Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. U. a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), netekėjusi, nedirbanti, neteista, kaltinama pagal LR BK 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. U. 2024-06-11 apie 11.40 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, asmeninio konflikto metu, tyčia viena ranka sugriebė savo šeimos nariui - motinai Z. U. už kaklo ir ją smaugė, po to nagais nudrėskė kaklą dešinėje pusėje, padarydama poodines kraujosruvas kakle, odos nubrozdinimus kaklo dešinėje pusėje, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai Z. U. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaltinamąja V. U. kalta dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos neprisipažino ir nurodė, kad 2024 m. birželio 11 d. tarp jos ir mamos kilo konfliktas. Ryte ji sėdėjo virtuvėje ir gėrė kavą. Mama paėmė jos banko kortelę ir ji norėjo tą kortelę atsiimti. Mama to nepripažino. Ji supyko ir priėjusi prie mamos nestipriai ją stumtelėjo. Tikrai nagais per jos kaklą neperbrėžė. Po to ji buvo susitikusi su mama ir jos susitaikė. Ji nesupranta kaip taip galima meluoti ir ją apkalbinėti.

Nukentėjusioji Z. U. parodė, kad V. yra jos dukra. Jos kartu gyveno (duomenys neskelbtini). Ji grįžo iš darbo ir pamatė prie stalo sėdinčią dukrą ir geriančią alų. Ji supyko ir pradėjo dukrą barti. Dukra pradėjo iš jos reikalauti kortelės. Ji jokios kortelės neėmė. Tą ji ir pasakė dukrai. Dukra ją smaugė, o po to nagais nudrėskė kaklą. Ji dėl to jautė skausmą. Jai pavyko išeiti į kiemą ir iškvietė policiją. Jos nesusitaikė, niekas jos neatsiprašė.

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole apžiūrėta įvykio vieta adresu, (duomenys neskelbtini), mūrinis baltų plytų, vieno aukšto namas. (b.l. 14-30)

Asmens apžiūros protokole užfiksuota Z. U. apžiūra. Iš kūno priekio, ant jos kaklo dešinėje pusėje matomi trys raudonos spalvos odos įbrėžimai, nubrozdinimai, apie 30x55 mm. (b.l. 36-42)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1345/2024 (02) nurodyta, kad Z. U. konstatuota poodinės kraujosruvos kakle, odos nubrozdinimai kaklo dešinėje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu galimai rankomis / nagais suspaudžiant kaklo sritį. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodomu laiku, t.y. 2024-06-11 ir aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti vienu ar daugiau trauminiais poveikiais. Sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.(b.l. 55-56)

2024-10-28 Kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas . (b.l. 58-60)

2024-10-24 Kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėtas policijos pareigūno, kūno kameros (Body) vaizdo įrašas. (b.l.61-63)

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino ir tai padarė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti žmogaus mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Taigi tai yra materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo ar kitokio smurtavimo atveju turi būti sukeliamas nežymus sveikatos sutrikdymas arba fizinis skausmas.

Kaltinamoji V. U. kalta neprisipažino ir teigė kad nukentėjusios atžvilgiu nesmurtavo. Patvirtino, kad tą dieną buvo konfliktinė situacija, kuri išsisprendė negražiai. Tokius kaltinamosios parodymus teismas vertina kaip jos gynybine taktika, siekimu išvengti bausmės. Nukentėjusioji aiškiai nurodė, kad dukra jos atžvilgiu smurtavo, o patirto smurto pasekmės užfiksuotos fotonuotraukose.

Ištirtų įrodymų visetu, kaltinamosios parodymais, nukentėjusios ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais, teismui nekyla abejonių, kad V. U. 2024-06-11, kilus konfliktui, smurtavo prieš mamą ir tuo sukėlė jai fizinį skausmą. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamosios nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą V. U. pripažinti kalta padarius BK 140 straipsnio 2 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo V. U. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas įvertina V. U. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, nusikalstami veiksmai prieš mamą, sukėlė fizinį skausmą. Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamosios asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad V. U. neteista. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajai sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą bausmę – laisvės apribojimą. V. U. intensyvi priežiūra neskirtina, nes ji neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, laikinai glaudžiasi greta mamos namų esančiame pagalbinės paskirties pastate, o įvertinant jos gebėjimą suprasti, gali nesugebėti ir negalėti pasikrauti elektroninio stebėjimo prietaisą. V. U. turi neįgalumą, todėl įpareigojimai, susiję su darbine veikla, neskirtini. 2024-10-09 Teismo psichiatrijos ekspertizės akte 83/TPK-500/2024 nurodyta, kad V. U. konstatuojamas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), reikalaujantis dėmesio ar gydymo, o pagal Wechslerio suaugusiųjų intelekto skalę (WAIS-III), atitinka labai žemą intelektinių gebėjimų išsivystymo lygį. Dėl šių priežasčių V. U. dalyvavimas elgesio pataisos programoje neskirtinas. Skiriant bausmę taip pat atsižvelgiama į tai, kad nukentėjusiai nebuvo padaryta turtinė ir neturtinė žala.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Kaltinamajai V. U. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba paskyrė advokatą. LR BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamojo gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nes ji registruota dėl psichikos sutrikimų, neturi teisinių žinių ir negali apsiginti. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, užtikrinančiam kaltinamojo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties. Išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu jo galimybę pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojamą teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307 straipsniais

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. U. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti ją 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme. Laisvės apribojimo bausmės metu įpareigoti nuo 22 val. iki 6 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

V. U. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.