- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-09-18
- Bylos Nr.
- Ik-325-422/2013
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė, Daina Kukalienė
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, Marijampolės pataisos namams
- Pareiškėjas
- V. K.
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Dainos Kukalienės ir Rimanto Giedraičio,
dalyvaujant atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, ir Marijampolės pataisos namų atstovui Kęstučiui Liaudanskui,
nedalyvaujant pareiškėjui V. K., trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, ir Marijampolės pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. K. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 1 000 000 Lt neturtinės žalos, 115 Lt turtinės žalos atlyginimo ir įpareigoti atsakovą Marijampolės pataisos namus leisti pareiškėjui lankytis bibliotekoje nepriklausomai nuo jo buvimo vietos Marijampolės pataisos namuose bei skirti pareiškėjui papildomą ilgalaikį pasimatymą (b.l. 2-3, 16, 18-19).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2012-05-05 prašymu Nr. 49/07-1053 kreipėsi į Marijampolės pataisos namų (toliau – Marijampolės PN) direktorių, kad būtų leista nuvykti į pataisos namų biblioteką susipažinti su teisės aktais, tačiau prašymo netenkino. 2012-09-13 pateikė prašymą Nr. 49/07-1065 leisti susipažinti su teisės aktais, kuriuos išvardijo sąraše, ir „Valstybės žiniomis“ nuo 100-ojo numerio. Jam buvo įteiktas „Valstybės žinių“ 100-asis numeris, tačiau prašomų teisės aktų negavo. 2012-08-31 jo būryje buvo atlikta krata, kurios metu pareigūnai, nedalyvaujant nuteistiesiems cenzūravo jo asmeninius laiškus, dokumentus, taip pat pavogė jo 15 Lt vertės paklodę ir sugadino 100 Lt vertės šlepetes. Buvo sugadinti ir kiti daiktai. Šio įvykio tyrimas nebuvo atliktas. 12-o būrio viršininkas atsisakė nufotografuoti ar nufilmuoti padarytą netvarką, įvykio liudytojai nebuvo apklausti. Pareiškėjas nurodė, jog 2012-09-10 prašymu Nr. 49/07 -1056 prašė jam suteikti papildomą ilgalaikį pasimatymą, tačiau atsakovas neteisėtai jį atsisakė skirti. Skunde pažymėjo, jog atsakymai į jo prašymus jam buvo įteikti praleidus nustatytus terminus. Atsižvelgiant į tai, kad jis dėl Marijampolės PN pareigūnų neteisėtų veiksmų prarado turtą, prašo priteisti turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat, pareiškėjo nuomone, teismas turėtų kreiptis į Konstitucinį teismą dėl BVK 99 straipsnio 5 dalies panaikinimo, esant įstatymo kolizijai ar spragai. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepime į skundą (b.l. 23-26) ir jų atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad 2012-08-31 Marijampolės PN direktoriaus nutarimu Nr. 3875 pareiškėjui buvo paskirta nuobauda dėl uždarymo 15-ai parų į baudos izoliatorių. Nuobauda atlikta 2012-09-04, pareiškėjui grįžus Kauno tardymo izoliatoriaus. Pareiškėjas 2012-09-05 įteikė Marijampolės PN administracijai prašymą sudaryti sąlygas iš baudos izoliatoriaus lankytis bibliotekoje susipažinti su teisine literatūra. 2012-09-11 raštu Nr.20/07-742 pareiškėjui buvo paaiškinta, kad kreiptis dėl pageidaujamos literatūros jis gali Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2011-07-27 įsakymu Nr. 4/07-95 patvirtintu Bibliotekos ir skaityklos lankymo grafiko nustatytu laiku šeštadieniais bibliotekos darbuotojui priėjus prie kameros arba kreiptis į viršininką, nurodydamas, koks skubiai teisės aktas jam yra reikalingas. