Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Fima“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 31 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-288-30/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Fima“ ieškinį atsakovui B. B. individualiai firmai ,,Boresta“ (trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Centro kubas“) dėl apmokėjimo už papildomai atliktus darbus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Vykdydamas sutartinius įsipareigojimus, ieškovas 2002 m. birželio mėn. – 2003 m. gegužės mėn. vykdė papildomus Sutarties objekto televizinių ir telekomunikacinių tinklų, stoglangių valdymo sistemos, gaisrinės signalizacijos ir apsaugos sistemos įrengimo darbus. Atsakovo pageidaujami darbai buvo atliekami pagal užsakovą AB „Centro kubas“ atstovavusio projektuotojo V. V. rengtus projektus. Dėl patalpų tikslinės paskirties keitimo užsakovas AB „Centro kubas“ ne kartą keitė projektinę pastato dokumentaciją bei atliekamų darbų apimtis. Visų ieškovo vykdomų darbų, tame tarpe ir papildomų darbų, medžiagų kiekių kontrolę ir derinimą vykdė AB „Centro kubas“ techninės priežiūros inžinierius Z. J. , kurio antspaudu ir buvo patvirtintos papildomų darbų sąmatos. Tuo tarpu darbų priėmimo-perdavimo aktai, kaip ir buvo numatyta Sutarties 11 punkte, buvo perduoti atsakovui pasirašyti, tačiau iš atsakovo nebuvo gauta pasirašytų papildomai atliktų darbų priėmimo aktų. Kadangi darbų vykdymo eigoje keitėsi statinio projektas ir pastato paskirtis iš gyvenamosios į visuomeninę, kito ir reikalavimai silpnų srovių tinklams, kuriuos statybos objekte įrenginėjo ieškovas UAB „Fima“. Keičiantis projektui buvo neįmanoma nustatyti tikslios reikiamų atlikti darbų kainos. Dėl šios priežasties Sutartyje ir buvo nustatyta, kad visi papildomi darbai pagal ieškovo pateiktas sąmatas atsakovo turi būti atlyginami papildomai. Atsakovas, veikdamas kaip generalinis rangovas, pagal Sutartį įsipareigojo atsiskaityti už ieškovo atliktus darbus, tačiau savo prievolių pagal Sutartį pilnai neįvykdė. Nesulaukęs atsiskaitymo už papildomai atliktus darbus, ieškovas 2007 m. kovo 7 d. raštu Nr. 01-11-255 kreipėsi į atsakovą, pateikdamas atliktų rangos darbų už 90525,48 Lt sąmatas ir ragindamas iki 2007 m. kovo 13 d. nurodyti asmenį, su kuriuo būtų galima išsiaiškinti susiklosčiusios situacijos aplinkybes. Nesulaukęs jokio atsakymo iš atsakovo, ieškovas 2007 m. balandžio 11 d. raštu Nr. 01-11-389 pakartotinai kreipėsi į atsakovą dėl papildomai atliktų darbų įteisinimo ir apmokėjimo, ragindamas taikiai išspręsti susiklosčiusią konfliktinę situaciją.

Teismo manymu, CK 6.242 straipsnio pagrindu ieškinys taip pat negali būti patenkintas, nes byloje nėra įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad už ieškovo nurodytus papildomus darbus atsakovas, kaip genrangovas, gavo atlyginimą iš užsakovo AB „Centro kubas“ (šiuo metu trečiasis asmuo UAB „Centro kubas“). Atvirkščiai, byloje atsakovo ir trečiojo asmens buhalteriniais dokumentais įrodyta, kad už ginčo darbus reikalaujamos sumos užsakovas AB „Centro kubas“ atsakovui nesumokėjo. Teismas konstatavo, kad ieškovas savo reikalavimų atsakovui neįrodė (CPK 178 str.).

