Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2012-10-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-337-387/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-10-22
Bylos Nr.
1-337-387/2012
Teisminio proceso Nr.
1-05-1-08002-2012-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algimantas Valantinas
Kaltinamasis
G. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-337-387/2012Teisminio proceso Nr. 1-05-1-08002-2012-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.19.4.;1.2.18.10;1.2.14.6.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 22 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas,sekretoriaujant Laurai Gruodienei,dalyvaujant prokurorui Tomui Songailai,kaltinamajai G. S. ir jos gynėjui advokatui A. K.,civilinio ieškovo atstovei I. Z.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, LR pilietė, aukštojo išsilavinimo, išsituokusi, dirbanti (duomenys neskelbtini)buhaltere, gyvenanti (duomenys neskelbtini)neteista, kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 str. 2 d., 183 str. 1 d., 222 str. 1 d., padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S., piktnaudžiaudama tarnyba, neteisėtai pasisavino jai patikėtą svetimą turtą. Nusikalstama veika padaryta šiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis.

G. S., būdama valstybės tarnautoja – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau įtarimo tekste – VSAT) Vilniaus rinktinės Finansų skyriaus viršininke, pažeisdama VSAT Vilniaus rinktinės Štabo Finansų skyriaus viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto VSAT Vilniaus rinktinės vado 2005 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 8-59, 7 p. (kontroliuoja, kad Vilniaus rinktinėje ir jos struktūriniuose padaliniuose būtų teisėtai ir taupiai naudojami materialiniai ir finansiniai resursai ir atlieka išankstinę finansų kontrolę); 8 p. (tikrina ir pasirašo kasos, banko, komandiruočių, darbo užmokesčio ir socialinių pašalpų priskaičiavimo ir išmokėjimo dokumentus, mokėjimo paraiškas finansavimui gauti <...>); 9 p. (kontroliuoja, kad būtų <...> teisingai naudojamos darbo apmokėjimui skirtos lėšos, griežtai laikomasi etatinės, finansinės ir kasos drausmės) reikalavimų nuostatas, t.y. turėdama teisę pasirašyti darbo užmokesčio mokėjimo nurodymus, būdama atsakinga už integruotoje finansų sistemoje Axaptoje darbo užmokesčio priskaitymus ir darbo užmokesčio išmokėjimus, siekdama pasisavinti užimamų pareigų pagrindu jai patikėtą VSAT Vilniaus rinktinės turtą, tyčia, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, laikotarpiu nuo 2005 m. lapkričio 7 d. iki 2011m. liepos mėn. 7 d. iš VSAT Vilniaus rinktinės AB “DNB bankas” sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB “DNB bankas”, į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB Bankas“, nepagrįstai, be darbo užmokesčio priskaitymą patvirtinančių dokumentų, 2005 m. lapkričio 7 d. mokėjimo nurodymu Nr. 7552 pervedė 500,00 Lt., 2009 m. kovo 6 d. mokėjimo nurodymu Nr. 626 pervedė 900,00 Lt., 2009 m. gruodžio mėn. 2 d. mokėjimo nurodymu Nr. 3554 pervedė 1200,00 Lt., 2011 m. balandžio 1 d. mokėjimo nurodymu Nr. 560 pervedė 2800,00 Lt., 2011 m. birželio mėn. 10 d., mokėjimo nurodymu Nr. 1115 pervedė 1100,00 Lt., 2011 m. birželio mėn. 16 d., mokėjimo nurodymu Nr. 1196 pervedė 1900,00 Lt. ir 2011 m. liepos mėn. 7 d., mokėjimo nurodymu Nr. 1297 pervedė 2800,00 Lt., tokiu būdu piktnaudžiaudama tarnyba, siekdama turtinės naudos pasisavino jai patikėtą VSAT Vilniaus rinktinei priklausantį turtą – 11141,20 Lt ir sumenkino valstybinės institucijos – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prestižą, iškraipė šios valstybės institucijos funkcijas ir veiklos principus, diskreditavo valstybės pareigūno vardą, dėl ko valstybė patyrė didelės žalos.