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė susipažinti su teisės aktais pagal nustatytą tvarką. Pažymėjo, jog 2012-08-31 leidimu Nr. 20/07-719 jam buvo leista papildomai lankytis bibliotekoje. Nurodė, jog 2012-08-27 vyko bendroji planinė krata 11 ir 12 būriuose, pareiškėjas pasirašė asmens kratos protokolą, turėjo galimybę tą pačią dieną dėl daiktų dingimo ar sugadinimo kreiptis į pataisos namų administraciją, tačiau pretenzijų nepareiškė. 2012-08-28 pareiškėjas buvo etapuotas iš pataisos namų, su savimi išsivežė visus asmeninius daiktus, jų saugojimui nepaliko. Atsakovas nurodė, jog 2012-09-10 pareiškėjas pateikė prašymą dėl papildomo ilgalaikio pasimatymo 2012m. spalio mėnesį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ilgalaikis pasimatymas jam buvo skirtas 2012 m. rugpjūčio 16-17 dienomis bei atsižvelgiant į nuteistųjų prašymų kiekį bei pasimatymų kambarių skaičių, prašymas nebuvo tenkintas, tačiau tai netrukdo pareiškėjui kreiptis su tokiu prašymu iš naujo. Pažymėjo, jog 2012 metais pareiškėjui buvo skirti 4 ilgalaikiai ir 3 trumpalaikiai pasimatymai, jis nebuvo dėl pasimatymų kaip nors diskriminuojamas. Atsakovo nuomone, pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių atsakovo neteisėtus veiksmus, neįrodė turtinės ir neturtinės žalos, todėl jo skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.
Skundas netenkinamas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, ir Marijampolės pataisos namų, turtinę ir neturtinę žalą bei įpareigoti Marijampolės pataisos namus leisti pareiškėjui lankytis bibliotekoje ir tuo atveju, kai jis atlieka nuobaudą baudos izoliatoriuje, skirti pareiškėjui papildomą ilgalaikį pasimatymą.
Dėl įpareigojimo leisti lankytis bibliotekoje, dėl susipažinimo su teisės aktais
Motyvuojamoji dalis
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012-08-31 Marijampolės PN direktoriaus nutarimu Nr. 3875 pareiškėjui buvo skirta nuobauda- jis uždarytas į baudos izoliatorių 15-ai parų (b.l.81). Pareiškėjas nuobaudą atliko nuo 2012-09-04 iki 2012-09-19. Būdamas baudos izoliatoriuje 2012-09-05 pareiškė prašymą Nr. 49/07-1053 pataisos namų administracijai sudaryti sąlygas 15 parų iš baudos izoliatoriaus lankytis bibliotekoje susipažinimui su teisine informacija ( b.l. 27). 2012-09-11 raštu Nr. 20/07-743 pareiškėjui buvo atsakyta, jog remiantis Marijampolės PN direktoriaus 2011-07-27 įsakymu Nr. 4/07-95 patvirtintu Bibliotekos ir skaityklos lankymo grafiku nuteistiesiems, laikomiems baudos izoliatoriuje ir kamerų tipo patalpose, numatytas laikas kreiptis dėl pageidaujamos literatūros šeštadieniais bibliotekos darbuotojui priėjus prie patalpos arba kreiptis į būrio viršininką dėl skubiai reikalingo teisės akto pateikimo ( b.l. 28).
Pažymėtina, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje H. prieš Jungtinę Karalystę (Nr.2), Nr.74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje G. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 4451/70). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje D. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04). Taigi asmens kaip įkalintojo statusas yra svarbi aplinkybė, daranti svarią įtaką vertinant apribojimo proporcingumą.