Teismas, atsižvelgęs į ieškovo nurodytą aplinkybę, kad visų ieškovo vykdomų darbų, tame tarpe ir papildomų darbų, medžiagų kiekių kontrolę ir derinimą vykdė AB „Centro kubas“ techninės priežiūros inžinierius Z. J. , kurio antspaudu ir buvo patvirtintos papildomų darbų sąmatos, nurodė, jog, ieškovui įrodžius, kad ginčo darbais, t.y. ieškovo lėšomis ir jėgomis pagaminta įranga naudojosi trečiasis asmuo UAB „Centro kubas“, ieškovui neužkertamas kelias reikšti reikalavimus trečiajam asmeniui UAB „Centro kubas“ dėl papildomų darbų apmokėjimo.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad, keičiant darbų apimtį, tai reikėjo suderinti su atsakovu, kaip to reikalauja Sutarties 10.3 punktas. Apeliantas pažymi, kad šiame punkte nurodytas reikalavimas pagrįsti papildomų darbų būtinumą, suderinti su projektuotojais ir gauti jų leidimą bei raštiškai suderinti su užsakovu šiuo atveju netaikytinas, nes iš esmės skiriasi faktinė situacija, kuriai esant yra taikomas Sutarties 10.3 punktas. Kadangi papildomi darbai, kuriuos atliko ieškovas, buvo numatyti projekte, šių darbų atlikimo nereikėjo suderinti nei su atsakovu, nei su projektuotojais. Be to, visų ieškovo vykdomų darbų bei papildomų darbų ir medžiagų kiekio kontrolę ir derinimą atliko objekto statybos techninę priežiūrą atliekantis asmuo – techninės priežiūros inžinierius Z. J. , kuris ir patvirtino papildomų darbų sąmatas, t. y. pažymėjo, jog atliktų darbų ir panaudotų medžiagų kiekiai yra suderinti. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas, kaip subrangovas, turi teisę išreikalauti iš atsakovo tik Sutartyje numatytą sumą, kadangi tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta Sutartis nenumatė griežtos sutarties kainos, nes numatė galimybę atlikti papildomus darbus. Kadangi ieškovas ir atsakovas žodžiu susitarė dėl papildomų darbų atlikimo, atsakovas privalėjo už juos sumokėti. Apeliantas pažymi, kad atsakovas neginčija papildomų darbų atlikimo fakto ir jų kiekio, tačiau nepripažįsta buvus susitarimą dėl tokių darbų atlikimo. Teismas nepagrįstai nurodo, kad ieškovas turi teisę kreiptis su reikalavimu į trečiąjį asmenį, kadangi tarp ieškovo ir trečiojo asmens nėra jokių sutartinių santykių. Kadangi statybos objektas, kuriame ieškovas vykdė darbus, 2003 m. gegužės 8 d. buvo pripažintas tinkamu naudoti, vadinasi, visi darbai, numatyti statybos rangos sutartyje, pasirašytoje tarp atsakovo ir trečiojo asmens, bei objekto statybos projektinėje dokumentacijoje, buvo atlikti, įkaitant ir ieškovo atliktus papildomus darbus. Ieškovo manymu, tai leidžia teigti, kad atsakovas, nors ir nepasirašė su atsakovu papildomų darbų perdavimo-priėmimo akto, tuos darbus faktiškai pripažino, juos priėmė ir, norėdamas perduoti užsakovui, turėjo turėti galimybę valdyti, t. y. privalėjo juos perimti nuosavybėn, kad galėtų perduoti užsakovui. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir tai nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. G. A., byla nr. 3K-3-207/2005).Teismas buvo šališkas, nagrinėdamas bylą, iš anksto žinojo, kokį sprendimą priims, kadangi posėdžio metu didžiąją daugumą ieškovo atstovo prašymų išreikalauti įrodymus, turinčius reikšmės bylos išnagrinėjimui, atmetė, motyvuodamas vien atsakovo ir trečiojo asmens prieštaravimais. Taip pat teismas nepagrįstai atmetė ir ieškovo prašymą byloje paskirti ekspertizę, be kurios negalima įvertinti ir nustatyti atliktų darbų kiekio ir kainos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Ieškovas UAB ,,Fima“ 2002 m. birželio 18 d. su atsakovu B. B. individualia firma ,,Boresta“ sudarė statybos subrangos sutartį (t. 1, b. l. 8-14). Pagal šią sutartį ieškovas (subrangovas) įsipareigojo atsakovui (užsakovui) atlikti silpnų elektros srovių tinklo (televiziniai tinklai, telekomunikaciniai tinklai, apsauginės ir gaisrinės signalizacijos, video stebėjimo sistemos) įrengimo darbus statybos objekte ,,Gyvenamieji namai su visuomeninės paskirties patalpomis (duomenys neskelbtini)“. Statybos subrangos sutartimi šalys nustatė konkrečią 180 000 Lt kainą (sutarties 7.1 punktas).

