Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-09-27 · Civilinė byla Nr. e2A-178-258/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-27
Bylos Nr.
e2A-178-258/2018
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-00809-20
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rita Kisielienė, Tomas Venckus, Liuda Uckienė
Ieškovas
Z. N.
Atsakovas
L. U.
Trečiasis asmuo
UAB „Šilavoto B&B“, UAB „Fasadų studija“, UAB „Fasadų gamybos studija“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, ŽŪB „Naujoji Rudamina“, S. J., D. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-178-258/2018Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00809-20Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1; 4.7.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudos Uckienės, Tomo Venckaus apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Z. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Z. N. ieškinį atsakovui L. U., tretiesiems asmenims UAB „Šilavoto B&B“, UAB „Fasadų studija“, UAB „Fasadų gamybos studija“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, ŽŪB „Naujoji Rudamina“, S. J., D. K., S. J. dėl kelio servituto nustatymo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškiniu prašė: nustatyti teismo sprendimu L. U. žemės sklype, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajonas) 550 kv. m. ploto kelio servitutą pagal UAB „Sanora“ parengtą 2016-10-11 servituto planą, suteikiantį teisę praeiti ir pravažiuoti transporto priemonėms į Žemės sklypą Nr. 2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajonas); nustatyti teismo sprendimu L. U. žemės sklype, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajonas) 37 kv. m. ploto kelio servitutą pagal UAB „Sanora“ parengtą 2016-10-11 servituto planą, suteikiantį teisę praeiti ir pravažiuoti transporto priemonėms prie priešgaisrinio vandens kanalo; nustatyti 668,72 EUR dydžio vienkartinę kompensaciją ir taikyti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ir įskaityti šią kompensaciją už servituto nustatymą bei iš atsakovo L. U. papildomai priteisti ieškovės Z. N. naudai 2021,15 EUR susisiekimo komunikacijų įrengimo išlaidų bei priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškovės žemės sklypuose ieškovei nuosavybės teisėmis priklauso pastatai – sandėliai (toliau - Statiniai), ieškovė šių statinių naudojimui pagal paskirtį 2008 metų lapkričio mėnesį įrengė būtinas statinių naudojimui (t. y. sunkvežimių transportui) susiekimo komunikacijas – asfalto dangos kelius, transporto apsisukimo bei parkavimo vietas (toliau – Susisiekimo komunikacijos). Susisiekimo komunikacijos buvo įrengtos Z. N. žemės sklypuose ir kaimyninėje valstybinėje žemėje, per kurią ieškovės ir statinių nuomininkų transportas patekdavo į statinius ir kuria taip pat faktiškai naudojosi atsakovas L. U., jam nuosavybės teisėmis priklausančio Pastato – Klojimo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajonas, eksploatavimui. Pažymėjo, kad susisiekimo komunikacijos buvo įrengtos išimtinai ieškovės lėšomis. Atsakovas 2014 m. kreipėsi dėl jam nuosavybės teisėmis priklausančio pastato – Klojimo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatavimui būtino žemės sklypo suformavimo ir įsigijimo nuosavybėn iš valstybės. 2014 m. gruodžio 12 d. buvo pasirašyta Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 12267, kuria aptariamas žemės sklypas buvo atsakovo privatizuotas. 2015 m. gegužės mėnesį atsakovas L. U. be jokio įspėjimo užsitvėrė Susisiekimo komunikacijas, esančias L. U. žemės sklype ir užkirto galimybes ieškovei naudotis Žemės sklypu Nr. 2 pagal jo paskirtį, dėl ko statinius nuomojančios įmonės ir ieškovė patiria nuostolių. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2015 m. gruodžio 9 d. atsakymu Nr. 48SD-13952-(14.48.104) ieškovė buvo informuota, kad išnagrinėjus teritorijų planavimo dokumentus ir archyvinius dokumentus nustatyta, kad prie Žemės sklypo Nr. 1 privažiavimas yra iš Pramonės gatvės, o prie Žemės sklypo Nr. 2 privažiuoti kelio nėra. Taigi vadovaujantis valstybės institucijos atsakingos už žemės sklypų suformavimą pozicija ieškovės Žemės sklypas Nr. 2 buvo suformuotas be privažiavimo kelio. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, ieškovė dėjo visas pastangas susitarti su atsakovu dėl servituto nustatymo notarine sutartimi, tačiau su atsakovu dėl servituto nustatymo notarine sutartimi susitarti nepavyko.

