Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria buvo atmestas jo skundas dėl Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo skyriaus Administracinės veiklos ir analizės grupės vyresniojo specialisto 2013-10-07 nutarimo panaikinimo, nustatė :

Aprašomoji dalis

J. T. Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo skyriaus Administracinės veiklos ir analizės grupės vyresniojo specialisto 2013-10-07 nutarimu nubaustas pagal LR ATPK 124² str. 2 d. 1000 Lt bauda ir iš jo atimta teisė vairuoti transporto priemones 12 mėnesių už tai, kad jis 2013-10-06 apie 18.10 val., vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) (Anglijos), važiuodamas V. Maciulevičiaus – Sietyno gatvių sankryžoje, Vilniuje, vienu metu padarė kelis KET pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, sukėlė pavojingą situaciją, t.y. spausdamas akseleratorių, siekdamas, kad automobilio ratai prasisuktų ir tuo pačiu užneštų automobilio galą ir automobilis pradėtų slysti į šoną.

Nesutikdamas su minėtu nutarimu, J. T. padavė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2013-12-10 nutartimi pastarojo skundą atmetė.

Skunde taip pat nurodoma, kad teisės apeliantui šiuo metu yra labai svarbios, kadangi jis yra bedarbis, mokosi universitete, suderino darbą vienoje TAXI bendrovėje. Be to, turi lėtinę sąnarių ligą, esant šaltesniems orams atsiranda stiprūs sąnarių skausmai, kas smarkiai sublogina apelianto galimybę normaliai judėti (prideda išrašą iš ligoninės). Nurodo, kad automobilis labai padeda transportuotis bei šiam laikotarpiui gali būti vienintelis pajamų šaltinis. Taip pat nurodo, jog per metus laiko neturi nė vienos galiojančios nuobaudos, susijusios su transporto priemonių vairavimu. Dar vienas faktorius, galėjęs įtakoti tokį nutarimą, apelianto teigimu, tai kad pareigūnas iš Administracinės veiklos ir analizės grupės jau yra prieš tai susidūręs su juo bent du kartus, galimai dėl to jis mano, jog apelianto šis poelgis kelyje buvo piktybinis ar pan.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjus teismui pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.

Pažymėtina, kad J. T. nubaustas už tai, kad 2013-10-06 apie 18.10 val., vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) (Anglijos), važiuodamas V. Maciulevičiaus – Sietyno gatvių sankryžoje, Vilniuje, vienu metu padarė kelis KET pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, sukėlė pavojingą situaciją, t.y. spausdamas akseleratorių, siekdamas, kad automobilio ratai prasisuktų ir tuo pačiu užneštų automobilio galą ir automobilis pradėtų slysti į šoną.

Iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad apeliantas, nagrinėjant jo skundą teisme, nesutiko su pažeidimu bei nurodė, kad sankryžoje jokių „saulučių“ nedarė, toje vietoje kelio danga buvo smėlėta ir žvyruota, todėl jo automobilio galą užnešė.

Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, apelianto kaltę įrodo byloje esantys Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės patrulio V. L. bei vyr. patrulio N. R. tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodytos analogiškos aplinkybės, o būtent, kad V. Maciulevičiaus Sietyno gatvių sankryžoje pastebėjo BMW automobilį, kurio vairuotojas kėlė pavojų sau, eismo saugumui, kitų žmonių saugumui, spausdamas akseleratorių, siekiant, kad automobilio ratai prasisuktų, tuo pačiu siekdamas, kad užneštų automobilio galą ir automobilis pradėtų slysti šonu, ratu. Vairuotojas padarė kelis ratus (b. l. 14, 15).

