Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų saugos ir sveikatos specialistu, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. S. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2025 m. vasario 9 d., apie 14.59 val., adresu Šaltinio g. 3, Šilėnų k., Zujūnų sen., Vilniaus r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,28 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis D. S. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Atvažiavo į sodą, kur žmonos močiutė stato namuką, buvo šalta, buvo paliktas alkoholis, kažkaip pamanė, kad šiek tiek išgers, kol važiuos namo spės prasiblaivinti, bet atsitiko kitaip. Kilo ir abejonių sėsti prie vairo, galimai dar sustojęs vartojo, kol policija atvažiavo. Smulkmenų neatsimena, bet atvažiavęs į sodą vartojo alkoholį, važiavo kitu keliu vėliau iš sodo ir kiek pamena, ten tokia vieta, kur žmonės ateina pasivaikščioti, jie pamanė, kad ten yra pėsčiųjų takas ir eismas draudžiamas. Tai apsisuko, bet pasakė, kad ten kelias ir galima važiuoti, nuvažiavo šiek tiek toliau, sustojo, nežino kiek laiko užtruko kol policija atvažiavo. Jie tiesiog jį pažadino, buvo užsirakinęs automobilį pamiegoti. 20 metų gal vairuoja automobilį. Nėra pasitaikę tokių atvejų, kad vartojant alkoholį sėstų prie vairo. Jis buvo blaivus tuo metu, kai 2011 metais per eismo įvykį kliudė pėsčiąjį. Žmonos močiutei priklauso automobilis, jį naudoja kai reikia vaistus jai leisti, ar į parduotuvę nuvežti. Automobilis stovi jų namų kieme. Savo reikmėms juo nesinaudoja. Vasario 9 d. važiavo link sodo pasižiūrėti kaip vyksta statybos. Jų gyvenamosios vietos adresu automobilis stovi. Savo transporto priemonės registruotos jo vardu neturi. Važinėja viešuoju transportu arba Boltu. Jis važiuoja viešuoju transportu į darbą, žmona kitu automobiliu. Kitas automobilis taip pat priklauso D. B.. D. B. pati nevairuoja, ji perka automobilius, dovanoti nedovanoja, bet prašo pavėžėti. 2024 m. buvo pažeidimas jo, ten buvo viršytas greitis. Tuo metu vežė D. B. į Palangą. Labai blogai vertina tokį savo elgesį, gėda. Tiesiog šovė į galvą paimti ir išgerti, buvo šalta. Iš sodybos yra du keliai, per pažintinį kelią yra automobilių takas, gali būti, kad važiavo pro ten, nes norėjo pasigrožėti mišku. Buvo sustojęs atlikti gamtinius reikalus. Dėl rusiškos muzikos, jos nesiklauso, gal žmonėms ten, kurie vaikščiojo taip pasigirdo. Yra policijai ir pats pranešęs apie girtus vairuotojus. Automobilio vertė gal apie 32 tūkst. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties neturi. D. B. abejoja, kad išsaugojus. Jis nedalyvavo automobilio pirkime, padėjo atvairuoti automobilį, kai ji nusipirko. Už automobilį buvo sumokėta 20 tūkstančių, kokia reali dabar jo vertė nežino. Žmona jam yra autoritetas ir ne tik, ji jų mažamečių vaikų motina. Sprendimus šeimoje priima pasitarę su žmona tarpusavyje dažniausiai. Išvadas padarė, pasekmes ir dabar jaučia. Ir žmonai nepatogumai, ir žmonos močiutės sveikatai, ir pasekmės bus jaučiamos dar ilgai.