3. Ieškovė ieškinyje taip pat nurodė, kad sutinka atsakovui sumokėti apskaičiuotą vienkartinę kompensaciją už servituto nustatymą, lygią 668,72 EUR sumai. Pagal pateiktus susisiekimo komunikacijų įrengimo dokumentus, ieškovė už susisiekimo komunikacijų įrengimą sumokėjo 53 685,93 Lt, kas lygu 15 548,52 EUR. Pagal atliktus paskaičiavimus visų susisiekimo komunikacijų plotas sudaro 1000 kv. m.; susisiekimo komunikacijų dalis, įrengta L. U. žemės sklype sudaro 256 kv. m., arba 256/1000; iš jų dalis kuria naudosis ieškovė ir atsakovas L. U. bendrai sudaro 166 kv. m., arba 166/1000; iš jų dalis, kuria naudosis atsakovas L. U. atskirai, sudaro 90 kv. m., arba 90/1000. Atsakovas privalo kompensuoti ieškovei 50 proc. susisiekimo komunikacijų įrengimo išlaidų už nurodytas susisiekimo komunikacijas ir 100 proc. susisiekimo komunikacijų įrengimo išlaidų už susisiekimo komunikacijas, kas sudaro 1290,50 EUR plius 1 399,36 EUR lygu 2 689,87 EUR.

Atsiliepimas

4. Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovui L. U. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. Šis sklypas išpirktas iš valstybės. Aplink atsakovui ir ieškovei priklausančių pastatų, dar iki atsakovui ir ieškovei įsigyjant pastatus, buvo paklota asfalto danga. Ieškovė klaidina teismą, kad neva jos lėšomis buvo įrengtos vadinamos „susisiekimo komunikacijos“, jokių kelių ji įrengusi nebuvo, o tik atstatė jos pačios savavališkai ir slaptai suardytą asfalto dangos dalį, besiribojančią su jai priklausančiu žemės sklypu. Ieškovė iki tol kol atsakovas įsigijo nuosavybės teisę į valstybinį žemės sklypą, naudojosi kitu privažiavimu prie savo sklypo, šis privažiavimas pažymėtas generaliniame plane, bet važinėjo ir pro atsakovo sklypą. Ieškovės privažiavimui į jai priklausantį žemės sklypą, (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r., netrukdo net ir tai, kad ji dar iki to, kai atsakovas išsipirko valstybinį žemės sklypą, kuriuo ieškovė naudojosi kaip privažiavimu, kelyje į savo žemės sklypą įsirengė nuotekų valymo įrenginius. Bet ir po to toje vietoje lieka virš 4 m pravažiavimui, kas atitinka kelio plotui, kuriuo leidžiama važiuoti transporto priemonėmis. Žemės sklypo dalis, kurioje ieškovė nori nustatyti kelio servitutą, reikalinga atsakovui statybų darbams pagal projektą vykdymui, nes būtent ten atsakovas gali netrukdydamas gretimų sklypų savininkų, pastatyti ir laikyti statybos techniką, atsakovui priklausančiame pastate buvo gaisras, todėl yra būtina kuo skubiau atlikti pastato kapitalinį remontą. Ieškovė neįrodė, kad nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį, t. y. patekti į jai priklausantį sklypą. Ieškovės siūlomas kompensacijos dydis neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, nes pirktas sklypas iš valstybės sudaro 3482 kv. m , nupirktas jis buvo už 44576 Lt, sklypo 1 kv. m kaina sudarė 12,80 Lt. Ieškovė faktiškai nori atimti iš atsakovo 588 kv. m žemės sklypo, kurių kaina yra 2179,80 EUR.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6. Teismas nurodė, kad ginčo byloje nekilo, kad formuojant ieškovei nuosavybės teise priklausantį 0.2100 ha ploto žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajonas (Žemės sklypas Nr. 2) privažiavimas prie šio žemės sklypo Nr.2 nebuvo numatytas. Tai, kad ieškovė patenka į žemės sklypą Nr.2 iš (duomenys neskelbtini). per jai priklausantį 0.2176 ha ploto žemės sklypą (žemės sklypo paskirtis – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajonas, (Žemės sklypas Nr. 1), ieškovė neginčijo, tai patvirtina ir į bylą pateikta atsakovo antstolio A. N. 2016-07-11 faktinių aplinkybių protokolas. Todėl V. P. parengta koncepcija A apie negalimumą įrengti apsisukimo aikštelė vilkikams, nepaneigia ieškovės galimybės privažiuoti prie žemės sklypo Nr.2 dabartiniu metu, ieškovė tokiu įrodymų nepateikė. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kad ieškovės priklausančiuose pastatuose vykdoma veikla susijusi išimtinai tik su vilkikų transportu, kad dėl negalėjimo tinkamai privažiuoti prie ieškovei priklausančių pastatų yra gadinamos transporto priemonės bei ieškovei priklausantys pastatai.

