Panevėžio apygardos teismo nutarimas

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Algirdas Gaputis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato ( toliau Institucija ) apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

Nustatė:

3. Institucija skundžia apylinkės teismo nutartį, prašo ją panaikinti, ir palikti galioti 2016 m. spalio 31 d. Institucijos nutarimą.

3.1 Nurodo, kad pats pažeidėjas po įvykio savo paaiškinime neneigė, kad apsisukdamas aikštelėje didino greitį, manydamas, kad niekam netrukdys, smarkiai spaudęs greičio pedalą jis neneigė, priežasties, kodėl įvažiavus į aikštelę reikia didinti greitį, jis nenurodė, tam jokios būtinybės nebuvo ir tai rodo tyčinius pažeidėjo veiksmus, keliančius pavojų ne tik jam, bet ir aplinkiniams.

3.2 Apylinkės teisme vykusiame posėdyje apklaustų liudytojų parodymai, kurie nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir pažeidėjas, kelia abejones, nes jie L. K. draugai. Tuo tarpu įvykio vietoje buvusi ir teisme liudijusi policijos pareigūnė tvirtino, kad nors įvykio pradžios nematė, tačiau išgirdusi variklio garsą pastebėjo, kaip L. K. vairuojamą automobilį sumėtė, tuo tarpu kartu buvęs kitas policijos pareigūnas matė automobiliu į aikštelę įvažiuojantį ir manevruojantį L. K.. Tokie jų parodymai nėra prieštaringi, kaip skundžiamoje nutartyje nurodė teismas.

3.3 Apibendrinant Institucija nurodo, kad byloje surinkti įrodymai pakankami L. K. kaltei padarus pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, pagrįsti, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turi būti panaikinti ir paliktas galioti Institucijos nutarimas.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui (toliau –ANK), kuris pakeitė iki tol galiojusį ATPK, spręstina ar nėra pagrindų dėl veikos perkvalifikavimo, kad būtų sušvelninta pažeidėjui atsiradusi atsakomybė. Skundžiamame nutarime pagrįstai pasisakyta, kad šiuo metu galiojančio ANK 420 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyto pažeidimo požymiai atitinka ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo požymius, sankcijoje numatyta nuobauda griežtesnė nei ATPK 124² straipsnio 2 dalies sankcijoje, todėl skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas taikant bylos teiseną pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK normas.

7. ATPK 124² straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, kuris, pagal šią teisės normą, yra kelių eismo taisyklių ( toliau KET) pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Taigi, veiką kvalifikuojant pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį būtina nustatyti, kad buvo padarytas KET pažeidimas, šis KET pažeidimas padarytas dėl chuliganiškų paskatų, šis KET pažeidimas kėlė pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Būtinas šio administracinio teisės pažeidimo subjektyvusis požymis – chuliganiškos paskatos, kurios yra tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų nepaisymo ar niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (pvz. LAT nutartis Nr. 2AT-37-507/2015). Šis administracinis teisės pažeidimas padaromas tik tyčia.

8. Kaip minėta, kvalifikuojant veiką pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, kad transporto priemonės vairuotojas padarė KET pažeidimą ir jį padarė dėl chuliganiškų paskatų. Nagrinėjamoje byloje esančiame apeliantui surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas šio administracinio teisės pažeidimo turinį sudarantis L. K. padarytas KET 9 punkto pažeidimas. KET 9 punkte be kita ko nustatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Nors šis KET punktas yra bendro pobūdžio, tačiau jame nustatytos pareigos eismo dalyviams kitų eismo dalyvių atžvilgiu ir šių pareigų nesilaikymas gali būti pripažintas ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymiais, vertinant byloje nustatytų aplinkybių visumą. Teismo vertinimu, transporto priemonę vairavusio eismo dalyvio elgesys, kai jis sąmoningai (tyčia) visai be jokios dingsties nesilaiko pirmiau nurodytų KET punktų reikalavimų, t. y. iššaukiančiu vairavimu, sąmoningai šonu slysdamas automobiliu elgiasi neatsargiai ir rodo nepagarbą kitiems eismo dalyviams, taip pat sukelia jiems, o kartu ir sau, pavojų, laikytinas KET 9 punkto pažeidimu.