Kaip galima laiduotoja teisiamojo posėdžio metu apklausta E. S. paaiškino, kad žino, dėl ko nagrinėjama byla. Apie įvykį sužinojo tą pačią dieną, nuvykus į įvykio vietą sužinojo. Turi programėlę, kurioje jie su vyru mato vienas kito buvimo vietą, pamatė, kur jis yra ir nuvyko. Jis nekėlė telefono ilgai ir dėl to nuvyko į jo buvimo vietą. Kilo nerimo jausmas. Nuvykusi į vietą, pamatė policijos pareigūnus ir savo vyrą. Aptarinėjo su sutuoktiniu kodėl taip atsitiko, paaiškinti negalėjo. Neigiamai vertina šį įvykį, niekada taip nėra buvę. Jis taip pat nežino, kodėl taip atsitiko, yra kartu 10 metų. Jis niekada neturėjo problemų su alkoholiu ir vairavimo neblaiviam, pats lankėsi pas darbo psichologę pasikonsultuoti kodėl taip įvyko. Jis geras tėtis, geras vyras, jokių nesutarimų, nieko nebuvo, sunku patikėti šia situacija, nes labai neįprasta. Du ir aštuoni metai jų vaikams. Ji pedagogė yra. Nuo praeitų metu rugsėjo mėnesio dirba, prieš tai buvo motinystės atostogose. D. B. yra jos močiutė. Močiutės yra transporto priemonė, ji skirta jos reikmėms, leidžia jiems ja pasinaudoti, kai reikia ją nuvežti kažkur. Savo transporto priemonę turi savo reikmėms. Tas vienas automobilis yra jų šeimos, registruotas D. B. vardu, bet ji naudojasi juo. Tai yra jos automobilis, naudoja jos tikslams, bet atsiklausus naudoja sau. Tą dieną močiutė nežinojo, kad buvo paimtas automobilis Volvo. Du automobiliai yra registruoti D. B. vardu. Volvo tik su močiute susiję. O kitu automobiliu naudojasi E. S. pati asmeniškai, iki kardomosios priemonės paskyrimo naudojosi ir jos vyras. D. B. automobilis ir pirktas kaip gera prekė, kaip investicija buvo. Kitą automobilį pirko irgi močiutė. Reiktų paklausti D. dėl ko ji pirko du automobilius savo vardu. Dažiausiai jis važinėja autobusu, bet kartais tekdavo ir mašina pasinaudoti. Vienas automobilis pirktas, nes buvo gautas geras pasiūlymas ir tiesiog močiutė jį įsigijo ir naudojamas jos reikmėms. O kitu naudojasi E. S., bet pirko močiutė. Dokumentuose jis močiutės, bet faktiškai naudojasi E. S. Volvo automobilis stovi tiesiog, atsiklausus močiutės galima juo pasinaudoti, arba jos reikmėms. Dažnai močiutę tenka vežti į procedūras, apsipirkti, tai dažnai naudojamas automobilis. Jai patogiau į jį įlipti. Jų pajamos susideda iš jos ir vyro darbo užmokesčio. Kreditinių įsipareigojimų neturi. Automobilis stovi pas juos kieme, nes yra vietos daug. Gera investicija, močiutė pirko jį kartu pasitariant su D., buvo geras gautas pasiūlymas ? geras, kokybiškas automobilis, už normalią kainą. Automobilis nebuvo pirktas D. Močiutė draudžia automobilį, pati moka įmokas. Kalbėjo su vyru dėl laidavimo, buvo netinkamai pasielgta, lankėsi darbe pas darbo psichologę, pasikalbėti dėl įvykio, kodėl galėjo atsitikti, nes nieko panašaus nebuvo niekada. Tą dieną, kai jis išvyko, nebuvo jos namuose. Ji buvo su vaikais išvykusi, berods buvo savaitgalis, jei neklysta. Jos vyras nebuvo išgėręs, kai jį paliko namuose. Jis niekada nesėdo neblaivus prie vairo. Supranta laidavimo esmę, kaip laidavimas už asmenį. Būtų pajėgi suvaldyti jį, mano nepasikartos toks jo elgesys, nes pasekmės didelės, jis jas suprato.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jo padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis ir prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, BPK 291 straipsnio pagrindu paskelbus byloje esančius dokumentus.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta transporto priemonės savininkė D. B. parodė, kad Volvo yra jos mašina. Su Volvo mašina ją visur vežioja, nes ji labai prastai jaučiasi. Vos ne kasdieną į polikliniką, į Santariškes, jos kojos labai prastos. Labai visur vežioja ją. Dvi mašinas turi. Viena atiduota anūkei, kuri turi du vaikus, o kita pirkta tam, kad ne visada jie gali, kai dirba, nuvežti ją kažkur. Tai Volvo automobiliu ją gali nuvežti kiti giminaičiai. (duomenys neskelbtini), kur ji gyvena, mažai vietos, todėl mašina stovi (duomenys neskelbtini) pas anūkę. Dukra gali ją nuvežti, anūkė gali, jos vyras gali vairuoti jos Volvo mašiną. Ji pati nevairuoja ir sena yra, ir nemato. Dukra turi mašiną, bet ji dirba. Geriausiai, kai yra jos mašina ir ta mašina yra laisva. Būna, kad pastovi Volvo mašina tiesiog kieme kurį laiką. D. pasiėmė mašiną be jos žinios, savavališkai tą dieną. Įprastai viską daro tik su jos žinia. Pasisako, kai paima mašiną, kaip jie gali paimti, jie jai visas paslaugas teikia. Ji labai nesavarankiška. Būtinai atsiklausia jos, ar gali paimti mašiną. Automobilis visą laiką pas anūkę paliktas. Jai viską pasako, ji turi jais pasitikėti, jai padeda, globoja.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ? ir BPK) 276 straipsnio nustatyta tvarka, teismas pagarsino liudytojos D. B. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. vasario 13 d., kuomet ji nurodė, kad jai priklauso automobilis Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ji yra jo savininkė, tačiau automobiliu naudojasi jos anūkė E. S. ir jos sutuoktinis D. S. Kadangi ji dabar labai prastai vaikšto, tai jos dukra E. su vyru ją visur veža į gydymo įstaigas, kai jai reikia. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), automobilis Volvo XC90, visada paliktas anūkės E. S. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tai ji nežino kiek ir kaip jie naudojasi automobiliu, ji tik paprašo, kai jai reikia, kad ją nuvežtų į gydymo įstaigą. 2025 m. vasario 12 d., vakaro metu, tikslaus laiko neatsimena, jai paskambino anūkės vyras D. S., pasakė, kad jis nusikalto, būdamas neblaivus 2025 m. vasario 9 d. važiavo su jai priklausančiu automobiliu Volvo XC90, kad tai jo pirmas ir paskutinis kartas, kad jis važiavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir kad ją reikia apklausti liudytoja, kad jai reikia grąžinti jos automobilį. Anūkės E. vyras D. S. sakė, kad jis buvo jai priklausančiame sode (duomenys neskelbtini), kad ten vartojo alkoholį, jis jai nesakė, dėl ko vartojo alkoholį, sode yra statomas namas, ten galėjo būti statybos darbuotojų paliktas alkoholis. Jos anūkės vyras D. S. yra nevartojantis alkoholio, jai tai buvo keista, kai tai sužinojo, kad jis vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nežino kokiomis aplinkybėmis jis vartojo alkoholį ir dėl ko. Ji juo visada pasitikėjo. Prašo grąžinti jai nuosavybes teise priklausantį automobilį Volvo XC90. Ji pretenzijų D. S. dėl automobilio Volvo XC90 neturi (b. l. 56–59).