Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

2. Pabrėžtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 15 d. nutartimi (b. l. 15-18) atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi (b. l. 31-37) panaikino minėtos Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo R. Š. skundo dalį dėl reikalavimo priteisti taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, priteisti taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, ir šia apimtimi pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, o kitą minėtos Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties dalį paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutartimi (b. l. 39-40) priėmė pareiškėjo R. Š. skundą dalyje dėl reikalavimų priteisti valstybinės pensijos dalį, neišmokėtą dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo, nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. bei priteisti valstybinės pensijos dalį, neišmokėtą dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo, nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d.

3. Pareiškėjas priimtą skundą iš esmės grindžia nesutikimu su Laikinojo įstatymo 4, 5 straipsniais, remiasi Konstitucijos 23, 52 straipsniais, teisinės valstybės, teisingumo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo, konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą principais, asmens teise gauti užtarnautos pensijos išmokas, Konstitucinio Teismo jurisprudencija (be kita ko, 2002 m. balandžio 23 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. gruodžio 13 d. baigiamaisiais aktais), taip pat remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (b. l. 1–9).

II

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

1.1. Pareiškėjas nuo 2006 m. vasario 4 d. neterminuotai įgijo teisę į valstybinę pensiją; paskirtos valstybinės pensijos dydis sudarė 487,41 Lt (Ministerijos 2006 m. kovo 10 d. sprendimas Nr. VP-46 (b. l. 54), kuri nuo 2012 m. sausio mėnesio buvo mažinama pagal Laikinojo įstatymo 4, 5 straipsnius (Lietuvos kariuomenės jungtinio štabo Personalo ir administravimo valdybos J1 2015 m. gegužės 20 d. pažyma Nr. PAS-308 (b. l. 44-45)).

1.2. Ministerija, atsakydama į pareiškėjo 2014 m. rugsėjo 9 d. prašymą, kuriame pareiškėjas prašė, be kita ko, kompensuoti sumažintą pensijos dalį (b. l. 49), 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendime Nr. 12-01-1632 „Dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“, be kita ko, nurodė, jog pareiškėjo valstybinė pensija mažinta pagal Laikinojo įstatymo 4 bei 5 straipsnius, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatos neprieštarauja Konstitucijai, o pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo, Ministerija galės išmokėti, kai bus priimti sumažintų pensijų kompensavimo tvarką reglamentuojantys teisės aktai (b. l. 10, 46).

2. Teismas pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Konstitucijai; Konstitucinis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011 m. gruodžio 20 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) neprieštaravo Konstitucijai, todėl pareiškėjo skundas ta apimtimi, kuria grindžiamas tik Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų antikonstitucingumu, atmestinas kaip neturintis teisinio pagrindo.

3. Pareiškėjas taip pat prašo teismą priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį.

Nors Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, jog Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis prieštarauja Konstitucijai, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymas. Pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį pagal šį įstatymą valstybinės pensijos kompensuojamoji suma yra valstybinės pensijos, perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas (jeigu valstybinė pensija pagal šias nuostatas perskaičiuota nebuvo – paskirtos valstybinės pensijos), ir valstybinės pensijos, kuri buvo apskaičiuota taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, skirtumas. Valstybinės pensijos kompensuojamoji suma išmokama 2016–2018 metais įstatymo nustatyta tvarka. Kadangi šiuo metu atsakovas Lietuvos valstybė yra prisiėmusi įsipareigojimą sugrąžinti pareiškėjui kompensuojamos pensijos dalį ir šio įsipareigojimo vykdymo terminų bei tvarkos nepažeidžia, tai, pasikeitus aplinkybėms, neliko ginčo dalyko. Pareiškėjo turtinės teisės nėra pažeidžiamos, todėl skundas atmetamas remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio, 22 straipsnio 1 dalies, 88 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.