabdyti Kelių eismo taisyklių pažeidėjai, palikdami įvairias pinigų sumas, taip „atsidėkodavo“ policijos pareigūnams.

Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo motyvais dėl užfiksuoto nuteistosios J. P. pokalbio su policijos pareigūnu V. V. turinio, todėl jų nebeatkartoja. Žinant įvykio aplinkybes bei pokalbio turinį, kurio pabaigoje nuteistoji ištaria „paimkite“, yra akivaizdu, kad J. P. pareigūnui V. V. davė kyšį.

Apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistoji buvo sustabdyta 2007 06 27, o policijos pareigūnai buvo sulaikyti 2007 06 30, o ji nebuvo iš karto sulaikyta, nebuvo iš karto paimti pinigai, paimti pirštų antspaudai, yra nepagrįsti, nes iš bylos medžiagos matyti, jog LR STT Klaipėdos valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus pareigūnai nuo 2006-06-19 iki 20006-06-30 sankcionuotai Klaipėdos m. VPK tarnybiniame policijos automobilyje „Škoda Octavia“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) darė garso ir vaizdo įrašą. Taip buvo siekiama patikrinti turimą operatyvinę informaciją apie policijos pareigūnų daromas nusikalstamas veikas.

Nuteistosios teiginiai, kad kaltinimas yra neaiškus ir nekonkretus, nes jame nurodyta, jog ji važiavo su automobiliu (duomenys neskelbtini) nors jos automobilio valstybiniai numeriai yra (duomenys neskelbtini) yra nepagrįsti, nes apylinkės teismas nuosprendyje pažymėjo, kad tai yra traktuojama kaip rašymo apsirikimas, be to, šis nurodytas faktas teisminio nagrinėjimo metu įrodomosios reikšmės neturėjo. Kaip ir buvo konstatavęs pirmosios instancijos teismas, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui reikšmingiausia tai (ko neginčijo ir pati nuteistoji), jog vaizdo įraše užfiksuotas asmuo yra būtent ji. Jokios reikšmės neturi ir aplinkybė, ar kaltinamasis V. V. atostogavo, ar buvo tarnyboje. Jis nusikalstamos veikos padarymo metu veikė kaip policijos pareigūnas- buvo uniformuotas, stabdė automobilius, kurių vairuotojai pažeisdavo Kelių eismo taisykles.

LR BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti LR BPK numatytais proceso veiksmais.

Kolegija pažymi, kad operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti buvo tiek teisinis, tiek ir faktinis pagrindas, tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatyme nustatytos tvarkos. Apeliantės skundo motyvai, kad įrodymai gauti neteisėtais būdais, nes Šiaulių apygardos teismas nusikalstamos veikos modelį sankcionavo tik dėl policijos pareigūno A. K., yra atmestini, nes sankcionuoti veiksmai buvo panaudoti siekiant patikrinti turimą operatyvinę informaciją dėl galimų A. K. nusikalstamų veiksmų. Dėl to Klaipėdos m. VPK tarnybiniame policijos automobilyje „Škoda Octavia“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) kuriuo tarnybos metu naudodavosi V. V. kartu su A. K., slapta buvo daromas garso ir vaizdo įrašas. Žinant, kad policijos pareigūnai V. V. ir A. K. patruliuodavo dviese, t. y. kartu, ir vienodai naudodavosi tarnybiniu policijos automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) yra logiška ir natūralu, jog buvo užfiksuota tiek V. V., tiek A. K. nusikalstama veika.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad esminę reikšmę turi tai, jog sankcionuotais pareigūnų veiksmais yra siekiama išaiškinti nusikaltimus, surinkti įrodymus, kad prieš asmenį būtų pradėtas baudžiamasis persekiojimas. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Šiaulių apygardos teismo pirmininkas 3 mėnesiams sankcionavo A. K. pokalbių, kitokio susižinojimo ir veiksmų įvairiuose susitikimų vietose su kitais asmenimis, kai nė vienam iš pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma, slaptą kontrolę. Todėl kartu su A. K. patruliavusio V. V. neteisėta ir nusikalstama veika buvo užfiksuota nepažeidžiant LR BPK ir Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatų.

Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą ir pagrįstai J. P. nuteisė pagal LR BK 227 str. 3 d. Apylinkės teismas J. P. paskirdamas 10 MGL dydžio baudą optimaliai individualizavo bausmę, kad būtų pasiekti jos tikslai. Išteisinti nuteistąją J. P. ar kitaip keisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 26 d. nuosprendį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios J. P. apeliacinį skundą atmesti.