Statybos darbų kainos nustatymo būdai yra numatyti CK 6.653 straipsnio 1-3 dalyse. Vienas iš darbų kainos nustatymo būdų yra, kai sutartyje nurodoma konkreti darbų kaina. Šiuo nagrinėjamu atveju ieškovas su atsakovu sutartimi nustatė konkrečią 180 000 Lt darbų kainą (sutarties 7.1 punktas). Kai sutartyje yra nurodyta konkreti kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas sumažinti. Ši taisyklė taip pat taikoma ir tais atvejais, kai statybos rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (CK 6.653 str. 5 d.). Vykdant sutartį, šaliai gali tapti sudėtinga atlikti darbus už sutartą kainą. Tokiu atveju gali būti sprendžiamas klausimas dėl sutartyje nustatytos kainos pakeitimo (CK 6.204 str., 6.653 str. 6 d.). Vykdant statybos darbus gali paaiškėti, kad reikalinga atlikti darbus, dėl kurių nebuvo tartasi (papildomi darbai) ir dėl to atitinkamai padidėja kaina. Tokiu atveju, kaip numatyta CK 6.653 straipsnio 4 dalyje, 6.684 straipsnio 4 dalyje, rangovas turi pranešti užsakovui, kad tenka didinti kainą. Rangovas, negavęs užsakovo sutikimo, turi teisę atsisakyti sutarties, sustabdyti darbus. Rangovas, nepranešęs užsakovui apie papildomus darbus ir juos atlikęs be užsakovo sutikimo, netenka teisės reikalauti apmokėti papildomų darbų vertę (CK 6.684 str. 5 d.).

Tarp ieškovo ir atsakovo kilo ginčas dėl apmokėjimo už atliktus papildomus darbus. Atsakovas nurodo, kad ieškovas nepateikė jokių pranešimų apie būtinybę atlikti darbus, dėl kurių didėja sutarties kaina ir apskritai papildomų darbų atlikimo su atsakovu nederino. Tuo tarpu ieškovas teigia, kad buvo gautas iš atsakovo direktoriaus ir trečiojo asmens UAB ,,Centro kubas“ žodinis patvirtinimas, kad už atliktus darbus bus apmokėta. Pagal statybos darbų sutarties sąlygas papildomi ir projektinėje dokumentacijoje nenumatyti darbai galėjo būti atliekami tik pagrindus jų būtinumą, suderinus su projektuotojais ir leidus bei raštiškai suderinus su užsakovu (Sutarties 10.3 p.). Ieškovas nepateikė įrodymų apie tai, kad papildomų darbų atlikimas buvo raštiškai derintas su atsakovu, kad būtina didinti kainą. Z. J. , kuris suderino papildomų darbų kiekius ir kainas, pasirašydamas papildomų darbų sąmatas (b. l. 15-20), yra ne atsakovo, o UAB ,,Centro kubas“ techninės priežiūros inžinierius. Z. R. , su kuriuo, kaip nurodė ieškovas bei liudytojas G. M. , buvo derinamas papildomų darbų atlikimas, taip pat yra ne atsakovo, o trečiojo asmens UAB ,,Centro kubas“ atstovas.

Negalima sutikti su apeliacinio skundo motyvais, kad sutartimi šalys nebuvo susitarusios dėl konkrečios kainos, motyvuojant tuo, kad sutarties 10.3 punktas numatė galimybę atlikti papildomus darbus. Statybos sutarties 10.3 punkte yra kalbama apie papildomus darbus, kai, užsakovo nuomone, reikalinga pagerinti projektinėje dokumentacijoje numatytų darbų kokybę, apmokami papildomai arba sutarties projektinėje dokumentacijoje numatytų darbų, kuriuos užsakovo manymu, nebūtina atlikti, sąskaita; kad papildomų ir nenumatytų darbų kainas šiame punkte nurodytais atvejais paskaičiuoja subrangovas pagal savo ir užsakovo duomenis, jeigu užsakovas nenurodė kitaip, ir pataisos įsigalioja jas aprobavus užsakovui; papildomi ir projektinėje dokumentacijoje nenumatyti darbai atliekami pagrindus jų būtinumą, suderinus su projektuotojais ir leidus bei suderinus raštiškai su užsakovu. Taigi iš šiame punkte numatytų sąlygų matyti, kad užsakovas turi teisę užsakyti papildomus darbus, kurie yra reikalingi projektinėje dokumentacijoje numatytų darbų kokybei pagerinti, ir aptariama, kaip šalys tuo atveju nustato darbų kainą. Tie darbai, kurie projektinėje dokumentacijoje nenumatyti, gali būti atliekami esant būtinumui, turi būti suderinti su projektuotojais, juos atlikti turi leisti užsakovas, suderinimas turi būti raštiškas. Kaip jau buvo aptarta, ieškovas neįrodė, kad reikalaujamų apmokėti darbų atlikimą būtų suderinęs su atsakovu. Iš byloje esančių dokumentų, liudytojo G. M. parodymų matyti, kad papildomų darbų atlikimas buvo derinamas su trečiuoju asmeniu. 2003 m. sausio 30 d., pateikus projektinę dokumentaciją, ieškovas nesiėmė jokių priemonių, nepasiūlė atsakovui keisti sulygtą kainą, motyvuojant tuo, kad tenka atlikti sutartimi neaptartus darbus, darbų nestabdė, nepasinaudojo teise reikalauti pakeisti sutarties sąlygas ar sutartį nutraukti (CK 6.204 str., 6.685 str.).

