- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-27
- Bylos Nr.
- 2S-1504-324/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16499-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Creditum“
- Kategorijos
- 121.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, gavusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Creditum“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8114-945/2014 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Creditum“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis S. U., uždaroji akcinė bendrovė „Alfa grupė“, akcinė bendrovė „Kauno energija“, akcinė bendrovė „Swedbank“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja prašė panaikinti antstolio S. U. 2013 m. rugsėjo 23 d. turto arešto aktą Nr. S15445, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0034/11/00638. Nurodė, kad antstolis S. U. nepagrįstai ir neteisėtai 2013 m. rugsėjo 23 d. priėmė turto arešto aktą Nr. S15445, kuriuo buvo apribotos UAB „Creditum“ disponavimo teisės pagal sutartį su AB „Kauno energija“ CRD 13/02-1 turima „Swedbank“, AB, išduota garantija Nr. 13-012610-GM, galiojanti nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2014 m. vasario 25 d., garantijos suma 150 000 Lt. Pareiškėja neturi turtinių teisių į banko išduotą garantiją, kadangi banko suteikta garantija yra prievolės užtikrinimo priemonė kreditorei AB „Kauno energija“. Garantija suteikiama už konkrečios prievolės įvykdymą, o ne už skolininko visus bendrus turimus įsipareigojimus (veiksmus) kreditoriams. Dėl to banko garantija pagal savo esmę negali būti priskiriama skolininko turtui ar turtinėms teisėms. Antstolis, areštuodamas pareiškėjai išduotą garantiją 150 000 Lt sumai, iš esmės areštavo ne jos turtą ar turtinę teisę, o trečiojo asmens UAB „Kauno energija“ teisę į garantiją.
Antstolis S. U. 2013 m. spalio 3 d. patvarkymu netenkino pareiškėjos skundo, jį kartu su vykdomąja byla persiuntė Kauno apylinkės teismui. Nesutiko su pareiškėjos skundo motyvais, kad banko suteikta garantija yra prievolės užtikrinimo priemonė konkrečiai kreditorei AB „Kauno energija“, o ne už skolininko visus bendrus turimus įsipareigojimus kreditoriams. Pažymėjo, kad bankas suteikia garantiją tuomet, kai įmonė deponuoja nuosavas lėšas specialioje sąskaitoje. Pareiškėja įnešė 150 000 Lt į „Swedbank“, AB, todėl antstolis pagrįstai surašė arešto aktą, areštuodamas minėtas pinigines lėšas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 18 d. nutartimi atmetė skundą. Padarė išvadą, kad UAB „Creditum“ su „Swedbank“, AB, susitarė, jog deponuoti pinigai tampa „Swedbank“, AB, nuosavybe sutarties galiojimo laikotarpiui, atsiradus „Swedbank“, AB, pareigai vykdyti išmokas pagal išduotą garantiją, jos vykdomos iš deponuotų pinigų, atitinkamu dydžiu mažinant garantijos sumą ir UAB „Creditum“ papildomai sumokant sutartinį mokestį, tuo tarpu likusi suma (tuo atveju, jeigu mokėjimų pagal išduotą garantiją nereikės vykdyti – visa užstato suma) suėjus sutarties terminui turės būti grąžinta UAB „Creditum“. Dėl to sutiko su skundo argumentu, jog nėra pagrindo areštuoti teisių į pačią garantiją, kadangi šios teisės (reikalavimo teisės garanto atžvilgiu) priklauso ne UAB „Creditum“, bet AB „Kauno energija“, kartu akcentuodamas, jog UAB „Creditum“ teisės į garantijos užtikrinimo priemonę – užstatą, nors laikinai ir tapusį garanto nuosavybe, nėra išnykę, kadangi yra galima situacija, jog, nustojus galioti garantijai, šios lėšos bus grąžintos skolininkei. Dėl nurodytos priežasties skolininkės teisių disponuoti atitinkama suma suvaržymą (draudimą savo nuožiūra naudoti šią pinigų sumą po to, kai ji bus grąžinta ar sueis jos grąžinimo terminas) pripažino tinkamu nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymu. Ginčijamame turto arešto akte vartojamą formuluotę, kad areštuojama UAB „Creditum“ pagal sutartį su „Swedbank“, AB, išduota garantija (iš deponuotų lėšų), vertino kaip netikslią. Pripažinęs, jog su užstato sumos panaudojimu susijusios UAB „Creditum“ teisės buvo areštuotos pagrįstai, sprendė, jog ginčijamo arešto akto naikinimas vien dėl pavartotos formuluotės netikslumo neatitiktų protingumo, proporcingumo, ekonomiškumo ir proceso operatyvumo principų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja nurodo, kad nutartis neteisėta ir nepagrįsta.
