- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-10
- Bylos Nr.
- 2S-884-653/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-42369-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Pareiškėjas
- R. Č.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto pareiškėjo R. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. Č. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje antstolė B. Č., VMI ir UAB „V. A.“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas R. Č. skundu dėl antstolės B. Č. veiksmų nurodė, kad 2016 m. spalio 27 d. iš antstolės gavo pranešimą apie tai, kad 2016 m. spalio 2-24 d. vykusios pirmosios pareiškėjui priklausančio turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), varžytynės įvyko. Varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypas buvo parduotas už 11 500 Eur. Turtą įsigijo UAB „V. A.“. Pareiškėjo manymu, UAB „V. A.“ neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse ir įsigyti žemės ūkio paskirties sklypo, nes ši bendrovė neatitinka įstatymuose keliamų reikalavimų subjektui, siekiančiam įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Tokią išvadą, kaip teigia pareiškėjas, suponuoja ta aplinkybė, jog minėtas juridinis asmuo neužsimina žemės ūkio veikla. Teigė, kad antstolė B. Č. pažeidė teisės normas, reglamentuojančias varžytynių organizavimo tvarką, nes neįsitikinusi, kad pirkėjas, pasiūlęs didžiausią kainą, turi teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, neturėjo teisinio pagrindo skelbti varžytynių įvykusiomis.Taip pat pareiškėjas nurodė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo parduotas už kainą, neįvertinus šiai dienai egzistuojančių svarbių aplinkybių. Atliekant žemės sklypo įvertinimą 2015 m. lapkričio mėnesį, turto vertintojas, nustatydamas žemės sklypo vertę, atsižvelgė į tokias aplinkybes, kaip žemės sklypo plotas, paskirtis, buvimo vieta, našumas. Nors šis žemės sklypas buvo areštuotas, tačiau pareiškėjui nebuvo uždrausta vykdyti jame žemės ūkio veiklos. Kiekvienais metais šis sklypas yra apsėjamas, tačiau nustatant žemės sklypo vertę, nebuvo atsižvelgta į tai, kad tuo metu jame buvo pasėtos grūdinės kultūros. Teigė, kad nustatant pardavimo iš varžytynių kainą, į šią aplinkybę taipogi nebuvo atsižvelgta. Anot pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 10 d. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo pasėti kviečiai, investicijos į sėją sudaro 1 000 Eur, į šią sumą įskaičiuojant išlaidas sėkloms, trąšoms, atliktiems darbams, o būsimo derliaus vertė yra apie 2 000 Eur. Į žemės sklypo pardavimo iš varžytynių kainą turėtų būti įskaičiuota papildoma 3 000 Eur suma. Neįtraukus šios sumos į varžytinių kainą, pareiškėjo nuomone, jo kaip skolininko, teisėti interesai ir lūkesčiai bus pažeisti, o finansinė situacija pabloginta, nes praras įdėtas investicijas ir planuotas pajamas. Antstolė, nustatydama iš varžytynių parduodamo turto kainą, elgėsi neteisėtai, nes neatsižvelgė į varžytynių dienai buvusią turto vertę, o vadovavosi prieš metus atliktu vertinimu.Antstolė su skundu nesutiko, nurodė, kad sprendimų vykdymo instrukcijos 109 punktas numato, jeigu varžytynėse ar skolininko pasiūlytam pirkėjui buvo parduota arba varžytynes paskelbus neįvykusiomis išieškotojui perduodama žemės ūkio paskirties žemė arba juridinio asmens, kuris nuosavybės teise valdo daugiau kaip 10 ha žemės ūkio paskirties žemės, akcijos (teisės, pajus), iki turto pardavimo iš varžytynių ar skolininko pasiūlytam pirkėjui arba turto perdavimo išieškotojui akto surašymo dienos šiame punkte nurodyti asmenys antstoliui turi pateikti Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme nurodytus duomenis ir dokumentus, patvirtinančius, kad šie asmenys atitinka tokio turto įgijėjui keliamus reikalavimus. Iki skundo padavimo aktas dar nebuvo surašytas, todėl pirkėjas UAB „V. A.