Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Prienų apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Laimai Adomaitienei, dalyvaujant ieškovo AB „Kauno energija“ atstovui G. K., atsakovo J. K. P. atstovui - advokatui L. S. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovui J. K. P., tretiesiems asmenims D. P., E. P. dėl skolos už šilumą priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo E. P. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.

Ieškovės atstovas 2013 m. rugsėjo 11 d. posėdžio metu pateikė teismui ieškinio reikalavimų patikslinimą, kuriame nurodė, jog bylos nagrinėjimo eigoje didžioji skolos dalis buvo apmokėta, todėl, nekeisdamas ieškinio pagrindo ir dalyko, mažina ieškinio reikalavimą ir prašo priteisti iš atsakovo 93,85 Lt skolos už buto šildymą, 5,90 Lt už duomenų gavimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 72 Lt žyminio mokesčio, o taip pat prašo grąžinti ieškovei 93,33 Lt žyminio mokesčio permoką (b.l.96).

Ieškovo atstovas G. K. teismo posėdyje patvirtino, kad tiesioginio įsiskolinimo už šildymą liko 93,85 Lt. Likusieji mokesčiai bylos nagrinėjimo eigoje buvo padengti, palaiko ieškinio reikalavimą sumažintai sumai. Nurodo, kad byloje atsakovu patrauktas tinkamas asmuo, nes už buto priežiūrą bei mokesčius yra atsakingas patalpų savininkas. Neketina keisti atsakovo ir prašo teismo posėdyje bylą nagrinėti pagal patikslintą ieškinio reikalavimą sumažintai sumai. Nurodė, kad AB „Kauno energija“ butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), tiekia šilumą (šildymui ir karštam vandeniui ruošti). Butas nuosavybės teise priklauso atsakovui. Su atsakovu 2000-10-02 pasirašyta atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartis, pagal kurią jis privalo kiekvieną mėnesį mokėti ieškovei už suteiktas paslaugas. Kadangi mokėjimai buvo nereguliarūs, todėl ir susidarė įsiskolinimas. Paaiškino, kad bylos nagrinėjimo teisme metu (b.l.80, 96) buvo mokama už buto šildymą, todėl ieškovės atstovas nurodė, kad teisminio nagrinėjimo dienai yra likęs tik 93,85 Lt įsiskolinimas. Visi kiti mokesčiai, susiję su šilumos tiekimu, yra pilnai apmokėti. Likusi neapmokėta 93,85 Lt skola. Ieškovės atstovas mažina ieškinio reikalavimą ir prašo priteisti iš atsakovo 93,85 Lt skolos už buto šildymą, 5,90 Lt už duomenų gavimą, 72,00 Lt žyminio mokesčio bei 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat prašo, atsižvelgiant į sumažintus ieškinio reikalavimus, grąžinti 93,33 Lt žyminio mokesčio permoką. Dėl atsakovo argumentų, kad yra sudaryta panaudos sutartis su trečiaisiais asmenimis, kurios pagrindu butu atsakovo leista naudotis jo marčiai, ieškovo atstovas nurodė, kad patalpų savininkas yra atsakingas už sutartinius įsipareigojimus, kurie susiję su jo patalpomis. Pažymėjo, kad A. T. yra ne kartą išaiškinęs, kad už komunalinius mokesčius, susijusius su butu, yra atsakingas patalpų savininkas. Kitas asmuo, kuris vienokiu ar kitokiu pagrindu galėtų būti atsakingas už tas paslaugas, turėtų būti sudaręs sutartį su paslaugų tiekėju. Šiuo atveju tretieji asmenys E. P. ar D. P. su ieškove sutarties dėl šilumos tiekimo bei karšto vandens ruošimo nėra sudarę. Tiesioginė tiekimo bei atsiskaitymo sutartis yra sudaryta su atsakovu, todėl ieškovas laikosi pozicijos, kad buto savininkas J. K. P. privalo sumokėti skolą, kurią regreso tvarka galės išsiieškoti iš trečiųjų asmenų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovės atstovui pateikus pareiškimą dėl ieškinyje pareikšto reikalavimo sumažinimo, teismas nagrinėja bylą pagal sumažintą ieškinio reikalavimą. Ieškovė reikalavimus grindžia byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir atstovo paaiškinimais teismo posėdžio metu. Ginčo dėl likusios neapmokėtos už buto šildymą skolos dydžio byloje nėra. Atsakovo atstovas prieštaravimų tam nepareiškė, jis skolos dydžio neginčija. Byloje kilęs ginčas tik dėl pareigos sumokėti likusią skolą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui J. K. P. pirkimo - pardavimo sutarties, sudarytos 2000-04-13, pagrindu (b.l.6). 2000-10-02 ieškovė ir atsakovas sudarė atsiskaitymo už buto, esančio (duomenys neskelbtini), šildymą ir karštą vandenį sutartį Nr. 9755139 (b.l.9-10). Minėto sutarties 11 punktas patvirtina aplinkybę, kad skola, buvusi 2000-09-01, atsakovo J. K. P. buvo apmokėta 2000-09-30. Atsakovas gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), trečiųjų asmenų deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini). Ieškovė pateikė buto apyvartos žiniaraščius, iš kurių matyti, kad už buto, esančio (duomenys neskelbtini), šildymą nuo 2008-11-01 iki 2012-07-01 iki 2013-06-01 susidariusi 3333,98 Lt skola (b.l.11), už energiją karštam vandeniui ruošti laikotarpiu 2009-10-01 - 2012-07-01 - 1891,79 Lt skola (b.l.12), delspinigiai sudaro 336,18 Lt sumą (b.l.13-14). 2000-09-27 tarp panaudos davėjo J. K. P. ir panaudos gavėjų D. P. ir E. P. buvo pasirašyta panaudos sutartis, pagal kurią butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo suteiktas neatlygintinai naudotis D. P. ir E. P. (b.l.33). Panaudos sutarties 6 punkte numatyta, jog panaudos gavėjai privalo padengti gauto turto išlaikymo išlaidas, atsiskaitydami pagal panaudos davėjo ar tiesiogiai pateiktas sąskaitas ... panaudos davėjas, t.y. atsakovas, sutinka, kad panaudos gavėjai tiesiogiai sudarytų sutartis su paslaugų teikėjais, vienok, iš bylos duomenų akivaizdu, kad atsakovas J. K. P., būdamas buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininku, praėjus kelioms dienoms po panaudos sutarties sudarymo, t.y., 2000-10-02 su AB „Kauno energija“ tiesiogiai pasirašė atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartį, kuria asmeniškai įsipareigojo atsiskaityti už suvartotą šilumos energiją šildymui (sutarties 3 punktas) bei už sunaudotą šilumos energiją karštam vandeniui ruošti (sutarties 4 punktas). Todėl, esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovas AB „Kauno energija“ pagrįstai prašo, kad skola už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), patiektą šilumos energiją būtų priteista iš buto savininko, atsakovo J. K. P. kaip antrosios sutarties šalies. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad šilumos energijos pirkimo - pardavimo sutartis būtų buvusi sudaryta su panaudos gavėjais ir AB „Kauno energija“. Pagal byloje surinktus ir ištirtus įrodymus panaudos faktas nebuvo išviešintas. Pareiga vieną ar kitą juridinį faktą registruoti viešajame registre yra skirta tam, kad įsigaliotų šio fakto ir su juo susijusių trečiųjų asmenų teisių ir pareigų bendro žinomumo prezumpcija (Civilinio kodekso 1.75 straipsnio 2 dalis). Panaudos faktas žinomas tik atsakovui. Ieškovė nebuvo informuota apie tokią sutartį, priešingai, kaip jau minėta aukščiau, sutartį su šilumos energijos tiekėju atvyko sudaryti pats buto savininkas, t.y. atsakovas J. K. P., todėl faktas negali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nagrinėjant tokios kategorijos bylas ir aiškinant šilumos energijos pirkimo - pardavimo santykius reglamentuojančias Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso normas, Šilumos ūkio įstatymą, Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-260 patvirtintas Šilumos pirkimo - pardavimo standartines sąlygas konstatuoja, kad šilumos pirkimo - pardavimo santykių šalimis yra tiekėjas ir pastato savininkas - šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas - buitinis šilumos vartotojas. Įtvirtintas teisinis reglamentavimas lemia, jog nepaisant to, kas realiai naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo - pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pasato ar patalpų savininkas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad civilinėje teisėje galiojant sutarties laisvės principui, šilumos energijos vartojimo teisinių santykių dalyviu gali būti ne tik patalpų savininkas (nuomotojas), bet ir šių patalpų nuomininkas. Tai reiškia, kad šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas (nuomotojas) bei nuomininkas nekliudomai gali susitarti dėl to, jog būtent nuomininkas taps šilumos energijos pirkimo - pardavimo sutarties šalimi, kas nagrinėjamoje byloje padaryta nebuvo. Nesant tokio susitarimo, šilumos energijos sutarties šalimi (pirkėju) išlieka patalpų, į kurias teikiama šiluma, savininkas. Teismų nuostatos šiuo klausimu yra nuoseklios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-549/2009; 2009-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2009; 2009-07-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2009).

