Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Svajonei Krakienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui H. D., jo gynėjui advokatui Gediminui Lukauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas H. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kėdainuose, aukštojo išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini)Klaipėdos r., dirbantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

H. D. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis, 2016-09-25, apie 23.20 val., Kojelių k., Klaipėdos r., vairuodamas transporto priemonę „BMW X5“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 16 punkto reikalavimą ir padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

H. D. į teismo posėdį atvyko ir paaiškino, kad jam pažeidimo esmė yra aiški, pažeidimo nepripažįsta. Tuo metu jo nebuvo nei Klaipėdoje, nei Klaipėdos rajone, tuo metu jis buvo Ukmergėje dėl žemės klausimų. Buvo atvažiavęs labai gero draugo sesers vyras iš Vokietijos, kuriam jis leido gyventi savo name bei davė naudotis savo automobiliu. Jo žmona turi (duomenys neskelbtini) namą, tai kartas nuo karto miega ten. Tas žmogus yra Vokietijos pilietis, buvo atvažiavęs verslo klausimais. Kai sužinojo, kad jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, jis klausė savo pažįstamo apie padarytą pažeidimą. Vokietijos pilietis paaiškino, kad jis įsuko ne į tą kiemą, sumaišė kelią, todėl apsisuko ir važiavo atgal. Policijos pareigūnai jo nestabdė, jis su jais tik prasilenkė. Jis į Ukmergę išvažiavo rugsėjo 23 d. (penktadienį), o grįžo sekmadienį, t.y. rugsėjo 26 d.

Liudytoja A. K. paaiškino, kad spalio mėnesį buvo gauta administracinio teisės pažeidimo byla dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo. Administracinėje byloje buvo nurodyta, kad pareigūnams stabdant, nestojo automobilis „BMW X5“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo H. D.. H. D. buvo išsiųstas šaukimas atvykti į bylos nagrinėjimą. Kelių policijos tarnyboje bylos nagrinėjamos „vieno langelio“ principu. Minėtas asmuo buvo atvykęs pas pareigūną R. D.. H. D. pareigūnui paliko paaiškinimą, kad 2016-09-25 jis automobilio nevairavo, automobilį vairavo kitas asmuo, ne Lietuvos Respublikos pilietis. 2016-10-05 administracinės bylos medžiaga buvo išsiųsta į Klaipėdos rajono policijos komisariatą, kad būtų įvertinta situacija, būtų visapusiškai ir išsamiai ištirtos aplinkybės, pašalinti prieštaravimai ir būtų surašytas protokolas. 2016-10-20 administracinė byla buvo grąžinta. Byloje buvo Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK viršininkės R. S. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad Klaipėdos rajono PK pareigūnai surinko reikiamą informacijos kiekį, reikalingą sprendimui priimti ir kad pareigūnai D. L. ir R. J. pažino asmenį, kuris pabėgo ir vėliau slapstėsi savo namuose ir kad tai yra H. D.. Buvo išsikviestas H. D., jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, bylą išsiųsta į Klaipėdos miesto apylinkės teismą. Administracinė byla buvo išsiųsta teismui, nes nekilo įtarimų, kad pažeidimą padarė kitas asmuo, pareigūnai buvo nurodę, kad atpažino pažeidėją.

Liudytoja R. J. paaiškino, kad su kolega D. L., 2016-09-25 dirbant Klaipėdos rajone, Agluonėnuose, prie sodybos buvo pastebėtas apsisukinėjantis automobilis, kuris sukėlė įtarimą. Kolega D. L. nusprendė patikrinti automobilį. Pasukus nuo pagrindinio kelio ir artėjant prie minėto automobilio, kolega sustabdė tarnybinį automobilį, įjungė švyturėlius ir išlipęs iš automobilio, priešais atvažiuojantį automobilį stabdė lazdele. Šviesios spalvos automobilis „BMW“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pravažiavo jiems iš kairės pusės ir nesustojo. Jie apsisuko ir važiavo paskui „BMW“, įsijungė garsinį signalą, tačiau pametė jį iš akiračio, tada sustabdžius kitą tokios pat markės šviesios spalvos automobilį ir paklausus vairuotojos ar nematė kur nuvažiavo automobilis „BMW X5“, ji nurodė kryptį. Nuvažiavę prie namo, kieme rado stovintį tą patį automobilį „BMW“, kuris stabdomas nestojo. Variklio dangtis buvo šiltas. Priėję prie namo, skambino į duris, durų niekas nedarė, reikalavo išeiti iš namo, tačiau niekas neišėjo. Buvo pravertas langas, kolegai D. L. pašvietus prožektoriumi į namo vidų, buvo matyti kad name yra vyriškis, tačiau nei prie lango, nei prie durų nepriėjo, vėliau, name buvęs žmogus atsigulė. Kadangi netrukus gavo iškvietimą, išvyko į kitą įvykį. Tarnybinį automobilį vairavo D. L., jam išlipus iš automobilio, ji pasiliko viduje, automobilio šviesos buvo įjungtos, automobiliui „BMW X5“ pravažiuojant iš kairės, ji aiškiai matė, kad automobilį vairavo būtent H. D., automobilyje važiavo vienas. Nuo stabdymo vietos, nestojęs automobilis „BMW X5 buvo rastas gretimame kieme, maždaug už 10 minučių. Tarnybiniu automobiliu važiavo įsijungę švyturėlius.

