Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-06-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-201-654/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-04
Bylos Nr.
1S-201-654/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alenas Piesliakas
Nuteistasis
R. P.
Skundas Nr. 1S-201-654/2019
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.14.2; 2.5.19.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. birželio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alenas Piesliakas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo R. P. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutarties, kuria buvo atmestas nuteistojo skundas dėl 2019 m. kovo 13 d. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. 59-45, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu R. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bei BK 64¹ straipsniu jam paskirta galutinė vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, su įpareigojimais (asmens byla 1 d., b. l. 10-14).

2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas nuteistajam R. P. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą panaikino ir nurodė vykdyti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu jam paskirtą vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę (asmens byla 1 d., b. l. 7-9).

Be to, R. P. 2017 m. spalio 20 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 ir 2 punktais bei vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistajam paskirta galutinė keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir R. P. paskirta galutinė vienerių metų ir penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė (asmens byla I d., b. l. 24-27).

Be to, 2018 m. kovo 30 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nuosprendžiu R. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie naujai paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį, ir R. P. skirta galutinė subendrinta dviejų metų laisvės atėmimo bausmė (asmens byla 1 d., b. l. 49-51).

Be to, 2018 m. kovo 21 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu R. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bei BK 64¹ straipsniu R. P. paskirta dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės trijų mėnesių dalį ir R. P. skirta galutinė vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė (asmens byla 1 d., b. l. 36-44).

2018 m. gegužės 10 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, prie Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 21 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirtos vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmės aštuonių mėnesių dalis ir R. P. skirta galutinė dvejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė (asmens byla 1 d., b. l. 53-54).

Bausmės vykdymo pradžia – 2017 m. spalio 9 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2020 m. vasario 5 d., paskirtos bausmės ? dalį nuteistasis atliko 2018 m. liepos 15 d. Neatliktos bausmės dalis 2019 m. kovo 7 d. – dešimt mėnesių ir dvidešimt devynios dienos laisvės atėmimo (asmens byla 1 d., b. l. 100).

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija), remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio protokolu bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, 2019 m. kovo 13 d. nutarimu netaikė nuteistajam R. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nes manė, kad nuteistasis R. P. nesilaikys įstatymų ir nusikals. Komisija atsižvelgė į nuteistojo vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudaro 69 balus, ankstesnius teistumus (anksčiau teistas aštuonis kartus), pažeistas lygtinio paleidimo sąlygas (du kartus), pažeistas bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas (vieną kartą), nusikaltimams būdingą modelį, gyvenimo stilių ir draugus, piktnaudžiavimą alkoholiu, kurio vartojimas glaudžiai susijęs su nusikalstamu elgesiu, problemų sprendimo lankstumo stoką, sunkumus atpažinti kylančias problemas, į tai, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę nuteistasis nebuvo skatintas, turi vieną galiojančią nuobaudą, menkai dengiamus finansinius įsipareigojimus ir pan. (asmens byla 1 d., b. l. 100-104).

Nesutikdamas su Komisijos nutarimu R. P. jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui. 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas nuteistojo skundą atmetė. Apylinkės teismas pažymėjo, kad R. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra 69 balai ir priskiriama vidutinei rizikai, o nemažą jos dalį sudaro dinaminiai veiksniai, kurie gali būti sumažinti. Teismas įvertino R. P. charakterizuojančius duomenis. Atsižvelgė, kad nuteistasis aktyviai dalyvauja įvairiose programose ir užsiėmimuose, tačiau pabrėžė, jog nuteistasis turi daryti ženklesnę pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Taip pat, vadovautis visuomenės vertybėmis, stiprinti savo įžvalgas dėl anksčiau turėtų sunkumų. Teismas manė, jog nuteistasis socialinės reabilitacijos priemonėse bei programose dalyvo tik formaliai, siekdamas dirbtinai pagerinti socialinio tyrimo rezultatus, menkai suvokia jų realią naudą. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog nuteistasis, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl R. P. skundo netenkino.

Nesutikdamas su skundžiama nutartimi nuteistasis R. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – paleisti jį iš įkalinimo įstaigos lygtinai, nustatant jam kelių rūšių įpareigojimus.