“ ir nebuvo pateikęs atitinkamų duomenų. Teigė, kad gavus skundą ir apie tai informavus pirkėją, pirkėjas pateikė duomenis, patvirtinančius, kad turi teisę įsigyti parduodamą žemės sklypą. Šiam pirkėjui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 2 str. Nacionalinės žemės tarnybos padalinio pagal žemės buvimo vietą išduotas leidimas neprivalomas. Paaiškino, kad parduodamas žemės sklypas buvo įvertintas 2015 m. lapkričio mėnesį, varžytynės paskelbtos 2016 m. rugsėjo mėnesį, t.y. dar nepraėjus metams, nuo turto įvertinimo. Per šį laikotarpį didelių rinkos pokyčių nebuvo, todėl ir turto vertė negalėjo būti ženkliai pakitusi. Nurodė, kad skolininkui asmeniškai 2016 m. liepos 27 d. buvo įteiktas turto arešto aktas su įkainavimu ir pranešimas dėl areštuoto turto varžytynių. Pareiškėjas neteikė jokių prieštaravimų dėl nustatytos turto vertės, neteikė jokio prašymo skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, neteikė įrodymų, paneigiančių nustatytą turto rinkos vertę (pvz:. kad turto vertė padidėjo), nepateikė jokių paskaičiavimų, eksperto akto, patvirtinančių per metus pakitusią turto kainą. Be to, antstolė nurodė, kad skolininkas žinodamas, kad bus skelbiamos žemės sklypo varžytynės, po pranešimo apie varžytynių skelbimą gavimo žemės sklype pasėjo kviečius. Taip pat pažymėjo, kad pradinė turto pardavimo kaina buvo 8 960 Eur, o varžytynėse turtas nupirktas už 11 500 Eur, t.y, žemės sklypo kaina pakilo 2 540 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi pareiškėjo R. Č. skundo netenkino. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad antstolės kontoroje vykdomas išieškotojo VMI pateiktas vykdomasis dokumentas dėl 25 531,61 Eur skolos išieškojimo iš R. Č. Antstolė 2016 m. gegužės 2 d. priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir 2016 m. gegužės 3 d. išsiuntė skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą. Minėtas raginimas skolininkui buvo įteiktas asmeniškai 2016 m. gegužės 4 d. Nustatyta, kad antstolė 2016 m. liepos 22 d. skolininko turtui – žemės sklypui adresu (duomenys neskelbtini), uždėjo turto areštą. Turto arešto aktas skolininkui buvo asmeniškai įteiktas 2016 m. liepos 27 d. Antstolės patvarkymas dėl informacijos pateikimo apie vyksiančias varžytines ir turto kainą skolininkui buvo įteiktas 2016 m. rugsėjo 24 d. Pranešimas apie įvykusias varžytines skolininkui taip pat buvo įteiktas asmeniškai 2016 m. spalio 27 d. Pradinė žemės sklypo pardavimo kaina varžytinėse buvo 8 960 Eur, o parduota už 11 500 Eur.Pareiškėjo argumentas dėl negalėjimo UAB „V. A.“ dalyvauti varžytinėse atmestas, nes pirkėjas yra pateikęs duomenis, patvirtinančius, kad turi teisę įsigyti parduodamą žemės sklypą.Byloje nėra duomenų, kad pats skolininkas būtų ėmęsis konkrečių veiksmų, siekiant realizuoti turtą už jam priimtiną turto kainą ir taip užtikrinti operatyvų atsiskaitymą su išieškotoju ar pasinaudoti turto vertės nustatymo ekspertizės apskundimu. Pareiškėjas turėjo visas galimybes pasinaudoti Civilinio proceso kodekso 598 str. numatyta teise pareikšti ekspertui nušalinimą, tačiau šia galimybe nepasinaudojo, nors visi procesiniai dokumentai vykdomojoje byloje jam buvo įteikiami tinkamai.