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas Remigijus Masalskas parodė, kad 2025 m. vasario 9 d. apie 15.05 val. dirbant kartu su specialistu E. Gailiušu, Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo nurodymu nuvyko adresu Vilniaus r. sav., Šilėnų k., kur galimai Šaltinio g. važinėja automobilis Volvo, kurio vairuotojas vizualiai neblaivus, liudininko teigimu buvo sustojęs, išlipęs iš automobilio nusišlapino ir nuvažiavo toliau. Vykstant į vietą, budėtojas informavo, kad gauta dar papildomai pranešimų apie neblaivų vairuotoją ir pakartotinai informavo, kad pranešė kitas liudininkas, jog automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Piliakalnio g. ir sustojo prie Šilėnų k. kapinių, automobilyje garsiai pasileidęs muziką. Atvykus prie kapinių minėto automobilio nerado, toliau jiems važiuojant Piliakalnio g., apžvalginiu taku, keletas praeivių nurodė, kad automobilis Volvo maždaug prieš dešimt minučių nuvažiavo nuo kapinių apžvalgos grindiniu. Jiems nuvažiavus nuo kapinių apie 1 km, rado stovintį pranešime nurodytą automobilį Volvo, kuris stovėjo važiuojamojoje dalyje, trukdė kitų transporto priemonių eismui, užstatęs visą siaurą kelio dalį, dėl to negalėjo pravažiuoti kitos transporto priemonės, stovėjo įjungtu varikliu ir vairuotojo sėdynėje miegojo vyriškis, kuris buvo užsirakinęs automobilyje. Jiems pabeldus į vairuotojo pusės automobilio stiklą, po kurio laiko vyriškis atsibudo ir atidarė vairuotojo pusės automobilio dureles. Paaiškėjo, kad automobilyje, vairuotojo vietoje buvo vyriškis D. S., gim. (duomenys neskelbtini). Jiems bendraujant su D. S., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, jis svirduliavo, jiems nieko tiksliai paaiškinti negalėjo. Jiems susisiekus su liudytoju E. K. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), šis atvyko į vietą ir raštu paliudijo D. S. vairavimo faktą automobiliu Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). D. S. alkotesteriu „Alcotest 7510 ARCK-0006“, pirmu pūtimu buvo nustatyta 2,43 promilės, antru pūtimu 2,28 promilės. Kadangi vairuotojas D. S. buvo labai neblaivus, jis negalėjo paaiškinti aplinkybių, o jam paaiškinus, kad transporto priemonė bus nuvežta, jis pasakė, kad jis pats parvairuos savo transporto priemonę į namus, kadangi automobilis priklauso jam. D. S. buvo įteiktas šaukimas 2025 m. vasario 11 d. atvykti į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus aps. VPK) Vilniaus rajono policijos komisariatą. Automobilis Volvo XC90 buvo išvežtas į saugomą aikštelę adresu Minsko pl. 21, Vilnius. Įvykio vietoje filmavo „Body“ kamera, dėl ko kūno kamerų „Body“, sistemoje nėra išsisaugoję jų filmuoti vaizdo įrašai, nežino, galbūt juos įkelia sistemoje ne iš karto, o vėliau (b. l. 21–24).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. K. parodė, kad važiuodamas su šeima į Šilėnų k., Vilniaus r., prieš save, važiuojamojoje dalyje, pamatė labai lėtai važiuojantį mėlyną automobilį Volvo XC90, automobilio valstybinių numerių šiuo metu nepamena. Jam palikus automobilį stovėti šalia kaime esančios bažnyčios, pamatė kaip į tą pačią vietą atvažiavo minėtas Volvo vairuotojas. Matė kaip jis vairavo automobilį iš kurio labai garsiai grojo rusiška muzika. Daugiau automobilyje kitų žmonių nebuvo. Ar vyras buvo prisisegęs diržą nežino, neatkreipė dėmesio. Jam išlipus iš savo automobilio ir pradėjus eiti taku pasivaikščioti, pamatė, kad minėtas automobilio vairuotojas išlipo iš savo automobilio svyruodamas, ramstydamasis į mašiną, purtydamasis ir apėjęs vairuoto automobilio Volvo XC90 priekines keleivio dureles, pradėjo šlapintis link automobilio. Tai pamatęs, suprato, kad žmogus yra neadekvatus, galimai girtas. Vyras buvo aukštas, mano, kad jo ūgis galėjo apie 190 centimetrų, smulkaus sudėjimo, šviesios odos spalvos bei labai trumpai skustų plaukų. Jis buvo apsirengęs pilkšvos spalvos striukę, užsidėjęs gaubtuvą, tamsias sportines kelnes. Iškart paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą (toliau – ir BPC) ir pranešė apie situaciją. Paskambinęs į BPC, nuėjo toliau savo keliais su šeima. Po kurio laiko, jam paskambino policijos pareigūnas ir paprašė, kad E. K. atvažiuotų į miškelį, esantį šalia Šilėnų k. Jam atvykus, pamatė kaip tas pats, jo prieš tai minėtas asmuo stovėjo šalia policijos pareigūnų. Policijos pareigūnai E. K. davė baltą lapą ir paaiškino, kad jis turi parašyti paaiškinimą, ką matė ir kas įvyko. Užpildęs paaiškinimą, jį atidavė pareigūnams ir išvyko namo. Vėlai vakare, jam paskambino kitas policijos pareigūnas ir pasakė, kad jis bus apklaustas. Šiuo metu, daugiau apie įvykį nieko pasakyti neturi (b. l. 28–31).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. Š. parodė, kad 2025 m. vasario 9 d. apie 14.30 val., jis paliko savo automobilį automobilių stovėjimo aikštelėje, Šilėnų pažintinio tako parkinge, Šilėnų k., Vilniaus raj. sav., ėjo link Šilėnų bažnyčios, jis eidamas pamatė prie bažnyčios stovintį automobilį Volvo, mėlynos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio variklis buvo užvestas, automobilyje garsiai grojo muzika, po ko automobilio vairuotojas pradėjo su automobiliu važiuoti link kapinių, netoli bažnyčios buvo ženklas, kad Šilėnų pažintinio tako pradžia, reikia toliau keliauti be automobilio. Tačiau automobilio Volvo vairuotojas pravažiavo minėtą kelio ženklą ir važiavo pažintiniu taku. R. Š. ėjo lėtai Šilėnų pažintiniu taku, takas siauras, visi žmonės turėjo pasitraukti eidami su vaikais, nes jis važiavo Šilėnų pažintiniu taku. Jis priėjo iki šaltinio „Akis“ ir kai grįžo vėl į pažintinį taką, jis pamatė, kad automobilio Volvo vairuotojas jau grįžta atgal link pažintinio tako, jis kažkur apsisuko ir grįžinėjo atgal, vėl garsiai grojo muzika automobilyje ir jis nuvažiavo link Šilėnų bažnyčios, kapinių. R. Š. nuo pažintinio tako ėjo link bažnyčios, priėjus prie kapinių, vėl pamatė automobilio Volvo vairuotoją, jis važiavo nuo bažnyčios vėl link pažintinio tako, garsiai klausydamas muziką, R. Š. kilo įtarimas, kad automobilio Volvo vairuotojas yra neblaivus. Jis matė, kad automobilio Volvo vairuotojas automobilyje rūkė, nematė, kad jis automobilyje vartotų alkoholį. R. Š. paskambino telefonu 112 į BPC, pasakė, kad automobilio Volvo XC90 ar XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas yra galimai neblaivus, kad jis važinėjasi agresyviai per pažintinį taką, stipriai spaudė automobilio gazą ir garsiai leido muziką. Daugiau nieko parodyti neturi (b. l. 34–37).