Šalies argumentai

Skunde nuteistasis nurodė, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į aplinkybių visumą, teigiamai charakterizuojančią jį.

Nuteistojo teigimu, įkalinimo įstaigoje jis dirba, kad galėtų padėti sugyventinei išlaikyti savo mažametį vaiką, taip pat mokėti jam teismo nuosprendžiais priteistas pinigų sumas, o vienu metu mokytis ir dirbti jis negali. Didžiąją dalį bausmės jis jau yra atlikęs. Tapo kitu žmogumi ir nori gyvenimą pradėti iš naujo, nedaryti senų klaidų, nori dirbti, sukurti pilnavertę šeimą, auginti vaiką. Praradę šeimą, mylimus žmones, nuteistieji priversti grįžti prie senų draugų, kadangi visuomenėje yra atstumti. Tuomet žmogus praranda pasitikėjimą savimi ir pradeda gyventi kitaip, jau netinkamai. Devyni mėnesiai, kuriuos jis turės praleisti įkalinimo įstaigoje nieko jo gyvenime nepakeis, tik sustiprins tikimybę prarasti jam artimus žmones. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje lygtinio paleidimo nevertino kaip galimybės nuteistajam dar kartą bandyti gyventi dorai ir taisytis, jos netaikė siekdami jį nubausti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas

Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų <.....>. Šio straipsnio antroje dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas teismui svarstyti tokio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau šis pagrindas pats savaime neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo. Teismas gali paleisti iš pataisos įstaigos nuteistąjį, jeigu, jam atlikus įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, jo atžvilgiu padaroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti toliau taisant šį nuteistąjį neizoliavus nuo visuomenės, tačiau jį prižiūrint.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą svarbu įvertinti pakartotino elgesio riziką, nuteistojo asmenybę, praeityje teismo taikytas priemones, nuteistojo elgesį visą bausmės atlikimo laiką, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, socialinius ryšius ir kitas aplinkybes. Šie kriterijai parodo, ar yra įstatyme nustatyta materialioji sąlygą lygtiniam paleidimui taikyti – ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Svarstant lygtinio paleidimo galimybes būtina atsižvelgti ir už kokias nusikalstamas veikas asmuo buvo nuteistas, koks jo pavojingumo visuomenei laipsnis, kokios jo nusikalstamų veiksmų pasekmės ir ar teismo paskirta už šias veikas bausmė turi būti keičiama tik dėl to, kad nuteistasis tinkamai elgėsi laisvės atėmimo vietoje, ką jis ir privalo daryti be papildomų paskatinimų.

Apylinkės teismas įvertino tiek teigiamai, tiek neigiamai R. P. charakterizuojančias savybes. Teismas iš esmės teigiamai įvertino nuteistojo dalyvavimą švietimo programose, socialinius ryšius su artimaisiais, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose ir renginiuose ir pan. Tačiau atsižvelgiant į visų lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekstą, išvardintos aplinkybės negali būti laikomos pakankamai reikšmingomis taikyti lygtinį paleidimą. Vertindamas lygtinio paleidimo taikymo klausimą apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad R. P. neatitinka materialios BVK 157 straipsnio 1 dalyje esančios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos – nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų R. P. ankščiau 9 kartus teistas už nusikaltimus turtinėms teisėms ir turtiniams interesams bei už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, jo nusikaltimai daromi nuolat ir turi sisteminį pobūdį, kas leidžia daryti išvadą, kad tai jo gyvenimo būdas, tai rodo didesnį jo pavojingumą. Kaip matyti iš asmens byloje esančio Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. kovo 13 d. nutarimo, nuteistasis turi alkoholio vartojimo problemų, to neneigia ir pats. Nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumai, impulsyvumas, sunkumai sprendžiant problemas ir pasekmių įvertinimo stoka gali būti susijusi su nusikalstamu elgesiu, o jo ankstesnė neigiama patirtis, besaikis alkoholio vartojimas gali būti vertinami kaip nusikalstamo elgesio riziką didinantis veiksnys. Pagal „OASys“ metodiką atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą nustatyta, kad R. P. priskirtinas vidutinei rizikos grupei (69 balai), o nuteistajam nustatyti nusikalstamo elgesio rizikos balai nesiekia nusikalstamo elgesio žemos rizikos ribos (nuo 1 iki 40 žema riba), net 29 balus iš bendro balo sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis turi galimybę sumažinti, kas rodo, kad rizika, jog nuteistasis nesilaikys įstatymų ir pakartotinai nusikals, išlieka. Svarbu ir tai, kad R. P. anksčiau teismo jam išreikšto pasitikėjimo nepateisino, nuteistajam 2 kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, vieną kartą bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau pastarasis nustatytas sąlygas pažeidė. Po sprendimo bausmės vykdymą nuteistajam atidėti, jis nesilaikė sąlygų ir padarė naujas nusikalstamas veikas. Būdamas įkalinimo įstaigoje R. P. buvo baustas už asmens ženklo neturėjimą, jam buvo skirtas draudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktus. Visos šios aplinkybės, tarp jų ir nuteistojo ankstesni teistumai, jam taikytos bausmės vykdymo atidėjimo ir lygtinio paleidimo priemonės, elgesys bausmių atlikimo metu turi didelę reikšmę sprendžiant, ar galima asmenį toliau taisyti prižiūrimą, tačiau neizoliuotą nuo visuomenės. Šių aplinkybių kontekste nuteistajam turi būti keliami išties aukšti reikalavimai – kad jis savo elgesiu, konkrečiais veiksmais įrodytų, jog šį kartą paleistas iš įkalinimo įstaigos sugebės ir bus motyvuotas gyventi nepažeisdamas visuomenėje pripažįstamų taisyklių.