7. Teismas, susipažinęs su šalių pateiktomis specialistų išvadomis, sprendė, kad iš UAB „Sanora“ parengto pasiūlymo negalima nustatyti ar 37 kv. m ploto servitutinis kelias ir esamas vandens šulinys yra tinkami sandėlių gesinimui. Įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo žemės sklype nurodytas vandens šulinys yra pritaikytas ieškovės pastatų gesinimui nepateikta, todėl vadovautis vien tik specialisto V. P. nurodytomis aplinkybėmis, kad ieškovės prašomas nustatyti 37 kv. m ploto kelio servitutas privažiavimui prie priešgaisrinio vandens kanalo pagrįstas, nes ieškovės sklype nėra galimybės įrengti aukščiau nurodytos aikštelės ir vandens paėmimo vietos, nėra pagrindo. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad būtent ieškovė įrengė atsakovo sklype nurodytą vandens šulinį.

8. Teismas atkreipė dėmesį, kad nustačius ieškovės prašomus servitutus atsakovo žemės sklype, bus apribotos atsakovo nuosavybės teisės naudotis viso 587 kv. m ploto iš 0,3482 ha ploto jam priklausančia žemės sklypo dalimi bei vykdyti jo sklype esančio pastato kapitalinį remontą. Kadangi ieškinys dalyje dėl kelio servitutų nustatymo atmestinas kaip neįrodytas, teismas dėl ieškovės prašomos priteisti 668,72 EUR kompensacijos atsakovui nepasisakė.

9. Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovės reikalavimą dėl 20121,15 EUR už susisiekimo komunikacinų įrengimą priteisimo iš atsakovo. Teismas nustatė, kad pagal 2008-11-13 PVM sąskaitą-faktūrą serija: KER Nr.0003275 ieškovė Z. N. sumokėjo UAB „Kerista“ už asfaltbetonio dangos įrengimą prie sandėlių Rudaminoje 53685,93 Lt, kas sudaro 15548,52 EUR. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodytu 2008 metų laikotarpiu atsakovas nebuvo jam priklausančio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r., savininkas, sklypas priklausė valstybei, atsakovo vardu minėtas žemės sklypas nuosavybės teise įregistruotas 2014-12-08 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 12267, 2015-04-10 Dovanojimo sutarties Nr.1-3534) pagrindu, jame esantis pastatas – klojimas, 2009-06-23 dovanojimo sutarties Nr.SK3247, 2015-04-10 Dovanojimo sutarties Nr. 1-3534 pagrindu. Atsakovui nuosavybės teise priklausantis nurodytas žemės sklypas buvo suformuotas Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus (toliau – NŽT Vilniaus rajono skyrius) vedėjo 2014 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. 48SK-(14.48.111.)-1070. Todėl, teismo vertinimu, teigti, kad atsakovas praturtėjo ieškovės sąskaita, nėra pagrindo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Ieškovė (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20d. sprendimą bei priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

10.1. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi ta aplinkybe, jog apeliantei priklauso dar vienas žemės sklypas, per kurį neva galimas patekimas į apeliantės sklypą. Vis dėlto, visi ginčo teritorijoje esantys žemės sklypai yra atskiri turtiniai vienetai, prie kurių kiekvieno turi būti užtikrintas tinkamas patekimas, neatsižvelgiant į tai, kam jie priklauso - neatmestina situacija, kad vienas iš apeliantei priklausančių žemės sklypų ateityje gali būti parduotas ar pan.