Taip pat G. S. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti VSAT Vilniaus rinktinės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2005, 2009 ir 2011 metus, t. y. G. S., dirbdama VSAT Vilniaus rinktinės Finansų skyriaus viršininke, pagal VSAT Vilniaus rinktinės Štabo Finansų skyriaus viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto VSAT Vilniaus rinktinės vado 2005 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 8-59, V dalies 18 punkto ir nuostatų IV dalies 9 punkto nuostatas bei Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 11 straipsnio 1 dalį, ir 21 straipsnio 1 dalį, būdama atsakinga už VSAT Vilniaus rinktinės buhalterinės apskaitos tvarkymą, laikotarpiu nuo 2005-11-07 iki 2011-07-07 iš VSAT Vilniaus rinktinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai - be darbo užmokesčio priskaitymą patvirtinančių dokumentų, pervedė iš viso 11 141,20 Lt, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 d. nuostatą – „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>“;

2009 metais dviem atvejais 2 041,20 Lt (900,00 + 1 200,00 - 58,80) ir 2011 metais, keturiais atvejais, 8 600,00 Lt (2 800,00 + 1 100,00 + 1 900,00 + 2 800,00), VSAT Vilniaus rinktinės buhalterinėje apskaitoje įtraukė 10 641,20 Lt išlaidų sumą kaip atsiskaitymą su darbuotoja G. S. be darbo užmokesčio priskaitymą patvirtinančių dokumentų, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 16 straipsnio 3 d. nuostatą – „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus <...>“ bei šešiais atvejais į buhalterinės apskaitos registro „Pagrindinis žurnalas“ duomenis nepagrįstai įtraukė 10 641,20 Lt išlaidų biudžetinių lėšų, iškreipiant duomenis apie turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 straipsnio 2 d. nuostatą – „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“;

Buhalterinės 2005 metų apskaitos registre „Pagrindinis žurnalas“ padarė tik 2005-11-30 įrašus apie panaudotas lėšas atsiskaitymui su darbuotojais pagal darbo užmokesčio priskaitymų-išskaitymų žiniaraščius, nenurodant, kiek pinigų pervesta pagal kiekvieną žiniaraštį atskirai, dėl ko nėra galimybės nustatyti, kaip buhalterinėje apskaitoje buvo apskaityta 2005-11-07 mokėjimo nurodymu Nr. 7552 G. S. nepagrįstai pervesta 500 Lt suma, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX – 574 4 straipsnyje numatytus reikalavimus apskaitos informacijai, t.y. „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama“.

Dėl šių padarytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti VSAT Vilniaus rinktinės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2005, 2009 ir 2011 metus.

Apklausta kaltinamąja G. S. savo kaltę pripažino. Parodė, kad dirbti VSAT pradėjo nuo 1999 metų. Iš pradžių dirbo buhaltere, paskui tapo vyresniąja specialiste, o dar vėliau finansų skyriaus viršininke. Pripažino, kad iš tikrųjų pervedinėjo sau pinigus be žiniaraščių. Pasielgė taip dėl sunkios materialinės padėties. Tuo metu turėjo viena pasirūpinti savo sūnumi, mokėti paskolą už butą. Kaltinamoji paaiškino, kad 2005 m. žiniaraščiai tikrai buvo. Neprisimena, kad būtų pervedusi sau kaltinime nurodytus 500 Lt. Šiuo metu tiksliai neprisimena kaip tada buvo tvarkoma apskaita, tačiau viską peržiūrėjus žiniaraščiai galėtų atsirasti. 2009 m., 2011 m. žinojo, kad kitiems darbuotojams nepritrūks lėšų, kadangi pinigų buvo labai daug. Kaltinamoji pati neturėjo teisės daryti pavedimus. Ji turėjo tik antro parašo teisę. Paprastai nešdavo vadovui daugiau pavedimų, kuriuos pastarasis pasirašydavo. G. S. patvirtino sutinkanti atlyginti civilinį ieškinį. Pažymėjo, kad jos turtinė padėtis yra labai sunki. Ji augina mažametį vaiką, tris mėnesius negavo jokių pajamų, turi įsiskolinimus už butą. Prašė teismo skirti jai kuo mažesnę bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo jos kaltė padarius nusikalstamas veikas teismo nustatytomis aplinkybėmis pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Taip, liudytojos V. Š. parodymais nustatyta, kad kaltinamoji buvo jos viršininkė. 2011 m., G. S. išėjus vaiko priežiūros atostogų, liudytoja pastebėjo, kad kaltinamajai yra padaryta permoka. Liudytoja pradėjo ieškoti mokėjimą pagrindžiančių dokumentų, tačiau nerado. Tuomet ji patikrino visus 2011 metais G. S. padarytus mokėjimus. Buvo nustatyta, kad jai yra išmokėtos didesnės sumos nei priklauso. Kaip pavedimo pagrindas buvo nurodomas darbo užmokestis.

