- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-30
- Bylos Nr.
- 2A-2318-431/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18379-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Laima Gerasičkinienė, Vidas Stankevičius
- Ieškovas
- J. S.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos miesto apylinkės teismo
- Kategorijos
- 2.5.10.2.2Priežastinis ryšys
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus, Jūratės Varanauskaitės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo byloje – Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja E. T..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės 50.000 Lt neturtinės žalos. Nurodė, jog baudžiamojoje byloje pirmininkaujanti Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja E. T. įžeidinėjo ieškovą, žemino, neleido nuimti antrankių, buvo šališka, todėl jam buvo padaryta neturtinė žala.
Atsakovas nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog Konvojavimo taisyklių 195 punkte nustatyta, kad teismo posėdžių salėje konvojuojamieji laikomi su antrankiais, uždėtais ant priekyje laikomų rankų. Įvertinęs konvojuojamojo kriminogeninę charakteristiką, jo fizinę, psichologinę sveikatos būklę, teismo pirmininkas gali leisti antrankius nuimti. Todėl teismo posėdžių salėje nuimti antrankius konvojuojamajam asmeniui nėra privaloma, diskrecijos teisė spręsti dėl galimybės ir būtinumo juos nuimti yra suteikta teisėjui. Taigi, antrankių nenuėmimas nėra asmens negerbimas, siekis jį pažeminti ar teisėjo šališkumą patvirtinanti aplinkybė, priešingai, tai yra įprastinė procedūra, taikoma visiems konvojuojamiesiems. Ieškovas nepateikė jokių procesinių dokumentų, kuriuose būtų konstatuota, kad teisėja E. T. buvo šališka, o savo ieškinį grindžia tik subjektyviais ir deklaratyviais teiginiais apie tyčinius teisėjos veiksmus, siekiant ieškovą pažeminti, persekioti ir t.t. Teisėjų drausmės bylas nagrinėja Teisėjų garbės teismas, todėl vienintelis leistinas įrodymas, pagrindžiantis ieškovo argumentus, gali būti tik šio garbės teismo sprendimas, kuriuo būtų pripažinta, kad teisėja padarė drausminį nusižengimą. Ieškovas neįrodė neteisėtų veiksmų padarymo fakto, todėl žalos atlyginimas yra negalimas. Visomis ieškinyje išvardintomis ligomis ieškovas sirgo iki baudžiamosios bylos nagrinėjimo, jokių medicininių dokumentų, kurie patvirtintų, jog po teismo posėdžio buvo užfiksuotas sveikatos būklės pablogėjimas, nebuvo pateikta, todėl ir teiginiai apie patirtą neturtinę žalą vertintini tik kaip deklaratyvūs.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 11 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo 14,53 € išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas.
Teismas nustatė, kad ginčui išspręsti taikytina deliktinė civilinė atsakomybė jei nustatomos visos jos sąlygos, t.y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis), kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga (CK 6.248 straipsnis) priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų (CK 6.247 straipsnis). Teisėjų etikos ir drausmės komisijoje buvo gautas ieškovo 2014 m. balandžio 7 d. skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjos E. T. elgesio įvertinimo, kuriame buvo išdėstytos analogiškos, kaip ir ieškinyje, aplinkybės, tačiau skundas nebuvo nagrinėjamas. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos 2014 m. balandžio 22 d. rašte ieškovui buvo išaiškinta, kad teisėjai E. T. pareikštas nušalinimas buvo išnagrinėtas, teisėjos šališkumo klausimas buvo išspręstas procesine tvarka, o vien ta aplinkybė, kad teisėjos atlikti veiksmai bylos nagrinėjimo metu netenkina pareiškėjo, savaime nereiškia jos šališkumo. Antrankių nenuėmimas sietinas su tvarkos palaikymu, kiti argumentai kaip etikos ar drausmės pažeidimais nevertintini, todėl skundas nebus nagrinėjamas. Taigi, Teisėjų etikos ir drausmės komisija teisėjos E. T. veiksmuose (elgesyje), nagrinėjant Klaipėdos apylinkės teisme baudžiamąją bylą Nr. PKS-262-965/2014, etikos ir drausmės pažeidimų nerado. Ieškovo nurodytos aplinkybės dėl teisėjo vardą žeminančio poelgio yra priskirtos nagrinėti Teisėjų etikos ir drausmės komisijai (Teismų įstatymo 83 straipsnis), kuri ieškovo skundą išnagrinėjo ir nutarė jo nenagrinėti nesant pagrindų.
Konvojavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246, 195 punkte nustatyta, kad teismo posėdžių salėje konvojuojamieji laikomi su antrankiais, uždėtais ant priekyje laikomų rankų. Įvertinęs konvojuojamojo kriminogeninę charakteristiką, jo fizinę, psichologinę sveikatos būklę, teismo pirmininkas gali leisti antrankius nuimti. Taigi, teismo posėdžių salėje nuimti antrankius konvojuojamajam asmeniui nėra privaloma, ši teisė spręsti ar nuimti antrankius suimtajam yra suteikta teisėjui. Taigi, antrankių nenuėmimas nėra procesinis pažeidimas, asmens negerbimas, pažeminimas ar pasityčiojimas ar teisėjo šališkumas, atsižvelgiant į ieškovo registro ir archyvo duomenų išrašą apie fizinį asmenį. Byloje taip pat nėra įrodymų dėl teisėjos šališkumo, nagrinėjant Klaipėdos apylinkės teisme baudžiamąją bylą Nr. PKS-262-965/2014. Nušalinimas teisėjai išspręstas įstatymo nustatyta tvarka ir atmestas, 2014 m. gegužės 20 d. nuosprendis šioje byloje panaikintas nebuvo. Todėl teismas konstatavo, kad nėra vienos iš civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų – teismo (teisėjos) neteisėtų veiksmų. Tokiu atveju neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes neturtinei žalai atlyginti nėra jokio teisinio pagrindo. Teismas pripažino, kad tuo atveju kai ieškovo atžvilgiu nebuvo atlikta jokių neteisėtų teismo (teisėjos), jis turtinės (neturtinės) žalos dėl teismo (teisėjos) teisėtų veiksmų nepatyrė. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra ir jokių įrodymų apie tai, kad ieškovui padaryta neturtinė žala, išskyrus pastarojo žodinius parodymus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas J. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 11 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo, nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka. Nurodo, jog byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant ieškovui. EPP sistemoje dauguma procesinių dokumentų neskaitmenizuoti. Ieškovas nuo 2014 m. vasario 18 d. iki 2014 m. gruodžio 30 d. buvo nepagrįstai kalinamas Suėmimo vietų institucijose. Suėmimo metu ieškovas buvo kankinamas, sveikatos priežiūra jam nebuvo užtikrinama. Todėl ieškovo sveikata buvo sutrikdyta. Teisėjai ir teismų administracija netinkamai atliko savo pareigas, tyčiniais ir suinteresuotais veiksmais padarė ieškovui žalos. Ieškovas negalėjo įgyvendinti savo teisės susipažinti su bylos medžiaga, gauti procesinių dokumentų kopijas. Tai jam sutrukdė laiku pateikti teismui procesinius dokumentus. Ieškovas negalėjo dalyvauti teismo posėdyje dėl ligos, todėl negalėjo realizuoti savo teisių užduoti klausimų kitiems proceso dalyviams, pateikti prašymus, duoti teismui paaiškinimus žodžiu. Ieškovas informavo teismą, jog į posėdį negali atvykti dėl ligos ir pateikė nustatytos formos medicininę pažymą. Teismas turėjo nagrinėti ieškovo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl ligos. Tačiau teismas dėl šio ieškovo prašymo nepasisakė. Į bylą nebuvo pateikti atsiliepimai iš visų trečiųjų šalių, tretieji asmenys nedalyvavo ir teismo posėdyje. Teismas vadovavosi tik subjektyvia atsakovo nuomone, todėl nebuvo atskleista bylos esmė. Teismas išnagrinėjo bylą, pažeisdamas CPK 327 straipsnio reikalavimus, todėl sprendimas naikintinas ir perduotinas pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Klausimo esmė, susijusi su antrankių nuėmimu byloje pateikta tendencingai. Klausimo esmė yra teisėjos E. T. prieštaringa elgsena, kuri neatskleista.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, prašo ieškovo skundą atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad ieškovo apeliacinis skundas susideda iš abstrakčių teiginių, jog teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Ieškovas savo skundo negrindžia netinkamu materialinės teisės normų taikymu ar aiškinimu. Ieškovas neginčija aplinkybės, jog jam apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai. Teismo posėdžio atidėjimas dėl ieškovo ligos nėra privalomas ir teismas dėl to sprendžia, įvertinęs bylos aplinkybes. Todėl bylos išnagrinėjimas, nedalyvaujant ieškovui, nėra pripažintinas procesinės teisės normų pažeidimu. Visi byloje esantys įrodymai, susideda iš dokumentų, kuriuos pateikė pats ieškovas. Atsakovas jokių su byla susijusių įrodymų neteikė, todėl visa byloje esanti medžiaga turėtų ieškovui būti žinoma.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).
Tarp bylos šalių kilo ginčas dėl teisėjos, nagrinėjusios baudžiamąją bylą, veiksmais ieškovui padarytos neturtinės žalos atlyginimo.