10.2. Vienintelis teisiškai bei logiškai paaiškinamas bei pagrindžiamas tinkamas patekimas į apeliantės sklypą yra įmanomas išimtinai per atsakovo sklypą. Apeliantės sklypo paskirtis - pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Tai reiškia, jog šis sklypas yra suformuotas ir jo vienintelė funkcija – pramonės bei sandėliavimo objektams (statiniams) eksploatuoti. Šiame sklype stovi būtent tokios paskirties statinys – sandėlis, prie kurio ir yra būtinas patekimas tiek apeliantei, tiek statinyje patalpas nuomojantiems tretiesiems asmenims. Byloje yra pateiktos specialistų išvados apie tai, kaip gali būti organizuojamas vilkikų eismas toje teritorijoje. Iš tos medžiagos matyti, jog prie apeliantės sklypo vilkikais neįmanoma privažiuoti niekaip kitaip, kaip tik per atsakovo sklypą, nes priešingu būdu privažiavusiam vilkikui neįmanoma išvažiuoti - nėra jokių apsisukimo vietų ir kitos vilkikų bei kitokio sunkiasvorio transporto eismui būtinos infrastruktūros. Pirmosios instancijos teismas sprendime be pagrindo vadovavosi į bylą atsakovo pateiktu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriuo nustatyta, kad mikroautobusu prie apeliantės sklypo privažiuoti įmanoma. Apeliantės sklypas bei jame esančio statinio paskirtis suponuoja būtinybę patekti į sklypą bei prie statinio daug didesnių gabaritų technikai nei mikroautobusas.

10.3. Sprendime taip pat nepagrįstai koncentruojamasi į esančių infrastruktūros objektų paskirtį, kaip pavyzdžiui, esančio šulinio tinkamumą gaisrams gesinti ir pan. Teisės aktai priėjimo/privažiavimo prie infrastruktūros objektų galimybę garantuoja vien dėl to, kad jie tokie yra ir kad juos būtina prižiūrėti bei eksploatuoti. Teismas peržengė ieškinio ribas, kadangi nei ieškiniu, nei kitais procesiniais dokumentais nebuvo prašoma įvertinti infrastruktūrinių objektų kokybę ar pan., teismo buvo prašoma užtikrinti patekimą prie tokių objektų.

10.4. Pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino vienos esminės aplinkybės: kompetentinga institucija – Nacionalinė žemės tarnyba - nurodė, jog su ieškiniu sutinka ir jog faktiškai tinkamo priėjimo/privažiavimo prie apeliantės žemės sklypo nėra. Šios padėties neįmanoma ištaisyti niekaip kitaip, kaip tik tenkinant ieškinį, kadangi visų teritorijoje esančių žemės sklypų suformavimas yra baigtas ir institucija savo sprendimu (administraciniu aktu) servituto nustatyti nebegali.

10.5. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog nustačius servitutą, atsakovo teisės realiai nebūtų pažeistos. Atsakovui suformuotas atsakovo žemės sklypas yra netaisyklingos formos, sklypo iškyšos, kuriose prašoma nustatyti servitutą realiai niekaip neįtakoja atsakovo sklype esančio statinio eksploatacijos galimybių, nepaneigia jo funkcijos. Tuo tarpu atsisakymas nustatyti servitutą, užtikrinantį būtiną sunkiasvorio transporto patekimą į apeliantės sklypą, neleistinai pažeidžia apeliantės teises ir dar tokiu mastu, kad yra paneigiama apeliantės sklypo ir jame esančio statinio funkcinė paskirtis, kas savaime prieštarauja galiojantiems teisės aktams.

Atsiliepimas

11. Atsakovas su ieškovės apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:

11.1. Tai, kad ieškovė patenka į žemės sklypą Nr.2 iš (duomenys neskelbtini) g. per jai priklausantį žemės sklypą Nr. 1, ieškovė neginčijo, tai patvirtina ir į bylą pateikta atsakovo antstolio A. N. 2016-07-11 faktinių aplinkybių protokolas. Todėl pagal ieškovės užsakymą V. P. parengta koncepcija A apie negalimumą įrengti apsisukimo aikštelė vilkikams, nepaneigia ieškovės galimybės privažiuoti prie žemės sklypo Nr.2 dabartiniu metu, ieškovė tokių įrodymų nepateikė. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kad ieškovės priklausančiuose pastatuose vykdoma veikla susijusi išimtinai tik su vilkikų transportu, kad dėl negalėjimo tinkamai privažiuoti prie ieškovei priklausančių pastatų yra gadinamos transporto priemonės bei ieškovei priklausantys pastatai. Faktiškai nuo 2005-09-14, kai buvo suformuotas sklypas Nr. 2, ieškovė privažiuoja prie savo sklypo Nr. 2 per savo sklypą Nr. 1, ir nors šis kelias nėra atvaizduotas ieškovės pateiktose planuose ir neužregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jis de facto egzistuoja. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes ištyrė ir išanalizavo savo sprendime. Šių aplinkybių apeliantė savo apeliaciniame skunde niekaip nepaneigia.

11.2. Iš UAB „Sanora“ parengto pasiūlymo negalima nustatyti ar 37 kv. m ploto servitutinis kelias ir esamas vandens šulinys yra tinkami sandėlių gesinimui. Įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo žemės sklype nurodytas vandens šulinys yra pritaikytas ieškovės pastatų gesinimui nepateikta, todėl vadovautis vien tik V. P. nurodytomis aplinkybėmis, kad ieškovės prašomas nustatyti 37 kv. m ploto kelio servitutas privažiavimui prie priešgaisrinio vandens kanalo pagrįstas, nes ieškovės sklype nėra galimybės įrengti aukščiau nurodytos aikštelės ir vandens paėmimo vietos, nėra pagrindo. Nustačius ieškovės prašomus servitutus atsakovo žemės sklype, bus apribotos atsakovo nuosavybės teisės naudotis viso 587 kv. m ploto iš 0,3482 ha ploto jam priklausančia žemės sklypo dalimi bei vykdyti jo sklype esančio pastato kapitalinį remontą, be to, atsakovas yra išnuomojęs UAB „KG Constructions“ būtent tą savo žemės sklypo dalį, kurioje yra prašoma nustatyti kelio servitutus.

11.3. Pastato, esančio sklype Nr. 1, rekonstrukciją ieškovė pabaigė 2013 metų gruodžio mėnesį, įrengė pagrindinį įėjimą (rampos čia nėra) į šį pastatą iš kelio, kuriuo pravažiuoja iki savo sklypo Nr. 2 ir šis įėjimas, jeigu prie jo stovi mašina, kurią krauna arba iškrauna, trukdo privažiuoti prie rampos, esančios sklype Nr. 2. Ši situacija susidarė dėl neapgalvotų ieškovės veiksmų ir pastatų rekonstravimo darbų. Tačiau net ir nustačius servitutą L. U. sklype, ši problema neišnyks, nes vienu metu įvažiuojančios mašinos prie įėjimo į pastatą, esantį sklype Nr. 1 ir pastato rampos, esančios sklype Nr. 2 vis tiek trukdys viena kitai.

Šalies argumentai

11.4. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos išėjo už ieškinio ribų. Teismas išsamiai išanalizavo visus teisinius ir faktinius aspektus, susijusius su „infrastruktūriniais objektais“ ir padarė pagrįstą išvadą, kad įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo žemės sklype nurodytas vandens šulinys yra pritaikytas ieškovės pastatų gesinimui nepateikta, todėl vadovautis vien tik specialisto V. P. nurodytomis aplinkybėmis, kad ieškovės prašomas nustatyti 37 kv. m ploto kelio servitutas privažiavimui prie priešgaisrinio vandens kanalo pagrįstas, nes ieškovės sklype nėra galimybės įrengti aukščiau nurodytos aikštelės ir vandens paėmimo vietos, nėra pagrindo.

