Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-439-935/2020 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02258-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 8.9

2020 m. gruodžio 11 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos D. Z. atstovo advokato apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. nutarimo, kuriuo D. Z. buvo pripažinta kalta ir nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 134 straipsnio 4 dalį 1500 Eur dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. D. Z. buvo nubausta už tai, kad ji, būdama UAB „T.S.“ (toliau ir – Bendrovė) lažybų tarpininke-kasininke-lošimų automatų salono administratore, veikdama pagal patvirtintus Bendrovės lažybų tarpininko-kasininko-lošimų automatų salono administratoriaus pareiginius nuostatus (toliau – Pareiginiai nuostatai), taip pat pagal patvirtintą Bendrovės lošėjų, ketinančių patekti į lažybos punktą ir/ar dalyvauti lošime, patikros tvarkos aprašą (toliau – Aprašas), privalėdama žinoti ir tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ALĮ), kitų norminių teisės aktų, reglamentuojančių azartinių lošimų organizavimą bei viešosios tvarkos užtikrinimą, reikalavimus (Pareiginių nuostatų 5.2. punktas), užtikrinti, kad neloštų asmenys, savanoriškai parašę prašymus neįleisti jų į Bendrovės lažybų punktus ir lošimų automatų salonus (Pareiginių nuostatų 5.4. punktas), būdama atsakinga už azartinių lošimų organizavimą lažybų punktuose ir lošimo automatų salonuose pagal azartinius lošimus reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimus (Pareiginių nuostatų 7.2.1. punktas) ir neįleidimą į lažybų punktus ir lošimo automatų salonus asmenų, savanoriškai parašiusių prašymus neįleisti jų į Bendrovės lažybų punktus ir lošimo automatų salonus (Pareiginių nuostatų 7.2.2. punktas), taip pat privalėdama savo veikloje vadovautis Aprašo 4 punktu ir 5 punktu, 2020 m. sausio 18 d. nuo 13.15 val. iki 23.43 val. įleido A. V. (A. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) į Bendrovės lažybų punktą ir lošimo automatų saloną, esantį (duomenys neskelbtini), ir leido A. V. lošti, nors A. V. yra pateikęs prašymą neleisti lošti ir 2019 m. gruodžio 2 d. 13.55 val. yra įtrauktas į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą. Šiais savo veiksmais D. Z. pažeidė ALĮ 10 straipsnio 21 dalies nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 134 straipsnio 4 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Apeliaciniame skunde D. Z. atstovas advokatas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. nutarimą ir D. Z. skirti švelnesnę administracinę nuobaudą – įspėjimą – arba mažesnę baudą, nei ANK 134 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatyta minimali bauda.

3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad D. Z. buvo patraukta atsakomybėn, nes įleido A. V. į lažybų punkto patalpas, nors jam yra apribota teisė lošti. D. Z. bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškino, kad ji minėtą asmenį patikrino pagal pateiktą asmens tapatybės dokumento fotonuotrauką ir nustatė, jog pareiškėjui nėra uždrausta lošti. Tokius teiginius patvirtina tiek vaizdo įrašo turinys, tiek A. V. paaiškinimai. Nepašalinus abejonės, kad A. V. D. Z. pateikė ne savo asmens dokumentą ar suklastotą dokumentą, nėra pagrindo tvirtinti, jog D. Z. galėjo nustatyti, kad A. V. negali lošti, kadangi Bendrovės darbuotojai neturi jokių specialių žinių ir/ar specialių priemonių nustatyti, ar asmuo pateikia savo/nesuklastotą dokumentą. D. Z. supranta, kad pareiga tikrinti lošėjus tenka jai, tačiau šią pareigą ji įvykdė, todėl inkriminuotas nusižengimas negali būti laikomas tyčiniu.

4. Advokatas tvirtina, kad byloje surinkti duomenys neleidžia daryti išvados, jog D. Z. aiškiai suvokdama, kad leidžia į lažybų punktą įeiti asmeniui, kuriam draudžiama lošti, sąmoningai ir tikslingai rinkosi netinkamą elgesio variantą. Administracinis nusižengimas buvo padarytas daugiau dėl tam tikrų nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, klaidingai įvertinus A. V. teisę būti salone, tačiau šios aplinkybės nerodo didesnio D. Z. bei jos padaryto teisės pažeidimo pavojingumo.

5. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. Z. nuobaudą, privalėjo įvertinti padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, į lošimo automatų saloną įleistų asmenų skaičių, nusižengimo padarinius. Be to, turi būti atsižvelgta ir tai, kad D. Z. nėra teista, bausta administracine tvarka, yra jauno amžiaus.

6. D. Z. atstovas pabrėžia, kad jo ginamoji gauna nedidelį darbo užmokestį (apie 700 Eur), ji yra faktiškai išsiskyrusi ir viena augina du mažamečius vaikus, dėl sunkios finansinės padėties šeimos poreikiams jai teko pasiimti kelis vartojimo kreditus, kurių padengimui ji kas mėnesį moka po 120 Eur. Taip pat kiekvieną mėnesį iš D. Z. darbo užmokesčio, kuris ir taip nedidelis, yra mokama 200-220 Eur nuomos mokesčio, apie 100 Eur vaiko specialiesiems poreikiams. Iš likusių pinigų D. Z. turi išlaikyti ne tik du savo mažamečius vaikus, tačiau taip pat ir save bei namus. Paskirta piniginė bauda D. Z. yra nepakeliama našta ir paskirtos piniginės baudos ji paprasčiausiai negali mokėti. Piniginė bauda sukurs tokią situaciją, kai nubaustas asmuo negalės normaliai pragyventi, o juo labiau normaliai aprūpinti savo vaikų.

7. Advokato įsitikinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma, įvertinus tiek patį padarytą nusižengimą, jo padarymo aplinkybes, tiek atsakomybėn traukiamo asmens turtinę padėtį, turimus finansinius įsipareigojimus, siekiant apsaugoti šio asmens mažamečių vaikų interesus bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad šiuo atveju net ir minimalios sankcijoje numatytos baudos paskyrimas yra neproporcinga priemonė ir administracinio nubaudimo tikslai gali būti pasiekti D. Z. paskyrus švelnesnę nuobaudą nei bauda arba paskyrus mažesnę baudą, nei yra numatyta ANK 134 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.

8. Apeliaciniame skunde pažymima, kad paskirtos baudos dydžio griežtumą liudija ir tai, jog įprastai tokio pobūdžio bylose nėra skiriamos netgi ANK 134 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatytos minimalios baudos.

9. Atsiliepime į D. Z. atstovo advokato apeliacinį skundą Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba) atstovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą ir D. Z. atstovo advokato apeliacinį skundą atmesti.

10. Atsiliepime nurodoma, kad nors apeliaciniame skunde prašoma pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, tačiau iš tikrųjų šiame skunde yra ginčijamas ir pats teisės pažeidimo padarymo faktas, t. y. apeliaciniame skunde pateikiama versija, kad apeliantė savo pareigą tikrinti lošėjus įvykdė. Nepripažįstant padarius administracinį nusižengimą, nėra pagrindo konstatuoti asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatytų ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, o tuo pačiu skirti švelnesnę, negu numato įstatymas, administracinę nuobaudą. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai pažymėjo, kad D. Z. padarė tyčinį nusižengimą, savo kaltės nepripažino, nuoširdaus gailėjimosi neparodė.

11. Atsiliepime pažymima, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl D. Z. sunkios finansinės ir šeiminės padėties nesudaro pagrindo skirti jai švelnesnės, nei įstatymas numato administracinės nuobaudos, juolab, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas D. Z. minimalią straipsnio sankcijoje numatytą baudą ir baudos sumokėjimą išdėstydamas dvylikos mėnesių laikotarpiui, jau įvertino į bylą pateiktus rašytinius įrodymus dėl jos turtinės ir šeiminės padėties.

12. Atsiliepime tvirtinama, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis, galinčiomis patvirtinti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytų sąlygų buvimą, ir turi reikšmės nuobaudos skyrimui. Teisės pažeidėjos patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinės nuobaudos tikslams, numatytiems ANK 20 straipsnyje pasiekti. Tarnybos atstovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

D. Z. atstovo advokato apeliacinis skundas atmestinas.

13. Pagal ANK 134 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas pažeidė azartinių lošimų organizavimo tvarką arba lošimo reglamentą. Asmenims, kurie padarė minėtą administracinį nusižengimą, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki keturių tūkstančių trijų šimtų eurų. ANK 34 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas D. Z. paskyrė ANK 134 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą minimalaus dydžio baudą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. Z. nuobaudą už jos padarytą administracinį nusižengimą ir nustatydamas jos dydį, tinkamai įvertino visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes.