Nuteistojo skunde nurodytas teigiamas jo elgesys įkalinimo įstaigoje, jo noras keistis, pozityvios nuostatos, teigiami ateities lūkesčiai, nenutrūkę ir puoselėjami socialiniai ryšiai, motyvacija dirbti įkalinimo įstaigoje bei pasirengimas tai daryti ateityje, negali paneigti padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo ir būtinumo užtikrinti ir kitus įstatyme numatytus paskirtos bausmės tikslus, tame tarpe nubaudimo už padarytas veikas, teisingumo įgyvendinimo bei tinkamo nuteistojo elgesio užtikrinimą.

Todėl nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau šiuo metu nėra pagrindo konstatuoti, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi, leidžianti manyti, jog nuteistasis lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals, o taip pat bus galima laikyti, kad jo atlikta bausmės dalis yra pakankama bausmė už padarytas nusikalstamas veikas. Patikrinus byloje esančius duomenis teismas mato, kad nuteistojo elgesio pokyčiai įkalinimo įstaigoje rodo tam tikrą paskirtos bausmės poveikį jo elgesiui, bet nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis jau gali toliau nebeatlikti teismo jam paskirtos bausmės ir jos vykdymas turi būti nutrauktas, nes jau pasiekti įstatyme numatyti bausmės tikslai, nuteistasis jau atliko adekvačią jo padarytiems nusikalstamiems veiksmams bausmę, pasitaisė, ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Nuteistasis savo skunde didelę reikšmę suteikia savo šeimos interesams, apygardos teisme yra gauti A. P. ir A. Z. nuteistąjį teigiamai charakterizuojantys ir jį užtariantys prašymai, tačiau nuteistasis paleistas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos grįžtų gyventi į sugyventinės namus, prieš kurią taip pat yra panaudojęs smurtą ir už tai nuteistas, ten pat gyvena ir jų mažametis vaikas, todėl R. P. neįvertino dėl savo veiksmų kilsiančių pasekmių ir pats apribojo galimybę bendrauti su jam artimais žmonėmis.

Priešingai nei teigia nuteistasis apylinkės teismas labai išsamiai ir detaliai įvertino R. P. pastangas resocializuotis, motyvuotai nurodė, kodėl šios pastangos nelaikytinos pakankamomis. Iš skundžiamos nutarties taip pat matyti, kad teismas atsižvelgė į nuteistojo artimųjų prašymuose nurodytas aplinkybes, tačiau jos nepakeitė teismo nuomonės dėl to, jog Komisija priėmė teisingą sprendimą R. P. atžvilgiu. Įvertinus tai, kad nuteistasis daug kartų teistas ir dėl savo elgesio jokių išvadų nedaro, visi nuteistojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. P. skundą atmesti ir palikti galioti 2019 m. balandžio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Alenas Piesliakas