- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-12
- Bylos Nr.
- 1S-31-581/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16293-2023-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Kategorijos
- 2.8.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.12.4pavadinimo nepavyko patikrinti
asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, K. Z. gynėjai Vaivai Savickienei,
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjusi asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, K. Z. motinos D. Z. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. vasario 19 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ (duomenys neskelbtini) teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, pratęsta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi K. Z., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė –stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ (duomenys neskelbtini).
3. Skundžiama Panevėžio teismo Panevėžio rūmų 2025 m. vasario 19 d. nutartimi VšĮ (duomenys neskelbtini) teikimas patenkintas ir K. Z. stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ (duomenys neskelbtini) pratęstas.
Šalies argumentai
4. Skundu K. Z. motina D. Z. prašo skundžiamą nutartį pakeisti ir K. Z. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis – pakeisti į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
4.1. Nurodo, jog K. Z. jau nuo 2024-03-08 gydomas (duomenys neskelbtini), t. y. jau beveik metu laiko; jam diagnozuota liga yra nepagydoma, tačiau jo sveikatos būklė šiuo metu yra žymiai pagerėjusi; motina nuolat domisi jo būkle, kalba telefonu per dieną keletą kartų, lanko jį ligoninėje kas dvi savaites, todėl mano, kad jis nėra pavojingas nei sau, nei visuomenei, todėl galėtų gydytis ambulatoriškai; K. Z. sutinka gyventi su ja, todėl sūnumi galės rūpintis, kontroliuoti kad jis vartotų vaistus, nei prieš ją, nei prieš tėvą, K. Z. nėra naudojęs smurto; klauso jos patarimų, todėl gydyti jį toliau stacionare nėra pagrindo. K. Z. būklė stabili; ilgą laiką gydant ligoninėje, jis praras įgūdžius pasirūpinti savimi. K. Z. turi sūnų, kurio nematė jau ilgą laiką, jo pasiilgo, todėl ilga atskirti nuo tėvų ir sūnaus gali tik pabloginti jo būseną;
4.2. Teismas nepagrįstai rėmėsi tik psichiatrės parodymais; teismas privalo ištirti visus faktus, kurie padeda pagrįsti būtinumą gydyti asmenį priverstinai stacionare, taip pat faktus, kurie nurodo, kad toks gydymas nėra būtinas; teismas privalo savo sprendimą geria argumentuoti, ypač tais atvejais, kai priverstinis gydymas stacionare yra pratęsiamas. Teismas iš esmės perrašė Komisijos išvadą, nepateikė savarankiškos analizės, kodėl K. Z. būtina hospitalizuoti, t. y. nenurodė pakankamai argumentų, patvirtinančių stacionarinio gydymo būtinumą K. Z.; nenagrinėjo nei K. Z., nei jo atstovės motinos argumentų; Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą konstatavo, kad sveikatos priežiūros specialistams suteikus plačius įgaliojimus, turi atsiverti procesas, skirtas užkirsti kelią neatsakingam priverstiniam hospitalizavimui.
6.Teismo posėdžio metu K. Z. gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras - atmesti.
Motyvuojamoji dalis
7. Skundas atmetamas.
8. Išnagrinėjęs Skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei Skundžiamą nutartį, išklausęs proceso dalyvius, apygardos teismas konstatuoja, kad Skundžiama nutartimi pagrįstai pratęsta K. Z. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė. Apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl K. Z. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, įvertino VšĮ (duomenys neskelbtini) 2025 m. sausio 20 d. teikime dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies pratęsimo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas aplinkybes, Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo (toliau ir Komisija) medicininės apžiūros 2025 m. sausio 9 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), teismo posėdžio metu apklaustų K. Z., taip pat jo motinos D. Z., taip pat VšĮ (duomenys neskelbtini) atstovės paaiškinimus. Apylinkės teismas byloje tinkamai įvertino, kad K. Z. psichikos būsena dar nėra pakankamai pagerėjusi ir stabili, jog jis dar yra nepakankamai kritiškas savo ligos ir padarytos nusikalstamos veikos atžvilgiu, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą išvadą dėl būtinumo tęsti K. Z. stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ (duomenys neskelbtini).
9. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Teismas sprendimą dėl taikomų priemonių rūšies pakeitimo į švelnesnę priima atsižvelgęs į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, išklausęs sveikatos priežiūros įstaigos atstovo apie asmens dabartinę sveikatos būklę, jam taikytą gydymą bei rezultatus, siekiant nustatyti, ar asmens sveikatos būklė yra pagerėjusi, dėl ko jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė turėtų būti pakeista į švelnesnę. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.
10. Aukštesniojo teismo pozicija yra ta, jog nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, įvertinęs K. Z. psichinę sveikatą bei su ja susijusį jo socialinį pavojingumą, pagrįstai pratęsė šiuo metu jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ (duomenys neskelbtini).