Nevertinta, kad areštuotas šiuo metu neegzistuojantis ir tik ateityje atsirasiantis turtas – užstatas. Įvertinus tarp pareiškėjos ir „Swedbank“, AB, 2013 m. kovo 1 d. sudarytos banko garantijos išdavimo sutarties sąlygas, CK 6.90–6.93 straipsnių nuostatas, darytina išvada, jog deponuotos lėšos yra „Swedbank“, AB, nuosavybė, o pareiškėja galbūt tik ateityje, pasibaigus 2013 m. kovo 1 d. banko garantijos išdavimo sutarčiai Nr. 13-012610-GM, įgis nuosavybės teisę į minėtas lėšas. Tuo tarpu antstolis, vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi teisę priverstinai apriboti skolininkės teises tik į jai nuosavybės teise priklausantį turtą.
Neteisėtai praplėstas turto arešto akto turinys, išeita iš bylos nagrinėjimo ribų, prioritetas suteiktas antstolio interesams, tokiu būdu apsunkinant skolininkės padėtį, nutartyje padarytos išvados neatitinka turto arešto akto turinio.
Prašo panaikinti nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir patenkinti skundą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis S. U. prašo nutarties nekeisti. Nurodo, kad jis areštavo pareiškėjos turtines teises, t. y. pinigines lėšas, esančias pas trečiąjį asmenį – „Swedbank“, AB. Pareiškėja nesąžiningai 2014 m. sausio 29 d. susitarimu Nr. 13-012610-GM-1 pratęsė garantiją iki 2015 m. vasario 25 d., nes neprašė antstolio leidimo ar sutikimo dėl garantijos pratęsimo. Pasibaigus garantijos terminui (2014 m. vasario 25 d.), „Swedbank“, AB, sąskaitoje deponuota pareiškėjos 150 000 Lt suma tapo jos nuosavybe, kurios disponavimas buvo apribotas 2013 m. rugsėjo 23 d. antstolio arešto aktu. Dėl to su šiomis lėšomis negalėjo būti atliekami jokie veiksmai be antstolio atskiro patvarkymo.
Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis procesas nutrauktinas.
Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Antstolio S. U. 2013 m. rugsėjo 23 d. turto arešto aktas Nr. S15445 priimtas vykdomojoje byloje Nr. 0034/11/00638, pradėtoje Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – 467 143,3 Lt vertės UAB „Creditum“ priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, esančio pas UAB „Creditum“ arba trečiuosius asmenis, dalies, o jo nesant ar nepakankant – atitinkamos piniginių lėšų ir turtinių teisių, priklausančių UAB „Creditum“ ir esančių pas UAB „Creditum“ arba trečiuosius asmenis, dalies areštas, pagrindu.
Kauno apygardos teismas 2014 m. birželio 6 d. nutartimi panaikino 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – 467 143,3 Lt vertės UAB „Creditum“ turto areštą. Nutartis yra įsiteisėjusi.
Pagal CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punktą, panaikinus vykdomąjį dokumentą, kuris buvo vykdymo pagrindas, vykdomoji byla yra nutraukiama. To paties straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad, vykdomąją bylą nutraukus, visos vykdymo priemonės, kurių ėmėsi antstolis, antstolio patvarkymu panaikinamos.
Panaikinus Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, antstoliui kyla pareiga nutraukti vykdomąją bylą (CPK 630 str.), kurioje buvo priimtas pareiškėjos skundžiamas antstolio 2013 m. rugsėjo 23 d. turto arešto aktas Nr. S15445. Esant tokiai situacijai, Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, apeliacinis vertinimas nebetenka teisinės prasmės, nes šio klausimo išsprendimas nesukels byloje dalyvaujantiems asmenims jokių naujų teisinių pasekmių. Iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, jog atskiruoju skundu skundžiama Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis nebegali būti apeliacinio apskundimo objektu, todėl apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 5 d., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Creditum“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutarties.