- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-16
- Bylos Nr.
- 2A-1631-392/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Loreta Lipnickienė, Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- L. M.
- Atsakovas
- V. M.
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Danutės Kutrienės ir Loretos Lipnickienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. M. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013-11-26 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-62-604/2013 pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui V. M. dėl bendrosios jungtinės nuosavybės turto atidalinimo bei atsakovo V. M. priešieškinį ieškovei L. M. dėl santuokoje įgyto turto padalinimo ir kompensacijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė L. M. pareikštu ieškiniu teismo prašė: 1) priteisti jai ½ dalį 0,12 ha sodų paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 21 skl., ½ dalį 1/8 dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 3153/6973 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), t. y. kambarį, pažymėtą indeksu 3-8, kurio plotas 14,08 m², ir kambarį, pažymėtą indeksu 3-9, kurio plotas 17,45 m²; 2) priteisti atsakovui V. M. ½ dalį 0,12 ha sodų paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 21 skl., ½ dalį 1/8 dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1377/6973 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), t. y. kambarį, pažymėtą indeksu 3-3, kurio plotas 3,13 m², ir kambarį, pažymėtą indeksu 3-7, kurio plotas 10,64 m²; 3) paskirti bendram ieškovės ir atsakovo naudojimui šias nurodyto buto patalpas: koridorių, pažymėtą indeksu 3-1, kurio plotas 8,01 m², virtuvę, pažymėtą indeksu 3-2, kurios plotas 11,46 m², tualetą, pažymėtą indeksu 3-5, kurio plotas 1,24 m², vonią, pažymėtą indeksu 3-4, kurios plotas 2,59 m², tamsųjį kambarį, pažymėtą indeksu 3-6, kurio plotas 1,13 m², bei rūsį; 4) iš ieškovės priteisti atsakovui 10.620,48 Lt piniginę kompensaciją, mokant dalimis kiekvieną mėnesį į atsakovo nurodytą banko sąskaitą po 442,52 Lt nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško kompensacijos sumokėjimo; 5) priteisti iš atsakovo ieškovei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 1969-07-03 buvo sudaryta jos ir atsakovo santuoka, kuri nutraukta 1998-12-01. Santuokos nutraukimo metu bendras sutuoktinių turtas padalintas nebuvo, todėl turi būti padalintas dabar. Žemės sklypas ir dalis ūkinio pastato dalintina lygiomis dalimis. Tuo tarpu butas dalintinas nukrypstant nuo lygių dalių principo, nes šiame bute gyvena ieškovės dukra su šeima. Ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovui kompensaciją už jai tenkančią didesnę buto dalį (t. I, b.l. 2-4, t. II, b.l. 23-29).
Atsakovas V. M. pareikštu priešieškiniu teismo prašė: 1) konstatuoti, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0,12 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei 1/8 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra ieškovės ir atsakovo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir yra dalintini; 2) pripažinti atsakovui asmeninės nuosavybės teisę į 6238/10000 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį rūsio, esančio prie nurodyto buto, 1/16 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį 0,12 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 3) pripažinti ieškovei asmeninės nuosavybės teisę į 3762/10000 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį rūsio, esančio prie nurodyto buto, 1/16 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį 0,12 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 4) atsakovo asmeniniam naudojimui paskirti nurodyto buto kambarį, pažymėtą indeksu 3-7, kurio plotas 10,64 m², kambarį, pažymėtą indeksu 3-8, kurio plotas 14,04 m², kambarį, pažymėtą indeksu 3-3, kurio plotas 3,13 m², ir kambarį, pažymėtą indeksu 3-6, kurio plotas 1,13 m², o ieškovės asmeniniam naudojimui – kambarį, pažymėtą indeksu 3-9, kurio plotas 17,45 m², ieškovės ir atsakovo bendram naudojimui – kambarį, pažymėtą indeksu 3-1, kurio plotas 8,01 m², kambarį, pažymėtą indeksu 3-2, kurio plotas 11,46 m², kambarį, pažymėtą indeksu 3-4, kurio plotas 2,59 m², kambarį, pažymėtą indeksu 3-5, kurio plotas 1,24 m², rūsį, 1/8 dalį ūkio pastato bei 0,12 ha žemės sklypą; 5) priteisti atsakovui iš ieškovės 20.530 Lt kompensaciją už nurodyto buto išlaikymą ir priežiūrą; 6) priteisti atsakovui iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas; 7) ieškovės ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė nuo 1997 m. nurodytame bute nebegyvena, nuo to laiko ieškovė nesidomėjo buto būkle ir išlaikymu, butą išlaikė, prižiūrėjo ir remontavo tik atsakovas. Be to, į buto, į ūkinio pastato dalies bei žemės sklypo pirkimą buvo investuotos tik atsakovo lėšos. Šiame bute turi teisę gyventi ir ginčo šalių sūnus. Atsakovas prašė teismo, atsižvelgiant į šias aplinkybes, dalijant butą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir atsakovui priskirti didesnę dalį buto. Kadangi pareigą išlaikyti ir rūpintis butu turi abi ginčo šalys, atsakovas prašė teismo priteisti iš ieškovės kompensaciją už buto išlaikymą ir priežiūrą. Teismo posėdžio metu atsakovas atsisakė reikalavimo priteisti 2.095 Lt kompensaciją už dujų katilo įsigijimą ir įrengimo darbus (t. I, b.l. 41-48, t. II, b.l. 23-29).