E. K. paaiškinime užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad atvykę pasivaikščioti su šeima į Šilėnų k. ir Šaltinio g., pastebėjo lėtai judantį mėlynos spalvos Volvo džipą XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas važiavo lėtai ir klausėsi garsiai muzikos. Sustojęs išlipo ir pradėjo šlapintis, ir tada pranešė telefonu 112 apie šį vairuotoją, galimai neblaivų. Automobilyje buvo vienas, nuvažiavo Piliakalnio g. link. Atvykęs prie ekipažo, atpažino vairuotoją (b. l. 25).

2025 m. vasario 12 d. perklausius BPC pateiktus du garso įrašus nustatyta, kad į BPC paskambina vyras, kuris nurodo, kad Šilėnuose, prie bažnyčios, važinėja vyras su mėlynu Volvo džipu, visiškai girtas, tai sprendžia iš būklės, kaip jis vairuoja ir ką jis daro išlipęs. Taip pat nurodo, kad vairuotojas išlipo iš mašinos, pradėjo viešai atsistojęs tuštintis ir pranešėjas suprato, kad čia jau kažkas negerai yra, nežiūrėjo į mašinos numerius. Perklausius antrąjį garso įrašą nustatyta, kad į BPC paskambina vyras, kuris nori pranešti apie neaiškų vairuotoją, kuris per pažintinį taką važinėjasi su mašina, leidžia muziką. Adresas – Šilėnų pažintinis takas. Automobilis mėlynos spalvos, Volvo XC90, ar XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad čia su mašina nelabai galima važiuoti, žmonės vaikšto su vaikais, jis važiuoja pirmyn, atgal. Dabar sustojo netoli kapinių, buvo prieš tai ir toliau nuvažiavęs ir agresyviai ten važinėjo, nežino, gal neblaivus (b. l. 9–12).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad apžiūros objektas – transporto priemonė Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovinti Šilėnų k., Piliakalnio g. apžvalginiame take. Automobilis stovi įkalnėje, priekiu į piliakalnio pusę, automobilis vizualiai nesugadintas, kėbulo detalės apsinešusios purvu, smulkių subraižymų nesimato. Automobilio salone, viduryje tarp priekinių sėdynių atidaryta nepilna alaus skardinė. Transporto priemonė evakuatoriaus pagalba išvežta į saugomą aikštelę Minsko pl. 21, Vilnius (b. l. 38–47).