Liudytojo V. I. parodymais nustatyta, kad jis nuo 1999 metų dirbo kartu su kaltinamąja. Paaiškino, kad darbo užmokestį apskaičiuodavo dvi darbuotojos, tuomet finansų skyriaus viršininkė juos patvirtindavo ir pateikdavo patvirtinti liudytojui arba viršininkui. V. I. pažymėjo, kad jis neturėjo galimybės patikrinti jam teikiamus popierius. Tam reikėtų viską žiūrėti iš naujo. Buvo įsitikinęs, kad viskas yra gerai, kadangi darbo užmokestį apskaičiuodavo dvi darbuotojos, kurias paskui patikrindavo finansų skyriaus viršininkė. Pasitikėjo jomis. Pavedimai buvo daromi elektroniniu būdu. Jis turėjo savo slaptažodžius, kurių G. S. perdavęs nebuvo. Apie kaltinamąją buvo geros nuomonės. Jos darbui jokių priekaištų neturėjo. Nesupranta kas ją pastūmėjo pasielgti tokiu būdu. Permokėtų lėšų suma buvo nustatyta atlikus patikrinimą.

Liudytojo R. K. parodymais nustatyta, kad jis pažįsta kaltinamąją, juos siejo darbiniai santykiai. Liudytojas pasirašinėjo pavedimus nesant rinktinės vadui. Neturėjo pagrindo abejoti G. S., todėl pasirašė jos pateiktus pavedimus. Vėliau sužinojo, kad į G. S. sąskaitą buvo pervestos lėšos, kurios jai nepriklausė. Jie dirbo kartu 6 metus, ji yra gera specialistė, gerai išmano savo darbą. Nesupranta dėl ko ji taip pasielgė.

Civilinio ieškovo atstovė paaiškino, kad bylos nagrinėjimo dienai kaltinamosios neatlyginta civilinio ieškinio dalis sudaro 2541,20 Lt. 8600 Lt G. S. pervedė ikiteisminio tyrimo metu.

2012-03-02 dokumentų apžiūros protokolas laikytinas D. S. kaltės įrodymu, kadangi apžiūrėti VSAT Vilniaus rinktinės Finansų skyriaus vyr. specialistės V. Š. pateikti mokėjimo nurodymai 2011-04-01 Nr. 560, 2011-06-10 Nr. 1115, 2011-07-07 Nr. 1297, 2011-06-16 Nr. 1196, 2009-03-06 Nr. 626, 2009-07-09 Nr. 2569, 2009-12-02 Nr. 3554, 2005-11-07 Nr. 7552, patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2005-11-07 iki 2011-07-07 G. S., piktnaudžiaudama tarnyba, pasisavino jai patikėtą VSAT Vilniaus rinktinei priklausantį 11141,20 Lt vertės turtą (b. t.2, b. l. 6-17). Šią aplinkybę patvirtina ir 2012-04-04 AB „SEB bankas“ pateikti G. S. finansinių operacijų išrašai (b. t. 2, b. l. 67-110).