9. Bylos duomenimis – pareigūnų parodymais, o taip pat ir paties L. K. parodymais, pastarajam įvažiavus į automobilių stovėjimo aikštelę ir staiga smarkiai paspaudus greičio pedalą jo vairuojamas automobilis ėmė slysti šonu palei elektros stulpą. Pažymima, kad tuo metu L. K. vairuojamoje transporto priemonėje buvo keleivis, iš paskos važiavo kitos transporto priemonės. Taigi konstatuotina, kad paminėtais veiksmais L. K. siekė priešpastatyti save aplinkiniams ir sukėlė pavojų tiek sau, tiek netoli jo buvusiems kitiems asmenims. Nors L. K. apylinkės teisme teigė, kad automobilio slydimą sukėlė ne iš chuliganiškų paskatų, o dėl neatsargumo, dėl šlapios kelio dangos, tačiau pažeidėjas paaiškindamas savo veiksmus iš karto po įvykio pats parodė, kad šoninį slydimą sukėlė tik įvažiavęs į automobilių aikštelę, sukdamas palei elektros stulpą staiga nuspaudęs greičio pedalą, dėl ko automobilis ėmė slysti, manė, kad tokiais veiksmais niekam netrukdys ir nieko neteisėto savo veiksmuose neįžvelgė ( b.l. 12). Akivaizdu, kad prieš sustojant aikštelėje jis turėjo elgtis priešingai – mažinti greitį iki sustos, o tuo pačiu jo elgesys parodo, kad minimus veiksmus jis atliko sąmoningai, suprasdamas galimas pasekmes, t.y. tyčia.

10. L. K. tyčinius veiksmus pirmosios instancijos teisme nurodė ir įvykį fiksavę pareigūnai. Policijos pareigūnas A. Č. teigė aiškiai matęs, kaip L. K. įvažiuodamas į automobilių saugojimo aikštelę padidino greitį ir slydo šonu. Kartu buvusi pareigūnė J. B. taip pat teigė, kad išgirdusi automobilio variklio garsą ir pažiūrėjusi ta linkme pamatė, kaip sumėtė L. K. vairuojamą automobilį. Nors apylinkės teismas nurodė, kad tokie policijos pareigūnų parodymai prieštaringi – vienas nurodė matęs slystantį automobilį, o kitas kaip jį sumėtė, tačiau apeliacinės instancijos teismas mano, kad šiuo atveju pareigūnų abi nurodomo L. K. vairuoto automobilio judėjimo formos apibūdina tą patį veiksmą – jo chuliganišką vairavimą, todėl jų parodymai negali būti vertinami kaip prieštaringi.

11. Remdamasis išdėstytais argumentais aukštesnysis teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas neišsamiai išnagrinėjo ir neteisingai įvertino byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus dėl L. K. kaltės, todėl priėmė neteisingą sprendimą panaikindamas Institucijos nutarimą.

12. Šioje vietoje pažymima ir tai, kad pažeidėjas jauno amžiaus, tik sulaukęs pilnametystės, tačiau 2014 m. lapkričio 11 d. Institucijos nutarimu jau buvo baustas už analogišką pažeidimą, už kurį jam taip pat buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones vieneriems metams. Jis taip pat baustas ir už tai, kad vairavo motociklą, kai teisė vairuoti jam buvo atimta, teisę vairuoti įgijo du mėnesiai iki aptariamo pažeidimo ( b.l. 5,13-14). Nežiūrint į tai L. K. ir vėl padarė pažeidimą, už kurį buvo nubaustas Institucijos nutarimu, nors jo atlikti veiksmai, už kuriuos jis nubaustas Institucijos nutarimu reikalauja vairavimo įgūdžių.

13. Kadangi Institucijos nutarimas skundžiama apylinkės teismo nutartimi panaikintas nepagrįstai, ji naikinama, priimant naują nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹⁰ straipsniu, 302 ¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutarimą:

L. K. skundą atmesti ir palikti galioti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato 2016 m. spalio 31 d. nutarimą.

Šis nutarimas neskundžiamas.