Teismo posėdyje apklaustas pareigūnas N. R. taip pat patvirtino, kad 2013-10-06 važiuodami su kolega iš Asanavičiūtės g., Maciulevičiaus g. link Sietyno g., pamatė automobilį BMW su angliškais numeriais, kuris Maciulevičiaus – Sietyno gatvių sankryžoje „piešė“ taip vadinamas „saulutes“, t.y., specialiai spaudė akseleratorių, kad ratai prasisuktų ir automobilis slystų šonu. Pasak pareigūno, tai tikrai negalėjo būti netyčinis automobilio užnešimas, nes jam matant automobilis BMW apsuko dvi „saulutes“, o pamatęs pareigūnus pabandė pasišalinti. Taip pat pareigūnas nurodė pats vairuojantis BMW automobilį, todėl tikrai užtikrino, kad „saulutės“ buvo piešiamos specialiai (b. l. 37).

Nors apeliantas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde teigė, kad tai buvo netyčinis automobilio nuslydimas, nes toje sankryžoje žvyruota kelio danga, tačiau skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, kad kelių eismo taisyklės įpareigoja transporto priemonių vairuotojus kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių eismui. Kelių eismo taisyklių reikalavimų laikymasis ir važiavimo būdo pasirinkimas yra vairuotojo pareiga. Skunde apeliantas nurodo, jog prie tos sankryžos vyksta aplinkkelio statybos darbai, asfalto danga yra pilnai apsinešusi smėliu, žvyru. Tokiu būdu, apeliantas žinodamas šias aplinkybes, privalėjo atsižvelgti į kelio dangos būklę, į važiavimo sąlygas, eismo intensyvumą bei ypatingai laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekti išvengti nuostolingų padarinių. Nors apeliantas nurodo, kad tuo metu aplinkui nebuvo kitų eismo dalyvių, tačiau tai neturi jokios reikšmės, nes bet kuriuo atveju, eismo dalyviai galėjo pasirodyti.

Atsižvelgiant į apelianto padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pastarojo skundo teiginys, kad jis stengėsi suvaldyti savo vairuojamą transporto priemonę ir išvengti tolimesnių blogesnių pasekmių, kaip autoįvykis ar pan., vertintinas kritiškai, kaip siekis išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą. Tai negali būti laikoma proporcinga tai žalai, kurią pastarasis galėjo sukelti padarydamas nustatytą pažeidimą, nes apeliantas padarė vieną iš pavojingiausių teisės pažeidimų, kadangi jis, vairuodamas automobilį vienu metu padarė kelis KET pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, sukėlė pavojingą situaciją, t.y. vairavo automobilį chuliganiškai – spausdamas akseleratorių, siekdamas, kad automobilio ratai prasisuktų ir tuo pačiu užneštų automobilio galą ir automobilis pradėtų slysti į šoną. Apelianto kaltė įrodyta policijos pareigūno N. R. teisme duotais parodymais, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo. Priešingai nei skunde teigia apeliantas, nebuvo nustatyta ir aplinkybių, dėl kurių policijos pareigūnas būtų siekęs apkaltinti apeliantą nebūto administracinio teisės pažeidimo padarymu. Minėtus parodymus patvirtina ir kartu buvusio jo kolegos policijos pareigūno V. L. byloje esantis tarnybinis pranešimas apie įvykį.

Apeliantas skunde prašo panaikinti skundžiamą nutarimą arba švelninti jam paskirtą nuobaudą, tačiau iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad apeliantas praeityje baustas daug kartų administracine tvarka, tarp jų ne kartą už KET pažeidimus, kas neigiamai apibūdina nubaustojo asmenybę, kadangi jis yra linkęs pažeidinėti visuomenėje nustatytas taisykles, praeityje jam taikytos administracinės nuobaudos nepadarė jokios teigiamos įtakos. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, apeliantui buvo tinkamai paskirta nuobauda už jo padarytą pažeidimą. LR ATPK 124² str. 2 d. sankcija numato baudą vairuotojams nuo 1000 iki 2000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 iki 2 metų. Taigi, Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo skyriaus Administracinės veiklos ir analizės grupės vyr. specialisto paskirta minimali sankcijoje numatyta administracinė nuobauda yra adekvati apelianto padarytam pažeidimui.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad J. T. padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 124² str. 2 d., yra visiškai įrodytas, o pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas yra teisingas ir jo naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p. nutarė:

J. T. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.