14. Šioje administracinio nusižengimo byloje yra nustatyta, kad D. Z. 2020 m. sausio 18 d. įleido A. V. į UAB „T.S.“ lažybų punktą ir lošimo automatų saloną bei leido A. V. lošti, nors jis yra įtrauktas į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą. Dėl aptartų aplinkybių jokių ginčų nekyla. Pasinaudojus Lošimų priežiūros tarybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rašto „Dėl administracinio nusižengimo protokolų ir patikrinimo metu surinktos bylos medžiagos persiuntimo teismui nagrinėti“ 40 punkte nurodyta nuoroda (b. l. 4) ir peržiūrėjus vaizdo įrašą (duomenys neskelbtini) yra nustatyta, kad D. Z. 2020 m. sausio 18 d., apie 13.15, bendravo su priešais ją stovėjusiu vyru, kurio ji paprašė pateikti dokumentą. Vyras nurodė, kad dokumento neturi, ir A. V., kuris stovėjo netoliese, pasakė, jog reikia dokumento. A. V. atsakė, kad jis neturi dokumento („Vapše neturiu“). Tuomet D. Z. paprašė duoti telefoną. Priešais D. Z. stovėjęs vyras išsitraukė mobiliojo ryšio telefoną iš striukės kišenės ir jį iš karto padavė D. Z.. Šis vyras D. Z. klausė: „Ką tu darysi? Numerį užrašysi?“. Tuo metu D. Z. per aštuonias sekundes kažką suvedė į kompiuterį ir grąžino mobiliojo ryšio telefoną jį padavusiam vyrui. Kai D. Z. grąžino mobiliojo ryšio telefoną, jo ekrane, kuris tuo metu švietė, nesimatė jokio dokumento vaizdo. Grąžinusi mobiliojo ryšio telefoną priešais ją stovėjusiam vyrui, D. Z. iš karto paėmė A. V. mobiliojo ryšio telefoną, kurio ekranas tuo metu buvo akivaizdžiai tamsus, t. y. mobiliojo ryšio telefonas nebuvo ką tik naudotas. D. Z. per septynias sekundes kažką įvedė į kompiuterį ir grąžino mobiliojo ryšio telefoną A. V.. Tuo metu, kai mobiliojo ryšio telefonas buvo grąžinamas A. V., šio mobiliojo ryšio telefono ekranas buvo tamsus. Čia atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaizdo įraše (duomenys neskelbtini) yra užfiksuota, kaip A. V. su minėtu vyru iš karto po anksčiau aptartų įvykių leidžia laiką lažybų punkte ir lošimo automatų salone.

15. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad vaizdo įraše (duomenys neskelbtini) D. Z. veiksmai leidžia daryti išvadą, jog ji iš tikrųjų tik imitavo, kad tikrina klientų duomenis. Šio vaizdo įrašo turinys patvirtina, jog abu į lošimų saloną įleisti asmenys aiškiai nurodė, kad neturi dokumentų. Turėtus mobiliojo ryšio telefonus jie pateikė ne savo iniciatyva, o paprašius D. Z., kuri žinojo, kad nei vienas iš vyrų neturi asmens tapatybę galinčių patvirtinti dokumentų, net nesuprasdami, kodėl taip reikia elgtis. Pirmasis vyras turėtą mobiliojo ryšio telefoną D. Z. padavė tik jį ištraukęs iš striukės kišenės, t. y. jo neatrakinęs, nesuradęs ir neįjungęs jokios nuotraukos, kurioje galėtų būti užfiksuotas koks nors dokumentas, taip pat šis vyras nenurodė, kur tokia nuotrauka galėtų būti. Akivaizdu, kad pati D. Z. mobiliojo ryšio telefono neatrakino ir jokių dokumentų nuotraukų jame neieškojo. Teigti, kad A. V. elgėsi kitaip nei vyras, kuris pirmasis padavė D. Z. turėtą mobiliojo ryšio telefoną, nėra pagrindo, tuo labiau, kad vaizdo įraše yra aiškiai užfiksuota, jog A. V. mobiliojo ryšio telefono ekranas yra visiškai tamsus, t. y. prieš paduodant jį D. Z. nebuvo naudojamas, taip pat ekranas yra visiškai tamsus ir tuo metu, kai D. Z. jį grąžino. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pats A. V. D. Z. nenurodė, jog jis turi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nuotrauką savo naudojamame mobiliojo ryšio telefone. Dėl šios priežasties nėra pagrindo daryti išvadą, kad perduotame mobiliojo ryšio telefone neva jau buvo įjungta asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nuotrauka ir pagal šią nuotrauką buvo tikrinami duomenys. Įvertinus visa, kas buvo aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo tvirtinti, jog D. Z. veikė neatsargiai. Nagrinėjamu atveju D. Z., suvokdama, kad neturi galimybės nustatyti asmens, pageidaujančio būti lošimo salono klientu tapatybės, privalėjo pasiūlyti A. V. palikti lažybų punktą, o ne siūlyti pateikti mobiliojo ryšio telefoną ir imituoti nustatytų pareigų vykdymą.