Žemesnės instancijos teismas
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Pripažino atsakovui V. M. nuosavybės teisę į 6238/10000 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį rūsio, esančio namo apačioje ir priklausančio nurodytam butui, ½ dalį 1/8 dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį 0,12 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Paskyrė į atsakovo V. M. asmeninį naudojimą buto patalpas buto plane pažymėtas indeksais 3-7 (kambarys 10,64 kv.m.), 3-8 (kambarys 14,04 kv.m.), 3-3 (sandėlis 3,13 kv.m.) bei 3-6 (koridorius 1,13 kv.m.), iš viso 28.94 kv.m. Pripažino ieškovei L. M. nuosavybės teisę į 3762/10000 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį rūsio, esančio namo apačioje ir priklausančio nurodytam butui, ½ dalį 1/8 dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį 0,12 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Paskyrė į ieškovės L. M. asmeninį naudojimą buto patalpas buto plane pažymėtas indeksais 3-9 (kambarys 17,45 kv.m.). Paskyrė bendram atsakovo V. M. ir ieškovės L. M. naudojimui buto patalpas buto plane pažymėtas indeksais 3-1 (koridorius 8,01 kv.m.), 3-2 (virtuvė 11,46 kv.m.), 3-4 (vonia 2,59 kv.m.) ir 3-5 (tualetas 1,24 kv.m.), rūsį namo apačioje, 1/8 dalį ūkio pastato, 0,12 ha žemės sklypą. Netenkino atsakovo V. M. priešieškinio reikalavimo ieškovei L. M. dėl kompensacijos priteisimo (t. II, b.l. 31-34). Teismas nustatė, kad 1969-07-03 ieškovė ir atsakovas sudarė santuoką. Santuokoje įgijo aukščiau nurodytą turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. 1998-12-17 šalys nutraukė santuoką, tačiau turto, įgyto santuokos metu, nepadalino. Ieškovė aukščiau nurodytame bute negyvena nuo 1997 m., 2006-04-21 Šalčininkų r. PK sprendimu panaikinta ieškovės deklaruota gyvenamoji vieta buto adresu. Bute nuolat gyvena atsakovas, kuris moka už komunalines paslaugas, prižiūri ir tvarko butą, užima patalpas, kurias prašo priskirti jo asmeninėn nuosavybėn. Nuo 2001 m. kartu su atsakovu bute gyvena ginčo šalių dukra A. G. Ji su vaiku užima vieną kambarį bei naudojasi patalpomis, kurias ginčo šalys prašo palikti bendram naudojimui. Atsakovas ir A. G. pakeitė bute langus, atliko buto kosmetinius remontus, atsakovas nupirko ir įrengė bute dujinį katilą, pusė išlaidų apmokėjo A. G. Teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas dalinant butą nukrypti nuo lygių dalių principo. Atsižvelgė į tai, kad atsakovas nuolat gyvena bute, prižiūri butą, įsiskolinimų už komunalinės paslaugas nėra, investavo pajamas į buto pirkimą (investicinius čekius), įrengė dujinį šildymą, įrengė katilą kietam kurui, tuo tarpu ieškovė visiškai nesidomėjo buto būkle, nemokėjo komunalinių mokesčių. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes bei tai, kad trijų kambarių buto lygiai šalims nėra galimybės padalinti, o atsakovo reikalavimas dėl buto padalinimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo yra arčiau lygių dalių principo, nusprendė tenkinti atsakovo reikalavimą. Pažymėjo, kad atsakovas iš prašomos priteisti iš ieškovės kompensacijos rašytiniais įrodymais patvirtino tik turėtas išlaidas už elektros energijos tiekimą, šalto ir karšto vandens sunaudojimą, buto apšildymo paslaugas. Atsižvelgdamas į šių paslaugų pobūdį, kad jomis naudojasi asmuo, kuris gyvena bute, kad nuo 2010 m. atsakovas nereikalauja kompensacijos už komunalines paslaugas, nes jas geruoju padengia A. G., į laikotarpį nuo 1997 m. iki 2010 m., už kurį prašoma priteisti kompensaciją ir kuriam taikytinas ieškinio senaties terminas, bei į tai, kad atsakovui priteisiama didesnė turto dalis, nusprendė, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimo dėl kompensacijos už komunalines paslaugas priteisimo. Teismo posėdžio metu atsakovas atsisakė nuo 2.095 Lt kompensacijos už dujų katilo įsigijimą ir įrengimo darbus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė L. M. teismo prašo pakeisti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013-11-26 sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, atsakovo V. M. priešieškinį atmesti, priteisti ieškovei iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. II, b.l. 36-40). Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje neįrodyta aplinkybė, jog ieškovė domėjosi jai ir atsakovui priklausančiu butu, nes nuo 1997 m. nebegyvena nurodytame bute, nemokėjo mokesčių už komunalines paslaugas, neatitinka byloje esančių įrodymų, o būtent ginčo šalių dukros A. G., liudytojos L. Ž. parodymų ir ieškovės parodymų. Liudytojos A. G. ir L. Z. parodė, kad bute ieškovė ir atsakovas gyveno nuo 1992 m., t. y. santuokos metu. Butas šalių įsigytas 1992-09-15 kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir įregistruotas ginčo šalių vardu. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad butas buvo įsigytas tik už jam priklausančius investicinius čekius, kaip nustatė teismas. Ieškovė patvirtino teismo posėdžio metu, kad ji taipogi panaudojo buto įsigijimui jai priklausančius investicinius čekius. Taigi, butas buvo įsigytas už abiejų šalių lėšas, nes prieštaraujančių šiai išvadai įrodymų byloje nėra. Bute ieškovė gyveno iki 2001 m., o nuo 2001 m. bute liko gyventi šalių dukra A. G. su savo šeima, kurioje yra mažamečių vaikų. Ieškovė buvo priversta palikti butą dėl visiškai nesugyvendinimo atsakovo charakterio, barnių, nes nenorėjo, kad tai matytų vaikai. Tuo metu, kai ieškovė persikėlė gyventi kitur, vaikai jau buvo suaugę ir liko gyventi bute. Ieškovė įdėjo daug pastangų, kad išspręstų kilusį ginčą dėl buto padalinimo geruoju, tačiau atsakovas vis tęsė šio reikalo išsprendimą. Atsakovas nuo santuokos nutraukimo dienos jokių investicijų į butą neįnešė, išskyrus dujų katilo įrengimą, nors ir tai padarė po daugelių A. G. prašymų. Norėdamas įtikinti teismą, kad tik jis rūpinosi butu, atsakovas pareiškė reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo iš ieškovės už įrengtą dujų katilą, tačiau ieškovei pateikus įrodymus, jog buvo padengta pusė atsakovo turėtų išlaidų, atsisakė šio reikalavimo. Atsakovas iš anksto žinojo, kad jo teikiami reikalavimai dėl kompensacijos priteisimo nepagrįsti, pateikti siekiant priteisti sau didesnę buto dalį. Teismas teisingai vertino pateiktus atsakovo įrodymus dėl mokėjimų už komunalines paslaugas, nustatydamas, kad per nurodytą laikotarpį buvo mokama už komunalines paslaugas, tačiau tai neįrodo, jog tik atsakovas už viską mokėjo. A. G. patvirtino, kad ji nuo 2001 m. kiekvieną mėnesį mokėjo atsakovui į rankas už komunalines paslaugas, taip pat pirkdavo malkas. Ieškovės teigimu, atsakovas nepateikė teismui nei vieno įrodymo, leidžiančio tenkinti jo reikalavimą dėl buto padalinimo atsakovo pasiūlytu būdu, t. y. priteisti jam asmeniniam naudojimui buto patalpas, pažymėtas indeksais 3-7 (kambarys 10,64 kv.m.), 3-8 (kambarys 14,04 kv.m.), 3-3 (sandėlis 3,13 kv.m.) bei 3-6 (koridorius 1,13 kv.m.), viso 28,94 kv.m., o ieškovei priteisiant vieną kambarį 3-9 (17,45 kv.m.). Teismas neatsižvelgė, kad šiuo metu atsakovas faktiškai užima kambarį, pažymėtą indeksu 3-7 (10,64 kv.m.), bei sandėlį, pažymėtą indeksu 3-3 (3,13 kv.m.). Šios patalpos yra sujungtos į vieną kambarį. Teismas nevertino, kad bute gyvena šalių dukra A. G. su vaikais, jos santykiai su atsakovu dėl sunkaus