Ieškovas apeliaciniame skunde prašė nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnis nustato bendrą taisyklę, jog apeliacinis procesas vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nustatytas išimtis. Pastarasis straipsnis nurodo, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Taigi, apeliacinės instancijos teismui yra suteikta teisė priimti galutinį sprendimą dėl proceso formos. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, pirmos instancijos teisme vykusių teismo posėdžių protokolus, daro išvadą, kad byloje yra pakankamai rašytinių įrodymų, atskleidžiančių baudžiamosios bylos Nr. PKS-262-965/2014 nagrinėjimo aplinkybes, o civilinės bylos nagrinėjimo procesas yra išsamiai užfiksuotas teismo posėdžių protokolais ir kitais procesiniais dokumentais, todėl ieškovo prašymas netenkintinas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Ieškovas apeliacinį skundą grindžia pirmos instancijos teismo padarytais procesinės teisės normų pažeidimais, tai yra teigia, kad egzistuoja absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai. Pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, jeigu pirmos instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.
Byloje nustatyta, kad ieškovas pateikė ieškinį teismui paprasta rašytine forma, išsiųsdamas jį registruotu paštu (b.l. 1-3). Todėl pagal CPK 175¹ straipsnio ir Teismų įstatymo 37¹ straipsnio nuostatas civilinė byla pradėta tvarkyti ne elektronine forma, taip pat teismas tokiu atveju neturi pareigos skaitmenizuoti šalių pateiktus dokumentus. Atsakovas 2014 m. liepos 16 d. pateikė skaitmenizuotą atsiliepimą į ieškinį, kartu su juo pateikdamas tik įgaliojimo ir diplomo kopijas (b.l. 14-18). Todėl su šiuo dokumentu ieškovas turėjo galimybę susipažinti.
Byloje taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi paskyrė parengiamąjį teismo posėdį 2014 m. rugsėjo 22 d., 13:00 val. (b.l. 40), o 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi įpareigojo perkelti ieškovą iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą ir pristatyti jį į teismo posėdį (b.l. 43). Į minėtą parengiamąjį teismo posėdį neatvyko ieškovas ir trečiasis asmuo, nors apie posėdį jiems buvo pranešta tinkamai, todėl teisėja nutarė parengiamąjį teismo posėdį atidėti 2014 m. spalio 20 d., 9:00 val. (b.l. 64). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartimi įpareigojo perkelti ieškovą iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą ir pristatyti į teismo posėdį (b.l. 66). Teismo šaukimas į teismo posėdį ieškovui buvo įteiktas (b.l. 79). Teisme 2014 m. rugsėjo 26 d. buvo gautas ieškovo 2014 m. rugsėjo 22 d. prašymas pateikti informaciją ir duomenis, susijusius su civilinės bylos nagrinėjimu (b.l. 73). Todėl teismas 2014 m. spalio 1 d. informavo ieškovą apie byloje gautą atsakovo atsiliepimą ir pakartotinai išsiuntė šio atsiliepimo skenuotą versiją (b.l. 78). Parengiamajame teismo posėdyje 2014 m. spalio 20 d. dalyvavo ieškovas ir atsakovo atstovas, neatvyko trečiasis asmuo (b.l 86). Ieškovas posėdžio metu teikė paaiškinimus ir prašymus, teisėja tenkino ieškovo prašymą dėl susipažinimo su byla ir kopijų darymo. Ieškovui pasirašytinai buvo įteiktas atsakovo atsiliepimas ir teismo posėdžio skaitmeninė kopija. Teismas atmetė ieškovo prašymą dėl trečiojo asmens dalyvavimo būtinumo, patenkino prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo, skyrė kitą teismo posėdį 2014 m. lapkričio 26 d., 9:00 val., nutartimi įpareigojo perkelti ieškovą į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą ir pristatyti jį į teismo posėdį (b.l. 89). Ieškovas 2014 m. lapkričio 13 d. pateikė prašymą dėl termino pareikšti patikslintą ieškinį pratęsimo iki 2014 m. gruodžio 1 d. (b.l. 99), todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 18 d. nutartimi paskyrė kitą teismo posėdį 2014 m. gruodžio 17 d., 13:00 val., ir įpareigojo perkelti ieškovą į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą ir pristatyti į teismo posėdį (b.l. 101). Teismo parengiamajame posėdyje dalyvavo ieškovas ir atsakovo atstovas, neatvyko trečiasis asmuo. Teismas atmetė ieškovo prašymus dėl trečiojo asmens dalyvavimo posėdyje bei dėl bylos sustabdymo ir skyrė bylą nagrinėti iš esmės 2015 m. sausio 28 d., 13:00 val. (b.l. 110). Taip pat teismas 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi įpareigojo perkelti ieškovą į Šiaulių tardymo izoliatorių į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą ir pristatyti į teismo posėdį. Ieškovas 2015 m. sausio 28 d. pateikė teismui prašymą dėl civilinės bylos nagrinėjimo atidėjimo, nurodydamas, jog 2015 m. sausio 28-29 d. jis privalo lankytis pas gydytojus, dėl sveikatos jam vykti į teismą Vilniuje nerekomenduotina, prašė leisti pateikti medicininę pažymą į kitą teismo posėdį (b.l. 129). Teismas bylą išnagrinėjo iš esmės 2015 m. sausio 28 d. teismo posėdžio metu (b.l. 132).
Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovui ne vieną kartą buvo teikiami byloje esantys dokumentai, jis galėjo susipažinti su civilinės bylos medžiaga. Taip pat jis dalyvavo dviejuose parengiamuosiuose teismo posėdžiuose, galėjo teikti paaiškinimus bei prašymus, teismas juos nagrinėjo. Ieškovas nei pirmos instancijos teismui, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė jokių duomenų apie savo sveikatos būklę 2015 m. sausio 28 d. metu. Pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime pasisakė apie ieškovo pateiktą prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo bei nurodė, jog prašymas netenkintinas, kadangi nepateikta medicininė pažyma, kuriai esant turi būti sprendžiamas klausimas dėl ieškovo neatvykimo priežasčių. Taip pat pažymėjo, kad pagal CPK 246 straipsnio 1 dalį neatvykimas dėl ligos nelaikomas svarbia priežastimi neatvykti į teismo posėdį, nes CPK 42 straipsnio 5 dalis įpareigoja šalį pasirūpinti tinkamu atstovavimu, veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai. Todėl ieškovo argumentas, jog teismas nepasisakė dėl jo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą yra nepagrįstas.
Pagal CPK 142 straipsnio nuostatas trečiasis asmuo, priešingai, negu atsakovas, turi teisę, bet ne pareigą teikti atsiliepimą į ieškinį. Pagal CPK 247 straipsnio 2 dalį byla gali būti nagrinėjama trečiajam asmeniui neatvykus, jeigu duomenų apie neatvykimo priežastis nėra arba jeigu gautas prašymas nagrinėti bylą trečiajam asmeniui nedalyvaujant, arba jeigu teismas pripažįsta neatvykimo priežastis nesvarbiomis. Todėl pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą trečiajam asmeniui nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir teismo posėdyje nedalyvaujant, nepadarė procesinės teisės normų pažeidimo.
Pagal CPK 246 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo prašymu, jeigu ieškovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis nelaikomas neatvykimas dėl ligos). Pagal minėto straipsnio nuostatas, kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, teismas atsakovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas ieškinį palieka nenagrinėtu. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog neprieštarauja, kad įstatyme nustatytais atvejais būtų priimtas sprendimas už akių (b.l. 17). Pagal CPK 285 straipsnio 2 dalį sprendimas už akių priimamas tik tais atvejais, kai byloje yra pateikti tik vienos iš šalių įrodymai. Kai byloje yra pateikti abiejų šalių įrodymai, teismas bylą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Kadangi ieškovas buvo pateikęs byloje įrodymus, be to bylos faktinės aplinkybės buvo grindžiamos galimais baudžiamosios bylos Nr. PKS-262-965/2014 nagrinėjimo pažeidimais, todėl teismas pagrįstai nepriėmė sprendimo už akių, o nagrinėjo bylą iš esmės. Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovui buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, ieškovas nepateikė jokių duomenų, apie neatvykimo į teismo posėdį priežastis, be to jis dalyvavo parengiamuosiuose teismo posėdžiuose, todėl nepripažintina, kad egzistuoja CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.
Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime analizavo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. PKS-262-965/2014 bei nagrinėjo kitus dokumentus, kuriuose yra vertinamas teisėjos E. T. elgesys šio proceso metu. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nušalinimas teisėjai buvo išspręstas įstatymo nustatyta tvarka ir atmestas, 2014 m. gegužės 20 d. nuosprendis byloje panaikintas nebuvo, taip pat Teisėjų etikos ir drausmės komisija nenagrinėjo ieškovo skundo dėl teisėjos veiksmų baudžiamojo proceso metu. Pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, rėmėsi kasacinio teismo praktika ir tinkamai atskleidė bylos esmę bei teisingai konstatavo, kad nėra vienos iš civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų – teismo (teisėjos) neteisėtų veiksmų. Todėl skundžiamame sprendime buvo pagrįstai konstatuota, kad ieškovas neturtinės žalos dėl teismo (teisėjos) veiksmų nepatyrė.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.