10.1 VšĮ (duomenys neskelbtini) Komisijos 2025 m. sausio 9 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad K. Z. būklė per stebimą laikotarpį išliko nestabili, pacientas pasyvus, atsisako užimtumo veiklų, nekritiškas nei savo būklės, nei nusikalstamos veikos atžvilgiu; išlieka priešiškas, gynybiškas; nepasiduoda korekcijai. Komisija rekomendavo K. Z. tęsti priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis. Apygardos teismui nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų Komisijos 2025 m. sausio 9 d. išvados Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstumą, todėl nėra pagrindo abejoti ne tik šia išvada, Komisijos kompetentingumu ir objektyvumu, tačiau kartu ir Skundžiama nutartimi.
10.2. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs bylos duomenis, daro išvadą, jog, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nėra pagrindo manyti, jog K. Z. psichinė būsena pasikeitė tiek, kad jam būtų galima taikyti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, stebėjimo laikotarpis yra per trumpas, jog būtų galima konstatuoti, kad K. Z. psichinė būsena pagerėjo, o jo socialinis pavojingumas visuomenei sumažėjo tiek, kad jį toliau galima stebėti ambulatorinėmis sąlygomis. K. Z. stacionarinis stebėjimas VšĮ (duomenys neskelbtini) taikomas nuo 2024 m. kovo 8 d., kai Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi skirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis. Kaip matyti iš šios nutarties K. Z. psichinė būsena tuo metu buvo nestabili, dėl psichikos būsenos jis socialiai pavojingas.
10.3. Nuo K. Z. gydymo pradžios (2024-03-08) VšĮ (duomenys neskelbtini) iki Komisijos 2025-01-09 išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nepraėjo nė metai, per stebimą laikotarpį jo psichikos būklė taip pat išliko nestabili. VšĮ (duomenys neskelbtini) atstovė teismo posėdyje nurodė, jog K. Z. yra gynybiškas, mažai bendraujantis, buvo konstatuoti pykčio proveržiai, dabar yra geriau, tačiau pagal esamą situaciją negalima užtikrinti ambulatorinio gydymo (b. l. 29). Paminėti duomenys suponuoja teismo išvadą, jog stebėjimo laikotarpis yra per trumpas, kad būtų galima konstatuoti, jog K. Z. sveikatos būklė pagerėjo, o socialinis pavojingumas visuomenei esmingai sumažėjo tiek, kad jam būtų galima toliau taikyti švelnesnes gydymo priemones ir kad jo gydymas švelnesnėmis sąlygomis būtų efektyvus bei nekeltų pavojaus nei jam pačiam, nei aplinkiniams.
10.4. Siekiant kontroliuoti K. Z. smurto riziką, svarbu užtikrinti jo tolimesnį gydymą bei nuolatinę priežiūrą. Nors K. Z. motina D. Z. apeliaciniame skunde teigia, kad rūpintųsi savo sūnumi, užtikrintų jo tinkamą priežiūrą, gydymąsi, tačiau, ištyrus bylos įrodymus, matyti, jog K. Z. iki patekimo į VšĮ (duomenys neskelbtini) tinkamas artimųjų dėmesys nebuvo skiriamas. Komisijos išvados aprašomojoje dalyje nurodyta, kad K. Z. serga nuo (duomenys neskelbtini) metų, nuo 20 metų rūko „žolę“, deportuotas iš (duomenys neskelbtini), daug kartų gydytas psichiatrijos ligoninėse, paskutinį kartą gydytas 2022-12-09. Šie duomenys leidžia spręsti, jo K. Z. ankstesnis taikomas gydymas iki patekimo į VšĮ (duomenys neskelbtini) nebuvo efektyvus. Aukščiau paminėti duomenys, esant nestabiliai K. Z. būsenai šiuo metu, nesudaro pagrindo spręsti, jog šios nutarties priėmimo momentu bus užtikrinta tinkama K. Z. elgesio kontrolė ir tinkamas ambulatorinis gydymas, jo tęstinumas, atsižvelgiant į paties K. Z. galimybes pasirūpinti savimi savarankiškai dėl diagnozuotos ligos.
11. Aptartų aplinkybių visuma šios nutarties priėmimo momentu pagrindžia būtinumą K. Z. toliau taikyti esamą priverčiamąją medicinos priemonę, nes priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis šiuo metu nebūtų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti, ką pagrįstai skundžiama nutartimi konstatavo apylinkės teismas. Apeliantės dėstomos aplinkybės, jog K. Z. socialiai nepavojingas, jo būklė pagerėjusi ir kt., nepaneigia apylinkės teismo išvados bei sprendimo. Atsižvelgus į visas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, ją naikinti skunde išdėstytais argumentais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
atmesti asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – K. Z., motinos D. Z. apeliacinį skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. vasario 19 d. nutartį.
Nutartis dėl skundo įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.