atsakovo charakterio yra įtempti, atsakovas nekartą buvo liepęs A. G. išsikrauti su vaikais iš buto, todėl teismo sprendimas palikti atsakovui didesnę buto dalį yra visiškai nepagrįstas. Priteisęs atsakovui didesnę buto dalį, teismas nusprendė nepriteisti iš atsakovo ieškovei kompensacijos už atsakovui tenkančią didesnę buto dalį, nors ieškovė ieškinyje, siekdama teisingai išspręsti ginčą, prašė teismo priteisti atsakovui kompensaciją, jeigu jai butų priskirta didesnė buto dalis. Priimdamas sprendimą, teismas rėmėsi CK 3.118, 3.123 straipsniais, tačiau šalių ginčas neliečia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalinimo, nes santuoka tarp šalių nutraukta 1998 m., o liečia atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimus, todėl teismas turėjo taikyti CK 4.80 straipsnį. Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriame nurodytas reikalavimas padalinti bendrą dalintiną turtą atspindi ne tik pačios ieškovės pageidaujamą būdą, bet nepažeidžia ir atsakovo teisių.
Atsiliepimas
Atsakovas V. M. atsiliepimu teismo prašo netenkinti ieškovės L. M. apeliacinio skundo ir palikti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013-11-26 sprendimą nepakeistą (t. II, b.l. 46-48). Atsakovas nesutiko su ieškovės teiginiu, kad jis nepateikė teismui įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog ginčo šalims priklausantis butas buvo įsigytas tik už atsakovui priklausančius investicinius čekius, kaip nustatė teismas. 2013-03-12 paduodant priešieškinį atsakovas pateikė teismui visus rašytinius įrodymus, kurie patvirtino, kad buto pirkimui buvo panaudotos tik atsakovo lėšos. Ieškovė į buto pirkimą jokių savo lėšų neinvestavo ir butu nesirūpino nuo 1997 m. Todėl teismas padarė teisingas išvadas, kad atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į tai, jog buto lygiai šalims nėra techninės galimybės padalinti, o atsakovo reikalavimas dėl buto padalinimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo yra arčiau lygių dalių principo, yra pagrindas nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo ir patenkinti atsakovo reikalavimus dėl turto padalinimo bei naudojimosi tvarkos nustatymo. Nors ieškovė skunde teigia, jog teismas nukrypo nuo teismų praktikos, neatskleidė bylos esmės, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas šalims, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, tačiau ji nepateikė jokių motyvų šiems skundo teiginiams pagrįsti, todėl tokie ieškovės teiginiai laikytini deklaratyviais, neįrodytais ir neanalizuotini. Ieškovė nenurodo konkrečių teismo padarytų teisės normų pažeidimų, o nesutikdama su teismo išvadomis, tiesiog pareiškia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Ieškovė, pateikdama skundą, tiesiog pasinaudojo teise į apeliaciją, tačiau nepagrindė savo skundo teiginių, kaip to reikalauja įstatymas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
Bylos medžiaga patvirtina, kad 1969-07-03 ieškovė L. M. ir atsakovas V. M. sudarė santuoką, kuri nutraukta 1998-12-01 Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimu (t. I, b.l. 6). Santuokos metu ginčo šalys kaip bendrąją jungtinę nuosavybę įgijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei kitą turtą (t. I, b.l. 7-10), kuris santuokos nutraukimo metu nebuvo padalintas. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad ginčo šalys iki šiol nesutaria dėl minėto buto padalinimo – tiek ieškovė, tiek atsakovas siekia, kad jiems atitektų atitinkamai didesnė dalis buto. Ginčo dėl kito turto padalinimo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo tarp šalių nebeliko. Ši sprendimo dalis neapskųsta.
Teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis CK 3.100 straipsnio 4 punktu, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia. Tai reiškia, kad, nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (CK 4.72, 4.73 straipsniai). Buvę sutuoktiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), taip pat turi teisę reikalauti atidalyti kiekvienam jų tenkančią bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalį (CK 4.80 straipsnis), negalėdami susitarti, turi teisę kreiptis į teismą (4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-04 nutartį Nr. 3K-3-369/2011).
CK 4.80 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai.
Pirmosios instancijos teismas pripažino atsakovui nuosavybės teisę į 6238/10000 dalį buto ir paskyrė jam asmeniniam naudojimui buto patalpas, buto plane pažymėtas indeksais 3-7 (kambarys 10,64 kv.m.), 3-8 (kambarys 14,04 kv.m.), 3-3 (sandėlis 3,13 kv.m.) ir 3-6 (koridorius 1,13 kv.m.), tuo tarpu ieškovei pripažino nuosavybės teisę į 3762/10000 dalį buto ir paskyrė jai asmeniniam naudojimui buto patalpą, buto plane pažymėtą indeksu 3-9 (kambarys 17,45 kv.m.). Kitas buto patalpas, buto plane pažymėtas indeksais 3-1 (koridorius 8,01 kv.m.), 3-2 (virtuvė 11,46 kv.m.), 3-4 (vonia 2,59 kv.m.) ir 3-5 (tualetas 1,24 kv.m.), paskyrė bendram ginčo šalių naudojimui (t. I, b.l. 11).
Teisėjų kolegija sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nors nurodytas butas buvo įsigytas ginčo šalių santuokos metu, tačiau atsakovo vardu ir už atsakovo lėšas (t. I, b.l. 50-52, 57). Duomenų, kad prie buto įsigijimo būtų prisidėjusi ieškovė, byloje nėra, nors ji taip teigia. Be to, byloje nėra ginčo, kad nurodytame bute ieškovė negyvena daugiau kaip 14 metų, todėl mažai tikėtina, kad ji rūpinosi šiuo butu ir jį išlaikė. Bylos nagrinėjimo metu rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais nustatyta, kad butą išlaikė ir juo rūpinosi atsakovas ir kartu su juo gyvenanti šalių dukra A. G. (t. I, b.l. 60-98, t. II, b.l. 14-19). Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovui turi atitekti didesnė dalis buto nei ieškovei, nes atsakovo indėlis į šį turtą yra didesnis. Tai, kad bute ginčo šalių sutikimu laikinai gyvena jų dukra su vaiku, nesudaro pagrindo daryti kitokios išvados, nes nagrinėjamoje byloje sprendžiami tik ginčo šalių bendrosios dalinės nuosavybės klausimai, kuriems negali daryti įtakos trečiųjų asmenų neapibrėžtos teisės į butą. Atsakovo ir kitų buto gyventojų tarpusavio santykiai turi būti sprendžiami individualiai.
Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su ieškove, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atsakovui didesnę buto dalį nei ieškovei, turėjo jai kartu priteisti ir kompensaciją iš atsakovo už jam tenkančią didesnę turto dalį. Šiuo atveju neproporcingą buto padalinimą tarp ginčo šalių lėmė ne negalėjimas pasirinkti kitokio padalinimo varianto, tame tarpe ir ieškovės siūlyto, o jau minėtos aplinkybės dėl atsakovo didesnio indėlio į šį turtą, todėl ieškovei kompensacija iš atsakovo nepriklauso.
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir nors ne visai teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, tačiau priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovės apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kiti ginčo šalių nurodyti argumentai neturi įtakos priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
Atmetus apeliacinį skundą, atsakovui iš ieškovės priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis), tačiau atsakovas tokio prašymo ir jo pagrindimo nepateikė.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Skundo netenkinti.
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013-11-26 sprendimą palikti nepakeistą.