Marijampolės PN direktoriaus 2011-07-27 įsakymu Nr. 4/07-95 patvirtintame Bibliotekos ir skaityklos lankymo grafike nuteistiesiems, laikomiems baudos izoliatoriuje ir kamerų tipo patalpose, numatytas laikas kreiptis dėl pageidaujamos literatūros yra nuo 9.15 iki 15.30 su pertrauka nuo 11.30 iki 14.00 val. (b.l.29-30). Taigi atsakovas, vadovaudamasis minėtu įsakymu, atsižvelgdamas, jog jis atlieka nuobaudą baudos izoliatoriuje, pareiškėjui tinkamai išaiškino susipažinimo su teisine informacija tvarką. Byloje nėra duomenų apie tai, kad būtų iškilę kliūčių, ja naudojantis. Teismas nesutinka su pareiškėjo pozicija, jog atsakovas privalo be jokių apribojimų sudaryti sąlygas lankytis bibliotekoje, pareiškėjui būnant baudos izoliatoriuje, nes tokiu atveju būtų pažeisti nuobaudos paskyrimo tikslai, su tuo susijusių apribojimų proporcingumo principai.
Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas 2012-09-13 pateikė prašymą pataisos namų administracijai, prašydamas pateikti „Valstybės žinias“ nuo 2012-08-28 Nr. 100 bei pateikti dar 12 –a jo sąraše nurodytų teisės aktų, nurodydamas, jog teisės aktai turi būti suredaguoti ( su papildymais ir pakeitimais, b.l. 31-32). Pareiškėjui 2012-09-27 pataisos namų administracijos raštu Nr. 20/07-779 ( b.l. 8) buvo nurodyta, jog jam buvo sudaryta galimybė susipažinti su prašomu „Valstybės žinių“ leidiniu, tai patvirtina pareiškėjo 2012-09-18 įrašas minėtame prašyme ( prašymo II-a pusė, b.l. 32). Atsakydamas į prašymą, atsakovas pareiškėjui išaiškino teisę kreiptis į biblioteką pagal administracijos įsakymu nustatytą grafiką. Duomenų apie tai, kad pareiškėjo buvimo baudos izoliatoriuje laikotarpiu ( nuo 2012-09-04 iki 2012-09-19) pareiškėjui būtų pateikti kiti 12-a sąraše nurodytų teisės aktų, byloje nėra. Tačiau pareiškėjas turėjo galimybę susipažinti su minėta teisine literatūra pagal Marijampolės PN direktoriaus 2011-07-27 įsakymu Nr.4/07-95 patvirtintą Bibliotekos ir skaityklos lankymo grafiką nustatytu laiku kreipdamasis dėl pageidaujamos literatūros į bibliotekos darbuotoją, o esant skubiam teisinės literatūros poreikiui, kreiptis į būrio viršininką. Ši teisė, kaip jau minėta, jam buvo išaiškinta 2012-09-11 raštu Nr. 20/07-743. Teismui nėra pateikta duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų kaip nors apribotos teisės susipažinti su teisės aktais pagal pataisos namų nustatytą tvarką. Pareiškėjas nenurodė, jog būtent konkrečiu laikotarpiu buvo skubiai reikalingi prašomi pateikti teisės aktai, kad dėl jų nepateikimo būtų pažeistos jo subjektyvinės teisės. Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog 2012-08-22 pareiškėjas pataisos namų administracijai buvo pateikęs prašymą leisti ne darbo dienomis lankytis pataisos namų bibliotekoje dėl susipažinimo su teisės aktais. 2012-08-31 pareiškėjui buvo išduotas leidimas Nr. 20/07-719, kuriuo leista papildomai lankytis Marijampolės pataisos namų nuteistųjų bibliotekoje trečiadieniais ir penktadieniais nuo 9.00 iki 10.00 val. Leidimas galiojo iki 2012 m. lapkričio 30 d.( b.l. 107-108). Remiantis Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsniu, nuteistajam turi būti pateikiama rašytinė informacija apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, jo teises bei pareigas. Tai reiškia, kad tik tokio pobūdžio teisės aktus (ir nebūtinai teisės aktus, o gali būti ir jų paaiškinimas raštu) administracija privalo pateikti pareiškėjui. Šiame straipsnyje minima teisinė pagalba (1d. 4p.) nereiškia administracijos pareigos surasti nuteistiesiems visus teisės aktus, juos sistematizuoti. Įvertinus byloje esamus duomenis, darytina išvada, jog pareiškėjui minėtu laikotarpiu atsakovas sudarė galimybę susipažinti su teisės aktais, nepažeisdamas šiuos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų bei pareiškėjo subjektinių teisių.
