- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-14
- Bylos Nr.
- 2S-210-590/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00044-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidas Stankevičius
- Atsakovas
- D. V.
- Ieškovas
- L. V.
- Trečiasis asmuo
- I. V.
- Išvadą teikia
- Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. V. atskirąjį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo L. V. ieškinį atsakovei D. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, trečiasis asmuo I. V., institucija, teikianti išvadą byloje – Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas L. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei D. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, trečiasis asmuo I. V., institucija, teikianti išvadą byloje – Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. V. tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
Ukmergės rajono apylinkės teismas 2014-11-24 nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir nustatė ieškovo L. V. laikiną bendravimo su sūnumi A. V. tvarką: ieškovas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos kiekvieną savaitės antradienį nuo 9 val. ir parveža sūnų į jo gyvenamąją vietą iki 12 val., kai dirba popietinėje pamainoje, ir pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos kiekvieną savaitės antradienį nuo 15 val. ir parveža sūnų į jo gyvenamąją vietą iki 19 val., kai dirba rytinėje pamainoje; ieškovas gali pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos nelyginį mėnesio savaitgalį, t. y. kai dirba rytinėje pamainoje nuo penktadienio 15 val. ir parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val.; ieškovas gali pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos Kalėdų šventės proga, t. y. gruodžio 25 dieną nuo 9 val. ir parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 19 val.; ieškovas gali pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos Velykų šventės proga, t. y. Šv. Velykų antrąją dieną nuo 9 val. ir parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 19 val.; ieškovas gali pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos Tėvo dieną, t. y. birželio pirmą sekmadienį nuo 9 val. ir parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 19 val.; ieškovas, praleisdamas laiką su vaiku, užtikrina atsakovei susisiekimą telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis; atsakovė turi teisę atsisakyti leisti ieškovui pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos, jei vaikas serga, tačiau šia priežastimi negali motyvuoti atsisakymo leisti matytis su sergančiu vaiku; atsakovė, atsižvelgdama į vaiko ir savo poreikius turi teisę ieškovui leisti pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir kitomis, šioje sutartyje nenumatytomis dienomis, jei susitikimas, jo vieta ir laikas, su ja suderintas iš anksto; atsakovė visais atvejais susirgus vaikui, per trumpiausią laiką praneša ieškovui, tėvui L. V.. Teismas nurodė, kad tiek ieškovas L. V., tiek atsakovė D. V. turi vienodas teises vaikų auklėjime, bendravime su jais, todėl ieškovas L. V. turi teisę bendrauti su savo nepilnamečiu sūnumi.
Šalies argumentai
Atsakovė D. V. atskiruoju skundu prašo pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014-11-24 nutartį ir nustatyti, kad ieškovas gali pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos nelyginį mėnesio savaitgalį, t. y. kai dirba rytinėje pamainoje nuo penktadienio 15 val. iki 19 val., to paties nelyginio mėnesio savaitgalio šeštadienį nuo 9 val. iki 19 val. bei sekmadienį nuo 9 val. iki 19 val. parvežant vaiką į jo gyvenamąją vietą. Nurodo, kad atsakovė nesutinka dėl teismo nustatytos bendravimo tvarkos darbo dienomis ir savaitgaliais 2 punktu, kuriame numatyta, kad ieškovas gali pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos nelyginį mėnesio savaitgalį, t. y. kai dirba rytinėje pamainoje nuo penktadienio 15 val. ir parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val. Pažymi, jog atsakovė nedraudžia ieškovui bendrauti, pasimatyti su sūnumi ar sūnų pasiimti pas save. Jeigu ieškovas nori nusistatyti laikinąją bendravimo tvarką, ji tam neprieštarauju, tačiau nori, kad būtų atsižvelgta į mažamečio sūnaus A. interesus. Sūnus dar yra mažas. Atsakovė yra pastebėjusi, kad kiekvieną kartą, kai sūnus A. grįžta iš ieškovo pabuvęs pas ieškovą su nakvyne, sūnus būna labai neramus sekančias dvi, kartais ir tris naktis. Apie tai atsakovė yra sakiusi ir ieškovui, kad nenorėtų, kad sūnus jo aplinkoje nakvotų, nes sūnus tampa neramus iki vėl grįžta į normalų ritmą. Ieškovas gyvena su kita moterimi ir jos trimis vaikais: pusantrų metų mergaite, keturių ir šešių metų berniukais. Atsakovei nėra žinoma, kokioje aplinkoje būna jos sūnus, būdamas naujoje ieškovo šeimoje. Atsižvelgiant į mažamečio sūnaus A. interesus, atsakovės manymu, yra tikslinga kol kas nenustatyti tokios bendravimo tvarkos, pagal kurią mažametis A. turėtų likti nakvoti pas ieškovą, juo labiau naujoje ieškovo aplinkoje ir naujoje šeimoje ir pereiti prie buvimo pas ieškovą su nakvyne palaipsniui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas L. V. prašo Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014-11-24 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog atsakovė klaidina teismą, teigdama, kad ji nedraudžia ieškovui bendrauti su sūnumi ir nesiekia, kad sūnus pamirštų tėvą, kad per tą laiką, kai ieškovas ir atsakovė kartu negyvena, sūnų ieškovas pasiimdavo ir dienai, ir kelioms. Jeigu ieškovui būtų buvus suteikta galimybė bendrauti su vaiku, jam būtų nereikėję kreiptis į Ukmergės vaiko teisių apsaugos skyrių su skundais ir teismo prašyti nustatyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovės teiginys, kad ji yra pastebėjusi, kad kiekvieną kartą, kai sūnus A. grįžta iš ieškovo pabuvęs pas ieškovą su nakvyne, sūnus būna labai neramus sekančias dvi, kartais ir tris naktis, visiškai neatitinka faktinių aplinkybių: tik 2014 metų rugpjūčio antroje pusėje sūnus pas ieškovą yra nakvojęs, o daugiau sūnus A. pas jį nebuvo ir nenakvojo. Jokiais įrodymais atsakovė savo teiginių nepagrindžia. Pažymi, jog iki ieškovui paduodant ieškinį teismui, atsakovė su draugu gyveno tame pačiame, kaip ir ieškovas – (duomenys neskelbtini) kaime. Šiuo metu atsakovė gyvena pas savo tėvus (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) kaimo iki (duomenys neskelbtini) yra apie 25 km atstumas. Todėl atsakovės siūloma tvarka, kad ieškovas gali pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos nelyginį mėnesio savaitgalį, t. y. kai dirba rytinėje pamainoje nuo penktadienio 15 val. iki 19 val., to paties nelyginio mėnesio savaitgalio šeštadienį nuo 9 val. iki 19 val. bei sekmadienį nuo 9 val. iki 19 val. parvežant vaiką į jo gyvenamąją vietą, prasilenkia su sveiko proto logika. Toks prašymas ir parodo atsakovės „geranoriškumą“, kurį savo skunde deklaruoja. Būtent tokia siūloma nustatyti bendravimo tvarka atsakovė stengiasi apsunkinti ieškovo bendravimą su sūnumi A.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Byloje nustatyta, jog ieškovas L. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei D. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. V. tvarką. Ukmergės rajono apylinkės teismas 2014-11-24 nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir nustatė ieškovo laikiną bendravimo su sūnumi A. V. tvarką. Ieškovė, nesutikdama su minėta 2014-11-24 nutartimi dalyje, kurioje nustatyta, kad ieškovas gali pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos nelyginį mėnesio savaitgalį, t.y. kai dirba rytinėje pamainoje nuo penktadienio 15 val. ir parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val., pateikė atskirąjį skundą.
CPK 144 str. 1 d. numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
CK 3.65 str. 1 d. nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Taigi, laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečių vaikų asmeninių neturtinių interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų, sprendžiant tokius svarbius klausimus kaip vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, jo išlaikymas ir kt. Esant tam tikroms aplinkybėms, įrodančioms, jog nepagrįstai nukentės pirmiausia vaiko, o taip pat ir vaiko tėvų ar vieno iš jų, interesai ar iškils reali grėsmė jų teisėms ir teisėtiems interesams, teismas imasi laikinųjų apsaugos priemonių.
LR Konstitucijos 38 str. 6 d. yra įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl įvairių priežasčių tėvai gali gyventi atskirai, tačiau jiems neatimama teisė ir pareiga bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 str. nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Uždrausti ar nustatyti minimalų bendravimą su vaiku galima tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tik nustačius, kad nustatyta bendravimo tvarka kenks šalių sūnaus interesams, ar, kad ieškovas netinkamai atlieka savo pareigas ar piktnaudžiauja tėvo valdžia ir daro žalą savo sūnui, jam būtų galima taikyti atitinkamus bendravimo su sūnumi apribojimus. Atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų apie ieškovo neigiamą įtaką sūnui, ar apie tai, kad nustatyta bendravimo tvarka, kuomet ieškovas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos nelyginį mėnesio savaitgalį, t. y. kai dirba rytinėje pamainoje nuo penktadienio 15 val. ir parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val., sūnui kenks. Atsakovės atskirojo skundo argumentai, kad ji yra pastebėjusi, kad kiekvieną kartą, kai sūnus A. grįžta iš ieškovo pabuvęs pas ieškovą su nakvyne, sūnus būna labai neramus sekančias dvi, kartais ir tris naktis, yra deklaratyvaus pobūdžio, nesudarantys pagrindo taikyti ieškovo bendravimo su sūnumi apribojimus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog nustatyta ieškovo bendravimo su sūnumi tvarka atitinka tiek vaiko, tiek ir ieškovo interesus.
Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturintys įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytais motyvais, konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo 2014-11-24 nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ar pakeisti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu,
nutarė:
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.