- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-08
- Bylos Nr.
- 2YT-10720-763/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00785-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rimvydas Petrauskas
- Pareiškėjas
- V. T.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ “Turto bankas”
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Rimvydas Petrauskas,sekretoriaujant Rūtai Lazauskienei, dalyvaujant pareiškėjui V. T., jo atstovui advokatui Kazimierui Gerojimui, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, (suinteresuotas asmuo - VĮ “Turto bankas”).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. T. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad
A. T. a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įsigyta ½ dalis buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Švenčionių r. sav. - yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, o būtent A. T. a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninė nuosavybė.
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. T. paaiškino, kad 2018-(duomenys neskelbtini) sulaukusi 90 metų amžiaus mirė jo motina A. T., kuri gyveno (duomenys neskelbtini). Šį butą jo motina lygiomis dalimis, tai yra po ½ dalį, įsigijo kartu su savo seserimi G. D., 1992(duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Pareiškėjas V. T., 2016-(duomenys neskelbtini) mirus jo tetai G. D., kaip testamentinis įpėdinis, priėmė ir įteisino G. D. priklausiusio aukščiau paminėto buto dalį ir tapo to buto bendraturtis kartu su savo motina. 2018-06-05 Švenčionių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) notarų biuro išduotame liudijime konstatuojama, jog po A. T. mirties (2018-(duomenys neskelbtini)) palikimą priėmė jos sūnus V. T., tačiau, nėra galimybės baigti paveldėjimo procedūrų įteisinimo ir išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimo, nes jo motina 1948-(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) valsčiaus Civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistravusi santuoką su A. T.. Kadangi pareiškėjas neprismena savo tėvo A. T., kuris į (duomenys neskelbtini) išvyko apie 1954 metus ir nuo to laiko apie jį jokių duomenų neturėjo, tai visą laiką manė, kad jo tėvai išsiskyrė (nutraukė santuoką) ir tik ruošiant dokumentus nagrinėjamai civilinei bylai, iš gauto santuokos sudarymo išrašo Nr. (duomenys neskelbtini), sužinojo, kad Teisės ir Civilinės metrikacijos skyriuje atžymos apie ištuoką nėra, t.y., kad jo tėvų santuoka oficialiai nebuvo nutraukta. Jo tėvas, kuris negyveno kartu su motina nuo 1954 metų ir nuo to laiko nebuvo Lietuvoje, niekaip negalėjo prisidėti ir neprisidėjo prie minėto buto įsigijimo 1992-(duomenys neskelbtini) (t.y. buto privatizavimo), kurį motina įsigijo kartu su savo seserimi G. D., nes jos kartu tame bute gyveno (ten kartu gyveno ir jų tėvai-pareiškėjo seneliai). Apie tėvą, kuriam šiuo metu būtų daugiau kaip 92 metai jis jokių duomenų neturi, nei kur jis gyvena, nei apie tai ar jis dar yra gyvas. Pažymėtina, kad šį butą pareiškėjo motina gavo dar 1970 metais, dirbdama (duomenys neskelbtini), ir ten su savo vaikais, tėvais bei seserimi gyveno (pareiškėjo tėvas A. T. šiame bute negyveno niekada), o 1992 m. butą privatizavo kartu su seserimi G. matyt dėl to, kad jai vienai trūko investicinių čekių. Nors po tetos G. D. mirties 2016 m. šiame bute niekas negyvena, tačiau pareiškėjas nuolat moka mokesčius už komunalines paslaugas, už šildymą, elektrą, dujas ir įsiskolinimų neturi.
Liudytoja V. S. paaiškino, kad ji gerai pažinojo pareiškėjo V. T. šeimą, nes jie gyveno tame pačiame (duomenys neskelbtini) -buvo kaimynai. Ji pati butą gavo dirbdama (duomenys neskelbtini) apie 1970 metus (įskraustė į naujai pastatytą daugiabutį namą). Ji žino, kad pareiškėjo motina tame bute gyveno kartu su dviem savo vaikais, savo tėvais ir seserimi G..Ji nėra mačiusi A. T. vyro, tad galvojo jo moteris buvo su juo išsiskyrusi. Taip pat žino, kad po nepriklausomybės paskelbimo A. T., butą, kuriame gyveno, privatizavo kartu su savo seserimi.
Liudytojas V. B. paaiškino, kad jo (liudytojo) šeima gyveno viename name su pareiškėjo V. T. šeima, kurią jis žinojo. Jis niekada nėra matęs pareiškėjo tėvo ir apie jį su savo draugu V. T. niekada nekalbėjo.
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto Bankas savo atsiliepime (b.l.32-33)
pareiškėjo prašymui neprieštarauja.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo pripažinti mirusios motinos A. T. asmenine nuosavybe turtą, įgytą galiojant Lietuvos Respublikos Santuokos ir šeimos kodeksui. Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatyme, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai - vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Analogiška nuostata buvo ir SŠK (21 straipsnio 1, 3 dalys). Kasacinio teismo praktika nuosekliai formuojama ta linkme, kad, kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-343/2006; 2006 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Z. v. V. Z., bylos Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. L. v. J. L., bylos Nr. 3K-3-490/2007; kt).
Byloje esanti medžiaga: gimimo ir mirties liudijimai (įrašas) (b.l.8,19), santuokos sudarymo įrašas (b.l.11), nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b.l.14), 1992-(duomenys neskelbtini) buto pirkimo-pardavimo sutartis (b.l.15), 2016-(duomenys neskelbtini) Švenčionių rajono (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės išduotas V. T. paveldėjimo pagal testamentą liudijimas (b.l.20-22), įrodymai apie mokesčių už butui teikiamas komunalines paslaugas, vandenį, elektros energiją, mokėjimą (b.l.23-27), gyventojų registro 2018-07-26 pažyma apie tai, kad A. T., gim. (duomenys neskelbtini), nėra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ir neturi Lietuvos Respublikoje galiojančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (b.l.28), 2018-(duomenys neskelbtini) Švenčionių rajono (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės išduotas V. T. liudijimas, jog jis priėmė savo motinos A. T. palikimą (b.l.7), liudytojų V. S. ir V. B. parodymai teisme, neleidžia abejoti faktu, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini) Švenčionių r. sav., (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį 1992-(duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo A. T., ji tą buto dalį valdė ir naudojosi asmeninės nuosavybės teise. Nei rašytiniai dokumentai, nei pareiškėjo bei liudytojų parodymai neleidžia abejoti šiuo faktu, nes pareiškėjo tėvas A. T. nuo 1954 metų Lietuvoje negyveno, su šeima neturėjo jokių ryšių, o tai reiškia, kad jis neįsigijo (nepadėjo sutuoktinei įgyti) turtą, kurį būtų galima pavadinti bendrąja jungtine nuosavybe.
Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas įstatymų numatyta tvarka palikimui priimti, nes kitu būdu, išskyrus teisminį, tai padaryti pareiškėjas neturi galimybės.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
V. T. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. T. a.k. (duomenys neskelbtini) 1992-(duomenys neskelbtini) įsigyta buto 1/2 dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Švenčionių r. sav. - yra vieno sutuoktinio - A. T. a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninė nuosavybė.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu, siekiant įstatymo nustatyta tvarka gauti palikto turto paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.