Neblaivumo nustatymo akte užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad D. S. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu į nosies galą (atsimerkęs, užsimerkęs) negali. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš keturias valandas, alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0006, buvo patikrintas neblaivumas ir 17.22 val. pirmuoju tikrinimu nustatytas 2,43 promilės girtumas, antruoju tikrinimu 17.38 val. nustatytas 2,28 promilės girtumas. Su tikrinimo rezultatais D. S. sutiko (b. l. 61–64).

Vilniaus aps. VPK Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus tyrėjo Juliaus Staškūno tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad tarnybinio pranešimo pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį dėl to, jog 2025 m. vasario 9 d., 17.38 val., adresu Piliakalnio g., Šilėnų k., Vilniaus raj., D. S., gim. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,28 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 6–7).

Priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) akte užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad priverstinai nuvežta transporto priemonė Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į saugomą aikštelę adresu Minsko pl. 21, Vilnius (b. l. 50).

2025 m. vasario 13 d. leidime atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad automobilis Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas savininkei D. B. (b. l. 60).

AB „Regitra“ duomenų bazės pažyma apie kelių transporto priemones patvirtina, kad transporto priemonė automobilis Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas D. B. vardu (b. l. 51).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis nustatyta, kad automobilio Volvo XC90, pasirinkti metai 2019, vidutinė kaina su PVM – 35 258 Eur (b. l. 53).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Šio straipsnio pirmojoje dalyje išskirti šie alternatyvūs būtinieji nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai: 1) transporto priemonės vairavimas arba mokymas praktinio vairavimo, esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; 2) vengimas neblaivumo patikrinimo, kai asmeniui buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Sprendžiant, ar asmens veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, pakanka nustatyti, jog asmuo atliko bent vieną iš šioje baudžiamojo įstatymo normoje numatytų alternatyvių veiksmų. Nagrinėjamu atveju aktualus pirmasis požymis, t. y. transporto priemonės vairavimas, esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir įvertinus joje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamojo D. S. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta visiškai, t. y. byloje nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, D. S., veikdamas tyčia, būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių, t. y. 2,28 promilių, girtumas.

