Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo O. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 4 dalį areštu 30 parų.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką O. R. įskaitytas jo laikinojo sulaikymo nuo 2012 m. balandžio 21 d. iki 2012 m. balandžio 23 d. laikas, prilyginant jį dviem atliktoms arešto bausmės paroms.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. R. nuteistas už tai, kad 2012 m. balandžio 21 d. apie 13.30 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), būdamas prekybos centre UAB (duomenys neskelbtini), prekybos salėje, pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – aštuonis vienetus darbo pirštinių „Rostaing“ bendros 139,12 Lt vertės (vieno vieneto vertė 17,39 Lt), tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes išėjus už kasų buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. nuosprendis pakeistinas dėl netinkamai už padarytą nusikalstamą veiką paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Kartu pažymima, kad atsižvelgiantį tai, jog nuteistasis savo apeliaciniu skundu kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių bei jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Dėl nuteistajam O. R. paskirtos bausmės

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Baudžiamosios bylos duomenys liudija, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas O. R. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad O. R. pasikėsino padaryti baudžiamąjį nusižengimą (BK 22 straipsnio 1 dalis 178 straipsnio 4 dalis, 12 straipsnis), nusikalto būdamas anksčiau teistas 10 kartų, neišnykus teistumui, yra daug kartų baustas administracine tvarka (33-52, 53-66 b. l.), nedirba (32 b. l.), yra registruotas darbo biržoje (31 b. l.).

Atsižvelgęs į tai, kad O. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, šią aplinkybę teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinęs išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus O. R. už padarytą nusikalstamą veiką griežčiausią BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą bausmę – areštą.

BK 61 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė vieną O. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, bylos duomenys liudija, kad O. R. jau pirmosios apklausos metu visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė visas šios nusikalstamos veikos aplinkybes ir taip prokurorei sudarė sąlygas perduoti bylą teismui nagrinėti pagreitinto proceso tvarka, šia tvarka byla ir buvo išnagrinėta. Tai, kolegijos vertinimu, yra pakankamas pagrindas išvadai, kad O. R. aktyviai padėjo išsiaiškinti nusikalstamą veiką.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai parinkęs nuteistajam bausmės rūšį, nepagrįstai nesivadovavo aukščiau minėtomis BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, taisyklėmis. Iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad apylinkės teismas už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, paskyrė apeliantui per griežtą savo dydžiu bausmę – areštą 30 parų, nes minėtos bausmės už baudžiamąjį nusižengimą minimalus dydis yra 10 parų, maksimalus dydis – 45 paros, o vidurkis - 27 paros. Esant šioms aplinkybėms bei vadovaujantis BK 61 straipsniu, kolegija sprendžia, kad už padarytą baudžiamąjį nusižengimą nuteistajam paskirtos arešto bausmės dydis turi būti sumažintas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. nuosprendį pakeisti:

O. R., nuteistam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 4 dalį, arešto bausmę sumažinti iki 22 parų.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką O. R. įskaityti jo laikinojo sulaikymo nuo 2012 m. balandžio 21 d. iki 2012 m. balandžio 23 d. laiką, prilyginant jį dviem atliktoms arešto bausmės paroms.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.