Liudytojas D. L. paaiškino, kad 2016-09-25 dirbo su kolege R. J. Klaipėdos rajone, važiuojant tarnybiniu automobiliu už Agluonėnų link Klaipėdos pusės, kairėje pusėje, atokiau nuo pagrindinio kelio, yra negyvenamas namas, jo kieme pamatė apsisukinėjantį automobilį. Žinojo, kad ten niekas negyvena, kadangi automobilis sukėlė įtarimą, nesprendė jį patikrinti. Nusukus nuo pagrindinio kelio, važiuojant link minėto negyvenamo namo, automobilis buvęs kieme važiavo tiesiai link jų. Jis sustabdė tarnybinį automobilį, įjungė švyturėlius, išlipo iš jo ir krivule pradėjo stabdyti atvažiuojantį automobilį. Automobilis sulėtino greitį, pristabdė, tačiau nesustojo, aplenkė tarnybinį automobilį ir stovintį jį iš kairės pusės, nuvažiuodamas šalia keliuko esančiu lauku. Juos aplenkęs, vairuotojas padidino greitį ir nuvažiavo. Pametę nestojusį automobilį iš akiračio, sustabdė kitą automobilį, kurio vairuotojos paklausė gal žino kas važinėja automobiliu „BMW“ ir gal matė kur jis nuvažiavo. Nurodžius vairuotojai kur nuvažiavo automobilis, jie nuo pagrindinio kelio mišku pasuko į dešinę, paskui vėl į dešinę ir nuvažiavo prie namo į kiemą, kur stovėjo minėtas „BMW“. Automobilio variklio dangtis dar buvo šiltas. Priėjęs prie namo durų, paskambino, durų niekas nedarė. Priėjęs prie kambario lango, esančio kairėje pusėje nuo durų, prožektoriumi švietė, viduje pamatė ant stalo taures, dvigulę lovą ir praėjime ant grindų gulintį žmogų, kuris buvo apsirengęs taip pat kaip ir nestojusio BMW automobilio vairuotojas. Ragino daryti duris ir išeiti, tačiau asmuo nereagavo. Praėjus apie pusę minutės ir pašvietus prožektoriumi per langą, asmuo stovėjo tiesiai prieš jį, pareikalavus atidaryti duris, jis nereagavo, paskui nuėjo prie sienos. Tuomet jis susiskambino su kolegomis, paklausė ką daryti, jam atsakė, kad surinkti medžiagą ir nusiųsti į kelių policiją. Grįžęs į policijos komisariatą, nubraižė schemą, pridėjo nuotraukas, duomenų bazėje nusistatęs automobilio „BMW“ savininką, pamatė, kad tai tas pats asmuo, kuris ir vairavo automobilį „BMW“. Mano, kad automobilio vairuotojas stabdomas nestojo, nes galimai buvo neblaivus. Kai vairuotojas pravažiavo pro tarnybinį automobilį, matėsi, kad žmogus žiūrėjo į vieną tašką. Taip pat šviečiant prožektoriumi į namą, matėsi, kad asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus, nes jis tai gulėjo ant grindų, tai priėjo prie lango, paskui slėpėsi už sienos. Iš tarnybinio automobilio jis išlipo ne mažiau kaip 10 metrų iki priešais atvažiuojančio automobilio. Kai automobilis nestojo, buvo informuotas VPK budėtojas. Fotonuotraukas įvykio vietoje padarė vėliau, grįžę po kito iškvietimo.