Įrodymais, pagrindžiančiais D. S. kaltę, laikytini jo paties parodymai, liudytojo E. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuomet jis nurodė, kad D. S. išlipęs iš automobilio svyravo, ramstėsi į mašiną, purtėsi; R. Š. duoti parodymai, kuomet jis nurodė, kad D. S. važiavo automobiliu pažintiniu taku, važinėjosi agresyviai; policijos pareigūno R. Masalsko ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie patvirtina, kad kaltinamasis buvo sustojęs važiuojamojoje dalyje ir miegojo, bendraujant su kaltinamuoju, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, svirduliavo; neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys patvirtinantys, kad patikrinus blaivumą, kaltinamajam buvo nustatytas 2,28 promilių girtumas; BPC garso įrašuose užfiksuoti duomenys dėl neblaivaus D. S. vairavimo aplinkybių, kuomet paskambinę keli asmenys pranešė, kad automobilį Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojantis vyras elgiasi neadekvačiai, galimai yra neblaivus. Pirmiau teismo įvertinti įrodymai taip pat leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atlikdamas kaltinime nurodytus ir bylos nagrinėjimo metu pasitvirtinusius veiksmus, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad D. S. veiksmai atitinka visus jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymius ir pagal 281¹straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nustatytos BK 281¹ straipsnyje, ir sprendžiant klausimą, ar yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus KET pažeidimus ir jam taikytą administracinę atsakomybę. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad per pastaruosius vienerius metus D. S. administracine tvarka buvo baustas už KET pažeidimus du kartus (b. l. 102–105), tačiau baudos kaltinamojo buvo sumokėtos įstatyme nustatytais terminais.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas, kaltinamojo veiksmais žala nepadaryta. Byloje nėra duomenų apie D. S. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. D. S. dirba UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 106). Neigiamai D. S. charakterizuojančių duomenų nei baudžiamojoje byloje, nei Lietuvos teismų informacinės sistemoje „Liteko“ nėra, taip pat nenustatyta, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo jis vėl būtų pažeidęs baudžiamuosius įstatymus. Duomenų apie sistemingai daromus nusikaltimus ir (ar) kitus teisės pažeidimus nebuvimas, teigiamai D. S. asmenybę charakterizuojantys duomenys, sudaro pagrindą vertinti jo įvykdytą nusikalstamą veiką kaip atsitiktinę. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad šiuo atveju yra pagrindas manyti, jog ateityje D. S. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Įvertinus pirmiau aptartas byloje nustatytas aplinkybes kaip visumą, darytina išvada, kad kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laiduotojais gali būti paskirti tik verti teismo pasitikėjimo asmenys, turintys autoritetą kaltinamajam ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2018).

Laiduotoja siekianti būti E. S., kaltinamojo žmona, teisme paaiškino, kad jie jau kartu yra 10 metų, turi du mažamečius vaikus, D. S. yra geras vyras ir tėtis. Taip pat nurodė, kad apie įvykį sužinojo tą pačią dieną, neigiamai jį vertina, niekada taip nėra buvę, abu aptarinėjo šį įvykį. D. S. lankėsi pas darbo psichologę. Sunku jai patikėti šia situacija, nes labai neįprasta, D. S. niekada neturėjo problemų su alkoholiu ir vairavimu būnant neblaiviam. Būtų pajėgi suvaldyti savo vyrą, ji yra autoritetas savo vyrui.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad E. S. anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, yra dirbanti, darbdavio charakterizuojama kaip atsakinga, profesionali, gebanti lanksčiai prisitaikyti prie kintančių darbo sąlygų darbuotoja, kuri nuolat tobulina savo įgūdžius.

Įvertinus D. S. ir E. S. teisme duotus paaiškinimus, teismui nekyla abejonių, kad juos sieja tarpusavio pasitikėjimu grįsti santykiai. Tiek D. S., tiek E. S. paaiškino, kad jie kartu jau yra apie 10 metų, abu vertina neigiamai šią kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką. Šios byloje nustatytos aplinkybės rodo E. S. požiūrį į D. S. įvykdytą nusikalstamą veiką ir, vertinant jas kartu su kitais pirmiau aptartais ją charakterizuojančiais duomenimis, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo.

Bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad E. S. yra tinkama būti laiduotoja. E. S. tiek prašyme dėl kaltinamojo perdavimo jos atsakomybėn pagal laidavimą, tiek teisiamojo posėdžio metu aiškiai išdėstė poziciją laiduoti už kaltinamąjį. Nurodė, įsipareigojanti laiduoti už D. S., jį prižiūrėti, daryti jam teigiamą įtaką. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad E. S. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jos, kaip laiduotojos atsakomybę ir kad ji išreiškė tvirtą sutikimą būti laiduotoja.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad yra visi baudžiamajame įstatyme nustatyti pagrindai atleisti D. S. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį E. S. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą. Įvertinus įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, jos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę darytina išvada, kad toks laidavimo terminas bus pakankama poveikio priemonė D. S. Atsižvelgiant į laiduotojos prisiimtą atsakomybę, jų tarpusavio ryšį, šeimoje augančius mažamečius vaikus, skirtiną baudžiamojo poveikio priemonę laidavimas skirtinas be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos įstatyme nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės.

