Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-02-18 · Byla Nr. N-444-530-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-18
Bylos Nr.
N-444-530-11
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius (pran.), Antanas Ablingis
Kategorijos
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-530/2011Procesinio sprendimo kategorija 45.4.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 18 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 25 d. nutarties A. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2009 m. lapkričio 12 d. nutarimu A. L. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalį skirta 75 Lt bauda už tai, kad jis 2009 m. spalio 29 d., apie 8 val., vairuodamas automobilį lenkė kitą ta pačia kryptimi važiavusį automobilį ir kirto Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 3 priedo 1.1 punkte nurodytą siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją, taip pažeisdamas KET 8 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

A. L. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2009 m. lapkričio 12 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Nurodė, kad padarytas pažeidimas nėra neabejotinai įrodytas, kadangi policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes paneigia jo paaiškinimas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. sausio 25 d. nutartimi A. L. skundo netenkino ir Institucijos 2009 m. lapkričio 12 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad padarytą pažeidimą įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai bei pareigūnų A. V. bei A. R. parodymai teismo posėdyje. Pažymėjo, kad netikėti policijos pareigūnų parodymais pagrindo nėra.

II.

Apeliaciniu skundu A. L. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 25 d. nutartį ir Institucijos 2009 m. lapkričio 12 d. nutarimą bei administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Teigia, kad policijos pareigūnų, surašiusių administracinio teisės pažeidimo protokolą ir tarnybinius pranešimus, parodymai laikytini šališkais. Pažymi, kad pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir parodymai neturi didesnės įrodomosios galios kitų įrodinėjimo priemonių atžvilgiu. Nurodo, kad KET 8 punktas nereglamentuoja kelio ženklinimo pažeidimų. Pabrėžia, kad tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, jog ištisinę kelio liniją jis kirto du kartus, nors ši aplinkybė nenurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole. Akcentuoja, kad tarp jo ir pareigūno A. V. prieš tris metus buvo kilęs konfliktas, tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nenagrinėjo. Tvirtina, kad aplinkybė, jog jis kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, nėra neabejotinai nustatyta. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą bei jo sekmenis, kad įrodinėti asmens kaltumą privalo kaltinančioji šalis bei kad visi neaiškumai aiškinami kaltininko naudai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konst atuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, taip pat vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus nurodytas šio straipsnio pirmojoje dalyje, nevykdymas, stovėjimas ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų, stovėjimas ant vejos, pėsčiųjų (dviračių) tako arba važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimties iki vieno šimto litų.

Administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimas apeliantui A. L. pareikštas dėl to, kad jis, vairuodamas automobilį ir lenkdamas kitą ta pačia kryptimi važiavusį automobilį, kirto KET 3 priedo 1.1 punkte nurodytą siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją.

Apeliantas neigia padaręs inkriminuojamą pažeidimą ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, kaip ne kartą yra pabrėžęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais (ATPK 256, 257 straipsniai).

Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl apelianto kaltės padarius ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą pagrįstos ir motyvuotos. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas minėtų įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad A. L. padarė ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, pagrįstai rėmėsi policijos pareigūnų A. V. ir A. R. tarnybiniais pranešimais ir nuosekliais parodymais pirmosios instancijos teismo posėdyje. Pažymėtina, jog pareigūnų parodymais vadovautasi ne dėl jų tarnybinio statuso, bet dėl to, kad šie parodymai yra nuoseklūs, detalizuoti, atitinka tarnybiniuose pranešimuose išdėstytas aplinkybes, pareigūnai pažeidimo darymą matė betarpiškai, o jokių duomenų, kurie rodytų pareigūnų šališkumą ar norą pakenkti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nenustatyta, todėl tokiu būdu jiems nebuvo suteikta didesnė įrodomoji galia kitų įrodinėjimo priemonių atžvilgiu. Pastebėtina, jog vien tai, kad policijos pareigūnai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą bei tarnybinius pranešimus, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad minėti pareigūnai yra suinteresuoti melagingai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Be to, nors apeliantas akcentuoja, kad tarp jo ir pareigūno A. V. prieš tris metus buvo kilęs konfliktas, šių jo nurodytų aplinkybių nepatvirtina jokie bylos duomenys. Pirmosios instancijos teismo posėdyje A. L. tik nurodė, jog jis prisimena pareigūną A. V., nes jis jį buvo sustabdęs maždaug prieš šešis metus (b. l. 25), tuo tarpu pareigūnas A. V. paaiškino neprisimenantis, ar anksčiau buvo sustabdęs administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (b. l. 27). Todėl taip pat atsižvelgiant į tai, jog šio pareigūno parodymai iš esmės sutampa su pareigūno A. R. parodymais, kuris administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį matė pirmą kartą, pagrindo abejoti pareigūno A. V. parodymais nėra.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad A. L., kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją, pažeidė KET 8 punktą, kuriame numatyta bendro pobūdžio taisyklė, jog eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai (nurodyti šių taisyklių 1 ir 2 prieduose), kelių ženklinimas (nurodytas 3 priede), šviesoforai ir reguliuotojo signalai, numatyti šiose taisyklėse ir kituose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu; jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu; kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog aprašant A. L. padarytą veiką administracinio teisės pažeidimo protokole, nurodyta, jog asmens vairuotas automobilis kirto numeriu 1.1 žymimą siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją (b. l. 14), o pagal KET 3 priedo 1.1 punktą, siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta <..>; šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą. Taigi administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kokią KET numatytą ženklinimo liniją kirto A. L., todėl darytina išvada, kad inkriminuojamo pažeidimo sudėtis administracinio teisės pažeidimo protokole atskleista tinkamai.

Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad tarnybiniuose pranešimuose ir administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos pažeidimo padarymo aplinkybės yra prieštaringos. Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimas pareikštas dėl to, kad A. L. siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją kirto kelio Vilnius – Prienai – Marijampolė 21 km (b. l. 14). Tuo tarpu policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytos pažeidimo padarymo aplinkybės yra detalesnės – tarnybiniuose pranešimuose policijos pareigūnai nurodė, jog A. L. minėtą ženklinimo liniją kirto du kartus – kelio Vilnius – Prienai – Marijampolė 21 km ir 22 km (b. l. 16, 17). Tačiau ši pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta aplinkybė apelianto atsakomybei jokios reikšmės neturi, nes Institucijos 2009 m. lapkričio 12 d. nutarimu A. L. atsakomybėn patrauktas tik dėl to, jog siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją kirto kelio 21 km (b. l. 15), kaip ir nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti teismo nutarties ar Institucijos nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra. A. L. kaltė dėl ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, t. y. dėl to, kad vairuodamas automobilį A. L. kirto siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją, įrodyta neabejotinai, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

A. L. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis Ričardas Piličiauskas Virgilijus Valančius