Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2022-10-27 · Civilinė byla Nr. e2YT-9854-904/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-10-27
Bylos Nr.
e2YT-9854-904/2022
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-02036-2022-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Mantas Ūsas
Pareiškėjas
L. Š., E. Š., R. Š.
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko
Civilinė byla Nr. e2YT-9854-904/2022Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02036-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.5; 3.4.5.2.
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 27 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Mantas Ūsas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. Š., E. Š., R. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų – palikimo priėmimo nustatymo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjais kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami:

1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. Š. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)), pareiškėjų L. Š., E. Š. ir R. Š. mama R. Š. faktiškai priėmė A. Š. palikimą ir jį valdė iki savo mirties (mirė (duomenys neskelbtini)).

2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po R. Š. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) pareiškėjai L. Š., E. Š. ir R. Š. faktiškai priėmė R. Š. palikimą ir jį valdo iki šiol.

Nurodė, kad pareiškėjų tėvas A. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų mama R. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėjų tėvų (mamos) vardu iki šiol įregistruotas nekilnojamasis turtas, kurį faktiškai priėmė ir šiuo metu valdo pareiškėjai. Po A. Š. mirties nei testamentiniai, nei įstatyminiai mirusiojo įpėdiniai dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė. Paveldėjimo byla notaro biure nėra užvesta. Palikimui priimti po A. Š. mirties yra praleistas įstatymų nustatytas terminas. Dėl šios aplinkybės būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog po A. Š. mirties palikimas faktiškai buvo priimtas ir valdomas. Pareiškėjų tėvai: tėvas A. Š. ir motina R. Š. gyvendami santuokoje (santuokos sudarymo data (duomenys neskelbtini)), bendrosios jungtinės nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu įgijo nekilnojamąjį turtą, t. y. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamasis turtas registruotas pareiškėjų mamos R. Š. vardu, tačiau laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Nekilnojamasis turtas buvo naudojamas bendrai šeimos poreikiams. Šios aplinkybės pareiškėjų mamai R. Š. suponavo nuomonę, kad visas turtas, juolab registruotas jos vardu, po jos vyro A. Š. mirties pereina jai, todėl ji tampa teisėta savininke. Pareiškėjų mama nesuvokė, kad šį turtą po sutuoktinio mirties privalo paveldėti kreipdamasi į notaro biurą. R. Š. palikimą ji priėmė faktiniu valdymu, perimtą turtą ji valdė kaip savo, rūpinosi juo ir laikė save turto savininke, mokėjo mokesčius. Tokiu būdu pareiškėjų mama R. Š. faktiniu valdymu iš esmės priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio A. Š. mirties ir jį valdė iki savo mirties. Po R. Š. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) nei testamentiniai, nei įstatyminiai mirusiosios įpėdiniai dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė, paveldėjimo byla notaro biure nėra užvesta. Palikimui priimti po R. Š. mirties yra praleistas įstatymų nustatytas terminas. Dėl šios aplinkybės būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog po R. Š. mirties palikimas faktiškai buvo priimtas ir valdomas. Pareiškėjai, neturėdami specialaus teisinio išsilavinimo ir reikiamų žinių nesuvokė, kad šį turtą po mamos mirties privalo paveldėti kreipdamiesi į notaro biurą. Nors pareiškėjai ir nežinojo paveldėjimo procedūrų, tačiau atsiradusį palikimą priėmė faktiniu valdymu. Iš jų veiksmų matyti, kad perimtą turtą jie valdo kaip savo, rūpinasi juo ir laiko save turto savininkais (bendrasavininkiais). Tai patvirtina mokėjimai už būsto išlaikymui tenkančius mokesčius, t. y. už komunalines atliekas, vandenį ir elektrą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjų A. Š. ir R. Š. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. Š. ir R. Š. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad R. Š. ir pareiškėjai priėmė palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui. Prašo pareiškėjų pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjų L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų mama R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). A. Š. ir R. Š. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis nustatyta, kad A. Š. ir R. Š. gyvendami santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgijo nekilnojamąjį turtą, butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Iš Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biuro liudijimo nustatyta, kad po A. Š. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) ir po R. Š. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) nei testamentiniai, nei įstatyminiai mirusiųjų įpėdiniai pareiškimų dėl palikimo priėmimo nepateikė, paveldėjimo bylos nėra užvestos. R. Š. po sutuoktinio mirties mokėjo nekilnojamojo turto mokesčius už komunalinius patarnavimus. Po R. Š. mirties pareiškėjai mokėjo nekilnojamojo turto mokesčius už komunalinius patarnavimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2, 3 dalimis, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Tokiu būdu palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 5.50 straipsnio 2 dalies prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, t. y., faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.

Pareiškime nurodytos aplinkybės, prie pareiškimo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad R. Š. po sutuoktinio A. Š. mirties ir toliau jai ir sutuoktiniui priklausančiu nekilnojamuoju turtu rūpinosi, tvarkė jį, prižiūrėjo, mokėjo už komunalinius patarnavimus. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas pripažinti, kad po sutuoktinio A. Š. mirties, R. Š. iš karto pradėjo valdyti, prižiūrėti, rūpintis likusiu turtu. Įvertinus šias aplinkybes, yra pagrindas daryti išvadą, kad R. Š. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos savo aktyviais veiksmais išreiškė savo valią siekdama įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo palikimą valdyti ir juo naudotis, todėl laikytina, kad R. Š. palikimą priėmė (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.51 straipsnis).

Pareiškime nurodytos aplinkybės, prie pareiškimo pateikti rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad pareiškėjai po motinos R. Š. mirties ir toliau jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu rūpinosi, tvarkė jį, prižiūrėjo, mokėjo už komunalinius patarnavimus. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas pripažinti, kad po motinos R. Š. mirties, pareiškėjai iš karto pradėjo valdyti, prižiūrėti, rūpintis likusiu turtu. Įvertinus šias aplinkybes, yra pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjai L. Š., E. Š., R. Š. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos savo aktyviais veiksmais išreiškė savo valią siekdami įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo palikimą valdyti ir juo naudotis, todėl laikytina, kad pareiškėjai L. Š., E. Š., R. Š. palikimą priėmė (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.51 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai priėmė A. Š. palikimą ir jį valdė iki savo mirties (mirė (duomenys neskelbtini).

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai priėmė R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą ir jį valdo iki šiol.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėjas Mantas Ūsas