Teismų praktikoje pasisakyta, kad teismas kiekvienoje byloje sprendžia individualiai, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti. Sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonių parinkimo, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, atsiradusius padarinius, kaltininko asmenybę ir kitas svarbias aplinkybes, apibūdinančias padarytą nusikalstamą veiką ir kaltininko elgesį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis įvykdė nusikaltimą transporto eismo saugumui, naudodamasis jam suteikta specialia teise.

Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Šiame straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau jo paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje nustatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Spręsdamas klausimą dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismas turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, kuri, teismo vertinimu, yra aktuali ir nagrinėjamoje byloje, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai ir šiurkščiai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje nustatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-85/2010 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas 2,28 promilių girtumas, tad, teismo vertinimu, atleidžiant D. S. nuo atsakomybės pagal laidavimą, jam yra tikslinga paskirti BK 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nustatydamas uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminą, teismas atsižvelgia į tai, kad, bylos duomenims, D. S. iškvėptame ore nustatyta etilo alkoholio koncentracija siekė 2,28 promiles alkoholio, t. y. daugiau nei penkis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės); vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis kėlė pavojų sau ir aplinkiniams, nes dalyvavo viešajame eisme, važiavo transporto priemone pažintiniame take, kur vaikščiojo žmonės su vaikais. Taigi tai, kad nagrinėjamu atveju pavyko išvengti sunkesnių padarinių, tėra tik laimingas atsitikimas.

Įvertinus šias sprendžiamam klausimui reikšmės turinčias aplinkybes kaip visumą, taip pat kaltinamojo nuoširdų gailėjimąsi dėl įvykdyto nusikaltimo, tą aplinkybę, kad už tokio pobūdžio teisės pažeidimų padarymą jis yra traukiamas atsakomybėn pirmą kartą, kaltinamajam nustatytinas 2 (dvejų) metų uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2025 m. vasario 11 d. (b. l. 82–85), t. y. nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo, D. S. paskyrimo dienos.

BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal teismų praktiką nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą arba be kurių panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kai asmuo, vairuodamas automobilį neblaivus, padaro nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, automobilis pripažįstamas šios nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-495/2020, 2K-7-61-511/2023). BK 72 straipsnio 5 dalis, nustato, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Šiuo atveju byloje nustatyta, kad D. S. įvykio metu vairuotas automobilis, kuris laikytinas jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo priemone, nuosavybės teise priklauso kaltinamojo žmonos močiutei D. B. Tokiais atvejais, kai kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, naudoja kitiems asmenims priklausantį turtą, atitinkantį BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius, teismai įpareigoti įvertinti kitų (trečiųjų) asmenų kaltės ar rūpestingumą laipsnį, sąryšį tarp jo elgesio ir padarytos nusikalstamos veikos. Apklausęs transporto priemonės savininkę, įvertinęs jos duotus paaiškinimus kartu su kita bylos medžiaga, teismas visgi sprendžia, kad byloje nėra neginčijamų duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkė būtų skatinusi vairuoti kaltinamąjį jam būnant neblaiviam ir padaryti nusikalstamą veiką, davusi leidimą kaltininkui neblaiviam vairuoti automobilį ar būtų žinojusi apie tokį kaltinamojo neteisėtą elgesį. Byloje surinkti D. S. teigiamai charakterizuojantis duomenys taip pat patvirtina D. B. duotus paaiškinimus, kuomet ji nurodė, kad ji nesitikėjo, jog jos anūkės vyras galėtų taip pasielgti. Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis pirmiau aptartomis BK nuostatomis ir šiuo klausimu formuojama teismų praktika, iš kaltinamojo išieškotina pirmiau nurodyto automobilio vertė (BK 72 straipsnio 2, 3, 7 dalys).

Baigiamųjų kalbų metu prokurorė, vadovaudamasi BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, prašė, vadovaujantis VšĮ „Emprekis“ duomenimis iš kaltinamojo išieškoti visą automobilio, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės atitinkančią sumą – 35 258 Eur. Pasak prokurorės, šiuo atveju negalima vadovautis kaltinamojo pateiktu mokėjimo pavedimu, kuris patvirtina, jog už automobilį D. B. buvo pervesta 20 000 Eur pinigų suma, nes dažnu atveju pirkimo?pardavimo sutartyse nurodoma mažesnė, realios turto vertės neatitinkanti, kaina. Teismas negali visiškai sutikti su tokiu teiginiu.

Pagal BK 72 straipsnį, konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020).

Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad nesant byloje duomenų apie konkrečios transporto priemonės, naudotos nusikaltimo padarymo metu, rinkos vertę, transporto priemonių rinkos vertė nustatoma vadovaujantis VšĮ „Emprekis“ naudotų transporto priemonių kainų žinyno „Autotransporto kainos Lietuvoje“ duomenimis, o tai laikoma tinkamu tokios vertės nustatymo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-788/2023). Tačiau esant byloje pirmiau nurodytų duomenų, nustatant transporto priemonės rinkos vertę, vadovaujamasi jais. Atsakydamas į teismo klausimus, kaltinamasis nurodė, kad transporto priemonės savininkė už automobilį sumokėjo 20 000 Eur. Byloje yra pateiktas mokėjimo nurodymas, kuris patvirtina, kad D. B. pervedė būtent tokią pinigų sumą, 20 000 Eur, į buvusio transporto priemonės savininko A. Š. banko sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodyta – pirkimo pardavimo sutartis Volvo XC90 (duomenys neskelbtini) (b. l. 158). Be to, remiantis AB „Regitra“ duomenimis, automobilis Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso D. B., kuri jį įsigijo pirkimo?pardavimo sutartimi už 20 000 Eur (b. l. 51). Nesant byloje duomenų dėl šios pirkimo?pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ar nuginčijimo, spręsdamas klausimą dėl minėtos transporto priemonės vertės (jos dalies) išieškojimo iš kaltinamojo, teismas remsis būtent šiais, o ne byloje esančiais VšĮ „Emprekis“, duomenimis.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020).???

Teismo jau buvo minėta, kad D. S., remiantis byloje esančiais duomenimis, charakterizuojamas vien teigiamai – anksčiau neteistas, dirbantis, išgyvena dėl įvykio. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra. Nustatydamas iš D. S. išieškotinos transporto priemonės vertės dalį, teismas atsižvelgia ir į tai, kad jo vairavimo patirtis yra apie 20 metų, anksčiau už tokio pobūdžio teisės pažeidimų trauktas atsakomybėn nebuvo, per pastaruosius vienerius metus už KET pažeidimus buvo baustas du kartus, baudos sumokėtos, augina du mažamečius vaikus. Šiuo atveju teismas įvertina ir kaltinamojo nuoširdų gailėjimąsi teisminio bylos nagrinėjimo metu, kuomet, pripažindamas savo kaltę, pastarasis nurodė niekada daugiau taip nesielgsiąs. Kaltinamasis nurodė, kad padarė išvadas dėl savo neteisėto elgesio, pasekmes jaučia iki šiol. Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes kaip visumą, įvykdyto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kuomet D. S. buvo nustatytas net 2,28 prom. girtumas, vadovaudamasis proporcingumo principu, siekdamas tinkamai individualizuoti asmeniui skirtiną baudžiamojo poveikio priemonę, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas konfiskuoti iš D. S. ne visą, bet dalį automobilio „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės, nustatant, kad iš kaltinamojo išieškotina pinigų suma sudaro 8 000 Eur.

Dėl proceso išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė patikslintą pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta, jog dėl kaltinamajam D. S. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybės išlaidos sudaro 277,08 Eur, šias išlaidas prašoma priteisti iš kaltinamojo.

Šioje baudžiamojoje byloje teismas, atsižvelgdamas į tai, jog baudžiamoji byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, siekdamas užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamą teisę į gynybą, vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, pripažino gynėjo dalyvavimą būtinu tam, kad būtų tinkamai užtikrintos kaltinamojo teisės į gynybą įgyvendinimas. Tai reiškia, kad gynėjas kaltinamajam buvo paskirtas teismo iniciatyva, vadovaujantis imperatyvia įstatymo nuostata. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš jo neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, tad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamojo netenkintinas.

Dėl kitų proceso klausimų

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 78–81, 82–85, 86–89), paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD-R laikmena su BPC garso įrašais, paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

D. S., padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirti D. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. vasario 11 d.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, pranešti apie šią D. S. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę AB „Regitra“.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš D. S. automobilio Volvo XC90, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertės dalį – 8 000 Eur (aštuonis tūkstančius eurų). Išaiškinti D. S., kad ši pinigų suma turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6610).

D. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti nepakeistas iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, D. S. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti AB „Regitra“.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl D. S. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.

Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD-R laikmeną su Bendrojo pagalbos centro garso įrašais, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

1. jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2. jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

3. asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Išaiškinti E. S., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.