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b.l. 20-22), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį.Atskirajame skunde nurodoma, jog teismas neatsižvelgė į skundo argumentus, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo parduotas už kainą, neįvertinus šiai dienai egzistuojančių svarbių aplinkybių, t.y. neatsižvelgta į tai, kad į žemės sklypo pardavimo iš varžytinių kainą turėjo būti įskaičiuota 3 000 Eur suma (pareiškėjo investicijos į sėją ir būsimo derliaus vertė). Pareiškėjas nereiškė nušalinimo ekspertui, nustačiusiam žemės sklypo vertę, nes tuo metu, kai buvo atliekamas turto vertinimas, manė, jog nustatyta žemės sklypo vertė atitiko to meto galiojusias kainas rinkoje. Žemės sklypo vertinimas buvo atliekamas 2015 m. lapkričio mėnesį, o varžytinės prasidėjo beveik po metų, t.y. 2016 m. rugsėjo mėnesį. Per metus situacija nekilnojamojo turto rinkoje keitėsi, o žemės sklypas iki varžytinių pradžios buvo apsėtas, taigi antstolė savo iniciatyva turėjo pareigą įvertinti, ar turto vertinimo metu nustatyta kaina yra atitinkanti šių metų rinkos kainas.Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog antstolė neturėjo teisės paskelbti varžytines įvykusiomis, neturėdama dokumentų, patvirtinančių, jog UAB „V. A.“ atitinka įstatymų keliamus reikalavimus asmenims, siekiantiems įgyti žemės ūkio paskirties žemę.Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė B. Č. prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje sprendžiami klausimai dėl varžytinėse parduodamo turto kainos nustatymo ir UAB „V. A.“ teisės dalyvauti varžytinėse.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad tinkamas priverstinai realizuojamo turto įkainojimas yra esminė areštuoto turto pardavimo, taip pat ir parduodant turtą skolininko pasirinktam pirkėjui, sąlyga. Aiškinant CPK 681 straipsnio 1 dalies normą, kasacinio teismo praktikoje akcentuojama antstolio ir šalių bendradarbiavimo pareiga siekiant teisingai įkainoti skolininko turtą. Tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos. Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008). Antstolis skirti ekspertizę savo iniciatyva privalo, jei jam kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Tokių abejonių galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai. Pažymėtina, kad vykdymo procese tiek ieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. Ž. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-297/2010).Taigi, vykdymo proceso metu turto perkainojimas atliekamas tada, kai antstolis ar vykdymo proceso šalys gauna informacijos, jog dėl objektyvių aplinkybių padidėjo ar sumažėjo turto vertė. Nors apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad po atlikto ginčo turto vertinimo, jo vertė pakilo dėl pareiškėjo (apelianto) investicijų (atliktų sėjos darbų žemės sklype), tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas, atlikęs žemės ūkio darbus, būtų apie tai laiku informavęs antstolę ar būtų ėmęsis kitų procesinių veiksmų, siekiant vykdymo procese tinkamai nustatyti žemės rinkos vertę. Tai reiškia, jog pats pareiškėjas nebuvo pakankamai aktyvus ir nesiėmė veiksmų, tam, kad būtų nustatyta aukštesnė ginčo turto pardavimo kaina. Kita vertus, pareiškėjas šioje byloje nepateikė objektyvių įrodymų (vertinimo ataskaitų ar pan.), patvirtinančių, kad jo nurodytos aplinkybės apie atliktus žemės ūkio darbus turėjo esminės įtakos eksperto nustatytai žemės sklypo rinkos vertei. Dėl to pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad varžytinėse parduoto turto kaina yra neteisinga.Vertinant antrąjį atskirojo skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas, neva, nepagrįstai nustatė, kad antstolė nepažeidė varžytinių vykdymo tvarkos, pažymėtina, jog apeliantas nenurodo, kokiu būdu buvo pažeistos jo teisės, ginčo turto įgijėjui galimai pavėluotai pateikus informaciją apie tai, kad jis turėjo teisę įgyti turtą. Apeliantas neginčija fakto, kad ginčo turto įgijėjas UAB „V. A.“ turėjo teisę įgyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, todėl vien tik argumentas apie dokumentų, patvirtinančių šią teisę, pateikimo momentą, yra formalus ir nesudaro pagrindą naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Kita vertus, pareiškėjas nepateikė argumentų, paneigiančių teismo nustatytą faktą, kad dokumentai buvo pateikti iki turto pardavimo akto surašymo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų yra nepagrįstas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalimi, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.