Dėl papildomo ilgalaikio pasimatymo suteikimo
Bylos aplinkybės patvirtina, kad 2012-09-10 pareiškėjas pateikė Marijampolės PN direktoriui prašymą dėl papildomo ilgalaikio pasimatymo suteikimo spalio mėnesį nuo 2012-10-09 iki 2012-10-22. Prašydamas skirti papildomą ilgalaikį pasimatymą, nurodė, jog turi būti atsižvelgta į tai, kad prieš tai jam priklausantis ilgalaikis pasimatymas truko tik vieną parą (b.l. 40). Direktoriaus 2012-09-27 rašte Nr. 20/07-778 dėl prašymo atsakyta, kad pareiškėjui priklausantis ilgalaikis pasimatymas buvo skirtas 2012 metų rugpjūčio 16-17 dienomis, atsižvelgiant į pataisos namuose esančių ilgalaikių pasimatymų kambarių skaičių ir gautų nuteistųjų prašymų kiekį spalio mėnesiui, prašymas nebuvo tenkintas (b.l. 41). Iš pateiktos pareiškėjo apskaitos kortelės (b.l. 42-43) matyti, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2012-02-18 iki 2012-09-10 prašymo pateikimo buvo suteikti 4 ilgalaikiai ir 3 trumpalaikiai pasimatymai su artimaisiais.
Pagal BVK 94 str. 7 d. nuteistiesiems, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka būdami priskirti paprastajai arba lengvajai grupei, socialiniams ryšiams palaikyti pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno nutarimu gali būti suteikiami papildomi trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai, tačiau BVK 94 straipsnio 7 dalies teisės normoje yra įtvirtinta pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno teisė, o ne pareiga nuteistiesiems, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka būdami priskirti paprastajai arba lengvajai grupei, socialiniams ryšiams palaikyti suteikti papildomus trumpalaikius ir ilgalaikius pasimatymus. Tokios nuostatos formuodamas vieningą teisės aktų taikymo praktiką dėl šios teisės normos taikymo laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., 2012-01-26 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012), todėl pataisos namų direktoriaus atsisakymas pareiškėjui suteikti papildomą ilgalaikį pasimatymą negali būti traktuojamas kaip neteisėtas Pataisos namų veiksmas. Pažymėtina, kad pataisos namų 2012-09-27 raštas Nr. 20/07-778 (b.l. 41) patvirtina, jog sprendžiant prašymą dėl ilgalaikio papildomo pasimatymo skyrimo, buvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėjas neseniai, t.y. 2012m. rugpjūčio mėn. buvo turėjęs ilgalaikį pasimatymą su artimaisiais, be to, atsižvelgta į pataisos namuose esančių ilgalaikių pasimatymų kambarių skaičių ir gautų nuteistųjų prašymų kiekį spalio mėnesį. Teismui pateiktas 2012 m. spalio mėnesio ilgalaikių pasimatymų grafikas (b.l. 44) patvirtina, jog atsakovas pareiškėjo nurodytu laikotarpiu neturėjo objektyvių galimybių dėl užimtų patalpų pareiškėjui skirti papildomo pasimatymo. Taigi atsakovo neteisėtų veiksmų atsisakant skirti papildomą pasimatymą, nagrinėjant bylą, nenustatyta. Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjas neskundžia 2012-09-27 sprendimo Nr. 20/07-778, kuriuo buvo atmestas jo prašymas dėl papildomo ilgalaikio pasimatymo suteikimo. Be to, minėtas atsisakymas pareiškėjui neužkerta kelio į atsakovą kreiptis dėl papildomo pasimatymo iš naujo teikiant prašymą.