Darbų perdavimas ir priėmimas yra įforminamas atliktų darbų aktu, kurį užsakovui pateikia rangovas ir jį pasirašo abi šalys (CK 6.494 str. 4 d.). Nors ieškovas ir nurodo, kad pateikė atsakovui papildomų darbų atlikimo aktą, kurį atsakovas atsisakė pasirašyti, tačiau įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę, nepateikė. Papildomų darbų kainą, kurią prašo priteisti, grindžia ne atliktų darbų aktu, o papildomų darbų sąmatomis, kurių atsakovas nepasirašė, todėl jos netapo sutarties sudėtine dalimi (CK 6.653 str. 4 d.).

Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka statybos rangos sutartį reglamentuojančias teisės normas, todėl nėra pagrindo jį naikinti (CPK 330 str.).

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas paskirti ekspertizę tikslu nustatyti atliktų darbų kiekį, buvo šališkas. Šis apeliacinio skundo motyvas yra nepagrįstas. Teismas ekspertizę skiria, kai reikia išaiškinti klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių (CPK 212 str. 1 d.). Šioje byloje atsakovas neginčija aplinkybės, kad darbai, už kuriuos ieškovas prašo priteisti 90 525 Lt, buvo neatlikti. Be to, kilus ginčui dėl atliktų darbų fakto, ieškovas turėtų įrodinėti aplinkybę, kad darbai faktiškai buvo atlikti ir tai galėtų būti darbų perdavimo-priėmimo aktai, statybos darbų žurnalas ir pan. Tuo atveju, jeigu tarp šalių kiltų ginčas dėl atliktų darbų kiekio, panaudotų medžiagų ir tam reikėtų specialių žinių, teismas pagal CPK 212 straipsnį galėtų skirti ekspertizę. Statybos subrangos sutartis buvo sudaryta 2002 m. birželio 18 d. 2003 m. sausio 30 d. projektinė dokumentacija buvo sudaryta jau po statybos rangos sutarties sudarymo. Atsakovas savo atsikirtimus grindžia tuo, kad esant konkrečiai darbų kainai, ieškovas, atlikdamas papildomus darbus, kurie nebuvo numatyti pirminėje projektinėje dokumentacijoje, turėjo pranešti atsakovui, kad tenka kainą didinti, nes tenka atlikti sutartimi neaptartus darbus, tačiau to nepadarė. Tuo tarpu ieškovas, prašydamas skirti ekspertizę, apeliacinės instancijos teismui nurodė, kad jis laikosi pozicijos, jog darbai atlikti pagal vieningą projektinę dokumentaciją, kuri atsirado vėliau, kad pirminėje projektinėje dokumentacijoje apsauginės signalizacijos darbai galėjo būti kažkiek numatyti, bet ne visi. Esant minėtoms šalių išreikštoms pozicijoms, skirti ekspertizę nėra pagrindo, nes teismas, o ne ekspertai ginčo teisiniams santykiams turi taikyti materialinės teisės normas, reglamentuojančias statybos rangos sutarties santykius, tai yra teismas turi įvertinti ir konstatuoti, ar ieškovas (rangovas) turi teisę reikalauti padidinti kainą (sumokėti už papildomai atliktus darbus), kai statybos rangos sutartyje buvo nurodyta konkreti darbų kaina.

Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovo atsakovo naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, turėtos apmokant už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 1 d., 3 d.). Atsakovas teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad advokatui už teisines paslaugas apeliacinėje instancijoje sumokėjo 5 215,60 Lt. Teismas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas apeliacinėje instancijoje, mažina priteistiną atsakovui už advokato pagalbą sumą iki 3 000 Lt. Taip pat iš ieškovo valstybės naudai priteisiamos išlaidos, susiję su procesinių dokumentų išsiuntimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Atmetus apeliacinį skundą, laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 16 d. nutartimi ir pakeistos Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 31 d. nutartimi, panaikinamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB ,,Fima“ atsakovo B. B. individualios firmos ,,Boresta“ naudai 3 000 Lt (tris tūkstančius litų) išlaidų, turėtų apmokant už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Priteisti iš ieškovo UAB ,,Fima“ valstybės naudai 24,75 Lt (dvidešimt keturis litus 75 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų išsiuntimu.

Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 16 d. nutartimi ir pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 31 d. nutartimi.