16. Skiriant D. Z. nuobaudą už jos padarytą administracinį nusižengimą buvo įvertinta tai, kad nėra nustatyta jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Dėl teisės pažeidėjos veiksmų į lažybų punktą ir lošimo automatų saloną buvo įleistas ir jame lošė asmuo, kuris yra įtrauktas į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą. Akivaizdu, kad neteisėti D. Z. veiksmai yra vertintini kaip pavojingi, kadangi asmeniui, turinčiam priklausomybę azartiniams lošimams, yra sudaromos galimybės lošti, kas lemia įvairiausių problemų, kurias vėliau privalo spręsti tiek pats priklausomybę turintis asmuo, tiek jo artimieji, tiek valstybė, kilimą. Pirmosios instancijos teismas įvertino D. Z. turinę padėtį bei tai, kad ji dirba, augina du mažamečius vaikus, turi finansinių įsipareigojimų, nėra bausta administracine tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartų aplinkybių visuma leidžia pritarti išvadai, kad D. Z. už padarytą administracinį nusižengimą yra skirtina minimali ANK 134 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta bauda, o jos mokėjimas turi būti išdėstytas. Dar labiau švelninti D. Z. paskirtos nuobaudos, atsižvelgus į tai, jog ji nėra teista, yra jauno amžiaus, šiuo metu vyksta santuokos nutraukimo procesas, nėra pagrindo. Čia pastebėtina tai, kad santuokos nutraukimas neatleidžia nei vieno iš tėvų nuo pareigos išlaikyti savo vaikus.

17. ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos neskirti. Taigi aptartoje normoje yra numatyta išimtis iš bendros taisyklės, kuri buvo aptarta šio procesinio sprendimo 13 pastraipoje. Teigtina, jog administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama, t. y. taikomos anksčiau paminėtos ANK 34 straipsnio nuostatos, tik tais atvejais, kai yra nustatoma aplinkybių visuma, kuri leidžia daryti išvadą apie mažesnį teisės pažeidėjo asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumą, taip pat yra susidariusi kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad bendrosios nuobaudų skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai nuobaudai paskirti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog šioje administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta aplinkybių visuma, kuri leistų D. Z. už jos padarytą administracinį nusižengimą skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta ANK 134 straipsnio 4 dalyje.

18. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skunde nurodytos aplinkybės nei kiekviena atskirai, nei visos kartu neleidžia tvirtinti, kad teisės pažeidėjai skirti baudą ANK 134 straipsnio 4 dalyje numatytose ribose būtų neproporcinga ir neteisinga, jog nustatytos teisės pažeidimo faktinės aplinkybės rodo mažesnį nei įprasta nusižengimo ar asmens, padariusio pažeidimą, pavojingumą. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su D. Z. šeiminėmis aplinkybėmis, buitimi (šias aplinkybes vertino ir pirmosios instancijos teismas), nėra pagrindas D. Z. skirti švelnesnę nuobaudą, negu numatyta ANK 134 straipsnio 4 dalyje. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Taigi administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu teisės pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog pažeidėja turi (gali) imtis visų įmanomų teisėtų priemonių, kad jai paskirta nuobauda turėtų kuo mažesnę neigiamą įtaką jos pačios bei jos artimųjų gyvenimui.

19. Įvertinus visa, kas buvo aptarta, skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra paliktinas galioti, o D. Z. atstovo advokato apeliacinis skundas netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir D. Z. atstovo advokato apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.