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d. ir kt.).
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
LR Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Pažymėtina, kad administracinėje byloje dėl žalos atlyginimo pareiškėjui tenka pareiga įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus.
Administracinėje byloje ginčas keliamas dėl turtinės žalos. Pareiškėjo teigimu, turtinę žalą jis patyrė 2012-08-27 pareigūnams atlikus bendrą planinę kratą 11-12 būriuose, kurios metu, buvo pavogta jo paklodė ir sugadintos šlepetės. Pareiškėjas turtinę žalą įvertino 115 litų, t.y. 15 litų už pavogtą paklodę ir 100 litų už sugadintas šlepetes, kurią prašo priteisti iš atsakovo.
Iš bendros kratos 11-12 būriuose suvestinio protokolo (b.l. 36) matyti, kad 2012-08-27 buvo atlikta bendroji krata, kurios metu išimti uždrausti turėti nuteistiesiems daiktai. Minėtame uždraustų daiktų sąraše nėra nurodyti pareiškėjo įvardinti daiktai- paklodė ir šlepetės. Pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose (b.l. 37, 38) taip pat nėra jokių duomenų apie minėtų daiktų paėmimą, jų sugadinimą ar dingimą. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojais apklausti pareigūnai Ž. B. ir G. R., dalyvavę minėtoje 2012-08-27 planinėje kratoje, nurodė, jog kratos metu pareiškėjo nurodyti daiktai nebuvo paimti ar sugadinti. Pareigūnai patvirtino, kad po kratos jokių pretenzijų iš pareiškėjo dėl atliktos kratos ir jos metu paimtų ar sugadintų daiktų nebuvo gauta. Pareiškėjas 2012m. rugpjūčio 28 planiniu etapu išvyko iš pataisos namų, skundą dėl minėtų daiktų pateikė pataisos namų administracijai tik 2012-08-29 ( b.l.34). Pažymėtina, jog skunde nurodytos aplinkybės dėl laiškų cenzūravimo, paklodės vagystės, šlepečių sugadinimo išdėstytos abstrakčiai, neįvardijant konkrečių pažeidimų, nenurodyti asmenys, galintys patvirtinti atsakovo neteisėtumą, todėl pareiškėjo argumentai, kad atsakovas neatliko išsamaus tyrimo, neapklausė liudytojų yra nepagrįsti. Marijampolės pataisos namų ir Kalėjimų departamento sprendimai (Nr. 20/07-777, Nr. 2S-5122, b.l. 5, 9), kuriais motyvuotai buvo atsakyta dėl skunde nurodytų aplinkybių, teisme nebuvo ginčijami. Pareiškėjo iniciatyva apklaustas liudytojas R. K. teismui nepatvirtino matęs po kratos pareiškėjo suplėšytų šlepečių, neprisiminė, kaip atrodė pareiškėjo minėti daiktai iki kratos, tik teigė, jog pareiškėjas prašęs paliudyti teisme daiktų dingimą. Atsižvelgiant į minėto liudytojo parodymus, į pareiškėjo ir liudytojo tarpusavio santykius, į tai, kad juos sieja bendra teisinė padėtis (abu atlieka bausmę tame pačiame būryje), minėto liudytojo parodymai negali būti laikomi objektyviais. Kitų įrodymų, patvirtinančių atsakovo neteisėtus veiksmus, atliekant kratą 2012-08-27 12-ame būryje, kurie pagrįstų pareiškėjo nurodytų daiktų sugadinimą, paėmimą, neteisėtą laiškų cenzūravimą, nesurinkta.
Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2005m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, kuri priimta, siekiant užtikrinti laisvės atėmimo vietų apsaugą ir jose laikomų asmenų priežiūros tvarką, nuostatose, įtvirtinančiose laisvės atėmimo vietų zonų apžiūrų ir kratų atlikimą, numatyta, jog atliekant gyvenamosios patalpos bendrąją kratą, patalpoje gali būti paliekamas jos tvarkdarys ar kitas nuteistasis (157.9p.), tačiau imperatyvaus reikalavimo dėl kratos metu dalyvavimo nuteistųjų atstovo nėra įtvirtinta, todėl, esant šiam teisiniam reglamentavimui, pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog kratos metu nedalyvavo nuteistųjų atstovas, nepatvirtina kratos neteisėtumo fakto.
Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo skundo gavimo. Įvertinus pareiškėjo prašymų datą ir atsakovo atsakymų priėmimo laiką, darytina išvada, jog atsakovo argumentai, kad pataisos namų atsakymai į jo skundus 2012-09-27 Nr. 20/07-779, 2012-09-26 Nr. 20/07-774 buvo pateikti, praleidus įstatymo nustatytą terminą, yra nepagrįsti.
Be turtinės žalos, pareiškėjas nagrinėjamu atveju siekia, jog jam būtų atlyginta 1000 000 Lt neturtinė žala, kurią, jo teigimu, patyrė dėl turto praradimo, sugadinimo, dėl neteisėtų atsakovo veiksmų.
Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kt. (CK 6. 250 str. 1 d.). Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra konstatavęs, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (2009-02-20 Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A556 - 95/2009). Šioje administracinėje byloje išvardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais, todėl teismas daro išvadą, jog skundo reikalavimas dėl 1 000 000 Lt neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą (ABTĮ 57 str.). Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).
Pareiškėjas išreiškė nuomonę, jog teismas turėtų kreiptis į Konstitucinį teismą dėl BVK 99 straipsnio 5 dalies panaikinimo, esant įstatymo kolizijai ar spragai. Teismui nekyla pagrįsta abejonė dėl BVK 99 straipsnio 5 dalies atitikimo Konstitucijai, kaip vientisam ir tiesiogiai taikomam aktui. Minėta teisė norma nėra aktuali ginčui spręsti, be to, pareiškėjo prašymas nemotyvuotas, todėl kreiptis į Konstitucinį Teismą nėra teisinio pagrindo, minėtas prašymas netenkinamas ( ABTĮ 4 str. 2d. ).
Į 2013 m. birželio 25 d. teismo posėdį buvo kviestas ir liudytoju apklaustas Marijampolės pataisos namų darbuotojas G. R., kuris pateikė teismui prašymą atlyginti išlaidas, susijusias su jo dalyvavimu teismo posėdyje. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 26 d. nutartimi tenkino minėto liudytojo prašymą dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, išmokėjimo administracinėje byloje. Remiantis pateiktais dokumentais, patvirtinančiais kelionės į teismą išlaidas, buvo nutarta iš teismo specialiosios sąskaitos jam išmokėti 48,02 Lt išlaidų, susijusių su liudytojo dalyvavimu teismo posėdyje.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 1 punktą, prie išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: sumos, išmokėtos liudytojams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms. Administracinių bylų teisenos įstatymo 43 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad šalių neįmokėtos sumos, išmokėtinos kaip išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, priteisiamos į teismo specialią sąskaitą iš proceso šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas, arba iš proceso šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui.
Atsižvelgiant į tai, kad priimtas sprendimas pareiškėjo nenaudai, liudytojui G. R. išmokėta 48, 02 Lt suma priteistina į teismo specialiąją sąskaitą iš pareiškėjo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 43 straipsnio 7 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti iš pareiškėjo V. K. 48,02 Lt (keturiasdešimt aštuonis litus 2 cnt) į teismo specialią sąskaitą (gavėjas: Kauno apygardos administracinis teismas; gavėjo kodas ( duomenys neskelbtini); SEB bankas; sąskaitos numeris (duomenys neskelbtini)) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.