Civilinio kodekso 6.2 straipsnis numato, jog prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Pažymėtina, kad šalys prievoles privalo vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais (Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, būdamas sutarties šalimi, nėra įvykdęs savo prievolės ir pilnumoje sumokėjęs ieškovei už suteiktas paslaugas, todėl atsakovas laikomas pažeidusiu prievolę (Civilinio kodekso 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 6.383 straipsnis), todėl 93,85 Lt skola už šilumą priteistina.

Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-08-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Žyminis mokestis - viena iš bylinėjimosi išlaidų rūšių (CPK 79 straipsnis), todėl jis paskirstomas pagal taisykles, kurios taikomos visų bylinėjimosi išlaidų paskirstymui, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. CPK 93 straipsnio antrojoje dalyje įtvirtinta bendra taisyklė nustato, kad ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Tačiau tuo atveju, kai ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino, tai ieškovo prašymu teismas priteisia iš atsakovo ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 94 straipsnio 1 dalis). CPK 87 straipsnio antroji dalis numato, kad ieškovui atsisakius ieškinio dėl to, kad pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, ieškovui grąžinami 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio sumos. Taigi, minėtos teisės normos aiškintinos sistemiškai, ir 75 procentus ieškovo sumokėto žyminio mokesčio už ieškinio nagrinėjimą ieškovui grąžina valstybė iš savo biudžeto (CPK 87 straipsnio 2 dalis), o 25 procentai sumokėto žyminio mokesčio, esant ieškovo prašymui, priteisiama iš atsakovo (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Sumažinant ar padidinant ieškinio reikalavimus, tik padidėja ar sumažėja ieškinio dalyko apimtis, bet pats ieškinio dalykas nesikeičia, kadangi išlieka tas pats materialusis teisinis reikalavimas. Vientiso reikalavimo išskaidymas, ieškovui atsisakant patenkintos reikalavimo dalies ir bylą šioje reikalavimo dalyje nutraukiant, neatitiktų teisinės logikos, sukeltų painiavą ir teisinį neaiškumą, kadangi sumažinus ieškinio reikalavimą, ieškinio elementai nesikeičia, bylos dalies rezultatas materialiąja teisine prasme yra palankus ieškovei, nes patenkinta ieškovo pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų dalis (Lietuvos Apeliacinio teismo 2008-06-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-340/2008). Ieškovė byloje sumokėjo 165 Lt žyminį mokestį (b.l.5). Ieškovė sumažino ieškinio reikalavimus dėl to, kad jie buvo patenkinti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl iš valstybės biudžeto ieškovei grąžinta 75 procentai jos sumokėto žyminio mokesčio, o 25 procentai ieškovės sumokėto žyminio mokesčio priteistina iš atsakovo (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 87 straipsnio 2 dalis, 94 straipsnio 1 dalis). Duomenų, patvirtinančių ieškovės faktiškai turėtas išlaidas už duomenų gavimą 5,90 Lt sumoje, byloje nėra pateikta. Pažymėtina, kad teismas priteisia tik faktiškai turėtas bylinėjimosi išlaidas, tuo tarpu prie ieškinio pateikti duomenys (sutartis ir atlyginimo dydžių už nekilnojamojo turto registro duomenų teikimą internetu ir įkainių priedas prie sutarties (b.l.15) nepagrindžia prašomų priteisti išlaidų pagrįstumo. Įrodymai, patvirtinantys jų apmokėjimo faktą, iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikti nebuvo, todėl reikalavimas priteisti 5,90 Lt bylinėjimosi išlaidų už duomenų gavimą netenkintinas. Kadangi procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei ženkliai viršija minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (CPK 96 straipsnio 5-6 dalys), jos susidarė dėl tokio atsakovo elgesio byloje, todėl priteistinos iš jo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo J. K. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) ieškovei AB „Kauno energija”, įmonės kodas 235014830, buveinė - Raudondvario pl. 84, Kaunas, a. s. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, 93,85 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012-08-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas - 41,25 Lt žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo 84,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Grąžinti ieškovei AB „Kauno energija”, įmonės kodas 235014830, buveinė - Raudondvario pl. 84, Kaunas, a. s. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio, t.y. 123,75 Lt, sumokėto „Kauno energija” 2012 m. liepos 25 d. mokėjimo nurodymu Nr. 2924 į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Sprendimą šioje dalyje pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.