Iš teismui pateikto automobilio „BMW X5“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) video registratoriaus vaizdo įrašo matyti, kad 2016 m. rugsėjo 25 d. 23.40 val. automobilis važiuoja neasfaltuotu keliuku, kur atvažiavęs prie negyvenamo namo, apsisuka ir važiuoja atgal tuo pačiu keliuku. Iš tolo pasimato priešais atvažiuojantis automobilis, šviečiant jo šviesoms nesimato automobilio markės. Priartėjus nedideliu atstumu, matosi, kad priešais atvažiuojantis automobilis yra policijos tarnybinis automobilis, kuris įjungia mėlynos ir raudonos šviesos švyturėlius. Tuo metu automobilis „BMW X5“ sulėtina važiavimo greitį, pasuka kiek dešiniau ir lėtu greičiu iš kairės pusės prasilenkia su policijos tarnybiniu automobiliu. Video įraše nėra užfiksuota, kad iš policijos tarnybinio automobilio būtų išlipęs policijos pareigūnas ir stabdęs priešais jį atvažiuojantį automobilį „BMW X5“.

Pagal 2011 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintų Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau – instrukcija) 25 p., transporto priemonę stabdantis policijos patrulis turi būti uniformuotas. Reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Norint atkreipti eismo dalyvių dėmesį, gali būti duotas signalas švilpuku. Policijos patrulio reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Transporto priemonė gali būti stabdoma važiuojant tarnybine transporto priemone, įjungus jos mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus. Šiuo atveju reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iš galo ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per garsiakalbį. Analogiški galimi alternatyvūs policijos pareigūno stabdymo būdai išdėstyti ir ATPK 130 str. pastaboje.

ATPK 130 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Tam, kad būtų galima patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal minėtą straipsnį, būtina nustatyti ne tik tai, kad pareigūnas stabdė transporto priemonę, bet ir tai, kad transporto priemonė buvo stabdoma tinkamai laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų, ir kad stabdomos transporto priemonės vairuotojas suprato, jog yra stabdomas, tačiau sąmoningai teisėtam pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę nepakluso. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo, kurio vairuota transporto priemonė buvo stabdoma laikantis šiam veiksmui keliamų reikalavimų, matė policijos pareigūno reikalavimą sustoti ir suvokė savo pareigą stabdyti vairuojamą transporto priemonę, tačiau ją ignoruodamas, reikalavimui nepakluso.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007).

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Vertinant žmogaus poelgį kaip priešingą teisei, baudžiamojoje ir administracinėje teisėje naudojamas nusikaltimo arba pažeidimo sudėties modelis, remiantis kuriuo nustatoma neteisėtos veikos sudėtis kaltininko veikoje, t. y. įrodoma, kad asmens poelgiui yra būdingi visi atsakomybę nustatančiame įstatyme įtvirtinti draudžiamosios veikos požymiai. Pažeidimo sudėties elementai yra: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Nenustačius bent vieno pažeidimo sudėties elemento, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.

Iš byloje surinktų duomenų, matyti, kad tiek paaiškinime, tiek teismo posėdžio metu H. D. pažeidimo nepripažino ir teigia, kad automobilio nevairavo. Be to peržiūrėjus pateiktus vaizdo įrašus galima pagrįstai konstatuoti, kad policijos pareigūnas iš tarnybinio automobilio nebuvo išlipęs ir nestabdė automobilio “BMW X5” vadovaujantis policijos patrulių veiklos instrukcija, patvirtinta 2011 m. liepos 19 d. Lietuvos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-673 , t.y. privažiavęs per garsiakalbį žodžiais nepareiškė reikalavimo sustoti. Taip pat matyti, kad minėto automobilio vairuotojas kieme prie negyvenamo namo nesisukinėjo, kaip teigė liudytojai - policijos pareigūnai, o įvažiavęs ne į tą kiemą, tik apsisuko ir važiavo link pagrindinio kelio. Pamatęs tarnybinį automobilį, automobilio „BMW X5“ vairuotojas sulėtino greitį ir truputį pasitraukdamas į šoną prasilenkė su tarnybiniu automobiliu, lauku, kaip teigia pareigūnai, jis nevažiavo. Įvykis buvo nakties metu, todėl esant šiai aplinkybei, teismas pagrįstai abejoja policijos pareigūnų parodymais, kad priešais atvažiuojančiame automobilyje jie įsidėmėjo vairuotojo veidą ir aprangą.

Nesant objektyvių duomenų, neginčytinai patvirtinančių H. D. kaltę dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo, administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nesant administracinio įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutarė:

administracinio teisės pažeidimo bylą H. D. atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Laikmeną su video įrašu, nutarimui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.