Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2018-08-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-2350-486/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-08-23
Bylos Nr.
A5.-2350-486/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01837-2018-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Pažeidėjas
M. K.
Kategorijos
Nuorašas
Administracinė byla Nr. A5 -2350-486/2018Proceso Nr. 4-68-3-01837-2018-1Procesinio sprendimo kategorija 6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. rugpjūčio 23 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas J. J., sekretoriaujant A. R., dalyvaujant Valstybinės darbo inspekcijos atstovui J. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs M. K., gim. administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – LR ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. K., gim., būdamas UAB „direktoriumi pažeidė Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies nuostatas, kadangi A. R. (A. R.), gim., leido dirbti 2018 m. balandžio 17 ir 18 dienomis pagalbinio darbuotojo pareigose, teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus apie tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinioam skyriui. Šiais veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

M. K. į teismo posėdį neatvyko, nors apie posėdžio vietą ir laiką jam buvo pranešta tinkamai. Duomenų apie svarbias neatvykimo priežastis negauta. Atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo byloje pakanka duomenų išsamiai ir teisingai išnagrinėti bylą, byla nagrinėtina iš esmės M. K. nedalyvaujant (LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis).

Iš M. K. rašytinio paaiškinimo matyti, kad jis jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą pripažįsta, nuoširdžiai gailisi.

Teismo posėdžio metu Valstybinės darbo inspekcijos atstovas J. V. paaiškino, kad 2018 m. balandžio 18 d. atlikus patikrinimą S. Ž. Pabradės poligone, kur vykdomos naujų pastatų statybos, valgyklos pastate rastas A. R., kuris pastate atlikinėjo siūlių grindyse užtaisymo darbus. Jis buvo apklaustas, tiksliai pats nežinojo kur dirba, tik telefonu paskambinus jis sužinojo įmonės pavadinimą. Darbo laikas pažymėtas nuo 17 dienos, Sodrai įteikė pranešimą tik 2018 m. balandžio 18 d., tai yra inspektorių patikrinimo metu. Jau 16 dieną buvo aišku, kad A. R. važiuos dirbti į poligoną, sąrašas buvo pateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados.

LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.

Atkreipiamas dėmesys, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojęs naujas Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (TAR, 2016-09-19, Nr. 2016-23709) (toliau – DK) nebenumato nelegalaus darbo sąvokos. Šiuo metu nelegalaus darbo sąvoka apibrėžiama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai : 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra E. S. pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal E. S. teisės aktus naudojasi judėjimo laisve, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Teismų praktikoje pažymima, kad siekiant darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra, darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad M. K. padarė administracinio nusižengimo protokole nurodytą nusižengimą, kadangi būdamas įmonės UAB „Kitoks požiūris“ direktoriumi pažeidė Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies nuostatas, kadangi A. R. (A. R.), gim.1990-12-30, leido dirbti 2018 m. balandžio 17 ir 18 dienomis pagalbinio darbuotojo pareigose teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus apie tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Šiais veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą numatytą LR ANK 95 straipsnyje.

Be M. K. visiško prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir administracinio nusižengimo protokolas (b.l. 2), nelegalaus darbo tyrimo aktas (b.l. 3), tyrimo veiksmų protokolas (b.l. 4), A. R. rašytinis paaiškinimas (b.l. 5), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos raštas (b.l. 6), L. V. paaiškinimas (b.l. 7), M. K. rašytinis paaiškinimas (b.l. 9), darbo laiko apskaitos žurnalas (b.l. 17), kita bylos rašytinė medžiaga. Tokiu būdu M. K. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą įrodyta visiškai.

Nusižengimas, numatytas LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje (tai atitinka iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį), gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus (Lietuvos A. T. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-648/2016). Teismas šiuo atveju laikosi pozicijos, jog šioje byloje surinkta pakankamai įrodymų bei kitų objektyvių duomenų patvirtinančių, jog šiuo atveju darbdavio kaltė visgi pasireiškė tyčia, o ne nerūpestingumu.

Dėl nuobaudos.

M. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nsužengimą ir nuoširdžiai gailisi.

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (LR ANK 22 straipsnis). Be to, administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (LR ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys).

Lietuvos A. T. atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8/2013, 2AT-7-4/2013).

Pažymėtina, jog vertinant nelegalaus darbo reikšmę ir pavojingumą būtina atsižvelgti į materialinę žalą, jos dydį, taip pat į tai, kokia žala tokiu pažeidimu daroma darbuotojo interesams, visai darbo rinkai, ekonominei sistemai. Svarbu atsižvelgti į tai, ar nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu.

Šioje byloje matyti, jog nelegalus darbas truko neilgą laiko tarpą (dvi dienas), tokio darbo apimtis nebuvo didelė, nelegaliai įdarbintas buvo tik vienas asmuo A. R., mokesčiai, kurių išvengta mokėti į biudžetą, taip pat nebuvo dideli. Atsižvelgtina ir į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į pačio pažeidėjo pakankamai garbų amžių, todėl darytina išvada, jog šiuo atveju egzistuoja pagrindas skirti minimalią LR ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.

Įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, kad LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos minimalaus dydžio piniginės baudos taikymu bus pasiekti nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ANK 95 straipsnio 1 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,

nutaria:

M. K., gim. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1000 (vieno tūkstančio) eurų dydžio baudą.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad:

1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke DNB Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), „D. B.“ Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Nordea B. F. Plc“ Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Medicinos bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini). Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK:18089823902. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (LR (duomenys neskelbtini) str. 1-2 d.);

2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (LR (duomenys neskelbtini) str. 3 d.).

Teisėjas (parašas)Nuorašas tikras:Teisėjas J. J.