11.5. Apeliantė deklaratyviai, be jokių argumentų ir pagrindų reikalauja panaikinus skundžiamą sprendimą bei tenkinus ieškinį priteisti iš atsakovo sumą už ieškovės lėšomis įrengtą bei tekusią atsakovui infrastruktūrą dėl kurios įrengimo yra pateikti įrodymai byloje. Šiuo klausimu pirmosios instancijos teismas taip pat išsamiai pasisakė. Todėl teigti, kad atsakovas praturtėjo ieškovės sąskaita, nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

12. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šiame straipsnyje yra įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, tai: savininkų nesutarimas ir būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį, tačiau, nepaisant to, servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018m. gegužės 23d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018).

14. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę. Teismo sprendimu nustatant servitutą būtina siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita. Taigi, nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų proporcingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016 ).

15. Nagrinėjamoje byloje šalys nesutaria dėl ieškovės prašomo nustatyti kelio servituto objektyvaus būtinumo sąlygos egzistavimo. Byloje nustatyta, kad ieškovei priklauso du žemės sklypai su jame esančiais statiniais-sandėliais: (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas Nr. 2) ir (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas Nr. 1), (duomenys neskelbtini). Vilniaus rajone. Atsakovui priklauso žemės sklypas su statiniu (duomenys neskelbtini). Ieškovė būtinumą nustatyti servitutą atsakovo žemės sklype iš esmės grindė aplinkybe, kad jos žemės sklypui Nr. 2 nėra suformuotas įvažiavimas, o vienintelis tinkamas patekimas iki šio žemės sklypo yra įmanomas išimtinai per atsakovo sklypą. Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad šiuo metu ieškovė į jai priklausantį žemės sklypą Nr. 2 prie pastato (duomenys neskelbtini), gali privažiuoti per savo žemės sklypą Nr. 1. Kad tai padaryti įmanoma patvirtina atsakovo pateiktas 2016 m. liepos 11 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 157-16-89 kartu su nufilmuota medžiaga, kurioje matyti, kad mikroautobusas laisvai per žemės sklypą Nr. 1 privažiuoja iki žemės sklypo Nr. 2, šalia pastato (duomenys neskelbtini) apsisuka ir be trikdžių išvažiuoja. Nors ieškovė nurodo, kad nepagrįstai buvo vadovaujamasi šiuo faktinių aplinkybių protokolu, nes kelias reikalingas daug didesnių gabaritų mašinoms (sunkiasvorėms mašinoms, vilkikams) nei mikroautobusas pravažiuoti, tačiau įrodymų, kad didesnių gabaritų automobiliai nepravažiuoja, nepateikė. Byloje pateiktame UAB „FASADUS“, kuris iš apeliantės nuo 2014 m. nuomojasi patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patalpas, rašte nurodė, kad šiai dienai negali sklandžiai krautis ir išsikrauti sunkvežimių, nes jiems nėra sąlygų įvažiuoti ir išvažiuoti iš teritorijos, reikia išvažiuoti atbuline eiga, bet tam dažniausiai trukdo kitas sunkvežimis atvažiavęs prie kito nuomininko patalpų, esančių šalia. Taip pat byloje pateiktame UAB „Šilavoto B&B“, kuris yra nuo 2013 m. nuomininkas patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), rašte, nurodė, kad atsakovo tvora pastatyta taip, kad trukdo privažiavimui prie gamyklos, automobiliai negali prasilenkti, apsisukti, pravažiuoti, žaliavų pristatymas ir produkcijos išvežimas, pakrovimas stringa kas dieną, pastoviai kelia konfliktus su gretimo sandėlio nuomininkais. Taip pat abu nuomininkai nurodė, kad atsakovo pastatai yra nesutvarkyti ir gadina šios vietovės vaizdą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovui savo žemės sklypą aptvėrus tvora ir neleidžiant ieškovei pravažiuoti pro jo žemės sklypą, ieškovės nuomininkai ir toliau naudojasi išnuomotomis patalpomis, į jas gali įvažiuoti ir išvažiuoti, tačiau kyla sunkumų transporto priemonėms prasilenkiant, taip pat reikia iš patalpų išvažiuoti atbuline eiga. Kitaip tariant naudotis galima, tačiau ne taip sklandžiai kaip pageidauja ieškovė ir jos nuomininkai. Tačiau esant galimybei ieškovei patekti į savo sklypą kitu keliu, o ne per atsakovo, būtų nepagrįstai suvaržyta atsakovo nuosavybė. Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad servituto nustatymas atsakovui jokių neigiamų pasekmių nesukels, nes jo sklypas yra netaisyklingos formos, sklypo iškyšos, kuriose prašoma nustatyti servitutą. Pažymėtina, jog apeliantė prašo nustatyti 587 kv. m. ploto kelio servitutą atsakovui priklausančiame 0,3482 ha ploto žemės sklype. Tenkinus tokį apeliantės prašymą, atsakovas praras galimybę naudotis žemės sklypu savo nuožiūra. Todėl nesutiktina su atsakove, kad atsakovo nuosavybės teisės ribojimas atsakovui neturės didelės įtakos.

16. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad visgi egzistuoja alternatyva apeliantei naudotis savo žemės sklypu Nr. 2, tačiau ji nėra tokia patogi ir naudinga, kokia buvo naudojantis atsakovo žemės sklypu iki jam aptveriant savo sklypą tvora. Todėl spręstina, kad nėra jokio objektyvaus būtinumo servituto per atsakovo žemės sklypą nustatymui ir kartu riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę tam, kad apeliantei būtų patogiau naudotis savo žemės sklypu.

17. Apeliantė taip pat nurodo, kad sprendime taip pat nepagrįstai koncentruojamasi į esančių infrastruktūros objektų paskirtį, kaip pavyzdžiui, esančio šulinio tinkamumą gaisrams gesinti ir pan. Pasak apeliantės, teismas peržengė ieškinio ribas, kadangi nei ieškiniu, nei kitais procesiniais dokumentais nebuvo prašoma įvertinti infrastruktūrinių objektų kokybę ar pan., teismo buvo prašoma užtikrinti patekimą prie tokių objektų. Su tokiu apeliantės argumentu nėra jokio pagrindo sutikti, nes pačios šalys teikė specialistų išvadas, kuriose buvo teikiami pasiūlymai, servitutinio kelio projektas. Apeliantė pateikė UAB „Sanora“ parengtą žemės sklypo planą – pasiūlymą teismui su pažymėtais kelio servitutas. Savo ruožtu atsakovas teikė S. K. teritorijos prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) inžinerinės infrastruktūros analizę bei savo argumentus, kodėl UAB „Sanora“ parengtas pasiūlyme pažymėtas kelio servitutas neatitinka gatvei keliamų reikalavimų. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į šalių pateiktas specialistų išvadas, pasisakė dėl šių projektų atitikimo įstatymo nuostatoms, įskaitant ir aptariant šalia projektuojamo kelio nurodytus infrastruktūros objektus, jų atitikimą teisės aktams. Atsižvelgiant į tai, šalių pateiktų rašytinių įrodymų vertinimas ir dėl jų pasisakymas negali būti laikomas ieškinio ribų peržengimu.

18. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino esminės aplinkybės, kad kompetentinga institucija – Nacionalinė žemės tarnyba – nurodė, jog su ieškiniu sutinka ir jog faktiškai tinkamo priėjimo/privažiavimo prie apeliantės žemės sklypo nėra. Kolegija pažymi, kad trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimas su ieškiniu pagrįstai pirmosios instancijos teismui nesudarė pagrindo ieškinį tenkinti, nes Nacionalinė žemės tarnyba kaip trečiasis asmuo turėjo teisę išreikšti savo poziciją dėl pareikšto ieškovės ieškinio, tačiau bylos šalies išreikšta pozicija teismas, priimdamas sprendimą, neprivalo vadovautis.

19. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 1000 EUR teisinės pagalbos išlaidų (t. 3, b. l. 64). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos (užmokestis advokatui už suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) atitinka Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (2015-03-19 redakcija) maksimalų dydį (8.11p.). Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo atstovo (advokato) suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį bei teisinių santykių specifiškumą, sprendžia, kad nėra pagrindo priteisti maksimalias bylinėjimosi išlaidas, todėl jos mažintinos iki 600 EUR sumos, kuri būtų tinkamas atlyginimas ir vadovaujantis bendraisiais teisingumo ir protingumo principais (CPK 93 str. 1 d.), šias išlaidas atsakovui priteisiant iš ieškovės (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės Z. N., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui L. U., a. k. (duomenys neskelbtini) 600 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Rita KisielienėLiuda UckienėTomas Venckus