2012-06-29 specialisto išvadoje Nr. 5-1/96 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės ūkinės finansinės veiklos tyrimo“ konstatuota, kad pagal tyrimo metu pateiktus VSAT Vilniaus rinktinės dokumentus (banko sąskaitos išrašus, darbo užmokesčio priskaitymo-išskaitymo žiniaraščius, įsakymus dėl darbuotojai G. S. skirtų priedų (kitų išmokų)) ir įstaigos darbuotojai G. S. priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB bankas, išrašus nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu nuo 2005-11-07 iki 2011-07-07 iš VSAT Vilniaus rinktinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į įstaigos darbuotojos G. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai - be darbo užmokesčio priskaitymą patvirtinančių dokumentų, pažeidžiant Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 12 straipsnio 1 d. nuostatą – „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>“, buvo pervesta iš viso 11 141,20 Lt, iš jų:

mokėjimo nurodymu Nr. 7552 – 500,00 Lt; 2009-03-06 mokėjimo nurodymu Nr. 626 – 900,00 Lt bei 2009-12-02 mokėjimo nurodymu Nr. 3554 – 1 200,00 Lt, iš viso 2 100,00 Lt (900+1200). Įvertinus tai, kad VSAT Vilniaus rinktinės darbuotojai G. S. išmokėjimui už 2009 m. 07 mėn. buvo priskaityta 1558,80 Lt darbo užmokesčio, o pervesta 1500,00 Lt (2009-07-09), t.y. 58,80 Lt mažiau, todėl tyrimo metu apskaičiuota 2009 metais G. S. nepagrįstai pervesta suma sudaro iš viso 2 041,20 Lt.

2011 metais G. S. nepagrįstai pervesta suma sudaro iš viso 8 600,00 Lt, t. y.: 2011-04-01 mokėjimo nurodymu Nr. 560 – 2 800,00 Lt, 2011-06-10 mokėjimo nurodymu Nr. 1115 – 1 100,00 Lt, 2011-06-16 mokėjimo nurodymu Nr. 1196 – 1 900,00 Lt, 2011-07-07 mokėjimo nurodymu Nr. 1297 – 2 800,00 Lt.

Pažeidžiant Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio 3 d. nuostatą – „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus <...>“, VSAT Vilniaus rinktinės buhalterinėje apskaitoje buvo įtraukta 10641,20 Lt suma kaip atsiskaitymas su darbuotoja G. S. be darbo užmokesčio priskaitymą patvirtinančių dokumentų, iš jų 2009 metais 2 041,20 Lt (900,00+1200,00-58,80) ir 2011 metais 8 600,00 Lt (2 800,00+1 100,00+1 900,00+2 800,00) ( b. t. 2, b. l. 144-152 )

2012-07-19 papildoma specialisto išvada Nr. 5-1/101 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės ūkinės finansinės veiklos tyrimo“ nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu nuo 2005-11-07 iki 2011-07-07 iš VSAT Vilniaus rinktinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į įstaigos darbuotojos G. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai - be darbo užmokesčio priskaitymą patvirtinančių dokumentų, pažeidžiant Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 12 straipsnio 1 d. nuostatą – „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>“, buvo pervesta iš viso 11 141,20 Lt

Pažeidžiant Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 16 straipsnio 3 d. nuostatą – „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus <...>“, VSAT Vilniaus rinktinės buhalterinėje apskaitoje buvo įtraukta 10 641,20 Lt išlaidų suma kaip atsiskaitymas su darbuotoja G. S. be darbo užmokesčio priskaitymą patvirtinančių dokumentų. VSAT Vilniaus rinktinės buhalterinėje apskaitoje tiriamu laikotarpiu, šešiais atvejais į buhalterinės apskaitos registro „Pagrindinis žurnalas“ duomenis nepagrįstai buvo įtraukta 10 641,20 Lt išlaidų biudžetinių lėšų, iškreipiant duomenis apie turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą ir tuo buvo pažeista Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 straipsnio 2 d. nuostata – „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“.

Tyrimui buvo pateiktas buhalterinės 2005 metų apskaitos registras „Pagrindinis žurnalas“ kuriame padaryti tik 2005-11-30 įrašai, apie panaudotas lėšas atsiskaitymui su darbuotojais pagal darbo užmokesčio priskaitymų-išskaitymų žiniaraščius. Įrašyta viena bendra suma ir nenurodyta, kiek pinigų pervesta pagal kiekvieną žiniaraštį atskirai, todėl nėra galimybės nustatyti, kaip buhalterinėje apskaitoje buvo apskaityta 2005-11-07 mokėjimo nurodymu Nr. 7552 G. S. nepagrįstai pervesta 500 Lt suma.

Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX – 574 4 straipsnyje numatyti reikalavimai apskaitos informacijai, t.y. „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama“.

VSAT Vilniaus rinktinės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant LR 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 reikalavimus. Tyrimo metu, dėl išvardintų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti VSAT Vilniaus rinktinės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2005, 2009 ir 2011 metus.

VSAT Vilniaus rinktinės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant LR 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 3 dalies reikalavimus. G. S., dirbdama Finansų skyriaus viršininkės pareigose neužtikrino pareigybės aprašymo IV dalyje apibrėžtų 7-9 punktų reikalavimų įvykdymo, nors pagal Vilniaus rinktinės Štabo Finansų skyriaus viršininko pareigybės aprašymo V dalies 18 punkto ir nuostatų IV dalies 9 punkto nuostatas buvo atsakinga už minėtų funkcijų vykdymą (b. t. 3, b. l. 88-92).

Taigi iš surinktų, aukščiau išdėstytų ir teismo posėdžio metu ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais daroma išvada, kad G. S. padarė nusikalstamas veikas teismo nustatytomis aplinkybėmis. Jos veikos kvalifikuotinos pagal BK 183 str. 1 d., 228 str. 2 d., 222 str. 1 d., kadangi yra įrodyta, kad G. S. apgaulingai tvarkė VSAT Vilniaus rinktinės buhalterinę apskaitą ir, piktnaudžiaudama tarnyba, siekdama turtinės naudos, neteisėtai pasisavino jai patikėtą svetimą VSAT Vilniaus rinktinei priklausantį 11141,20 Lt vertės turtą, tokiu būdu sumenkindama institucijos prestižą, diskreditavo valstybės pareigūno vardą, dėl ko valstybė patyrė didelės žalos. Pažymėtina, kad žala BK 228 str. kontekste yra suprantama kaip turtinio ar kitokio pobūdžio žala, dėl kurios nukenčia valstybės, tarptautinės viešosios organizacijos, juridinio ar fizinio asmens turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams. Šiuo atveju kaltinamosios veiksmais buvo padaryta kitokio pobūdžio žala, kuria gali būti pripažįstama ir fizinė, moralinė, organizacinė ir kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.).

Kvalifikuodamas kaltinamosios veikas pagal BK 183 str. 1 d. ir 228 str. 2 d., teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, nors kaltinamoji atliko veiksmus, atitinkančius skirtinguose baudžiamuosiuose straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sudėčių objektyviąsias puses, tačiau jos veiksmai vertintini kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis. Nagrinėjamu atveju piktnaudžiavimas tarnyba nebuvo savitiksliu dalyku. Tai buvo tik sudėtinė dalis veiksmų, kuriais buvo pasisavinamas svetimas turtas.

VSAT Vilniaus rinktinės pareikštas 2541,20 Lt civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, kadangi yra įrodytas ir pagrįstas bylos medžiaga. Kaltinamoji civilinio ieškinio dydžio neginčija.

Skiriant kaltinamajai G. S. bausmę atsižvelgiama į tai, kad ji iki šiol nebuvo teista, administracine tvarka nebausta, psichiatrijos ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašyta, dirba, augina mažametį vaiką. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio bei tai, kad G. S. savo noru atlygino didžiąją dalį padarytos žalos. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. G. S. padarė nesunkų, apysunkį bei sunkų nusikaltimus (BK 11 str.). Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad bausmės tikslų galima pasiekti skiriant G. S. su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą. Parinkdamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad G. S. yra traukiama baudžiamojon atsakomybėn pirmą kartą, dėl savo neteisėto elgesio labai gailisi, stengiasi atlyginti nusikaltimais padarytą žalą, viena augina mažametį vaiką iki 3 metų amžiaus, jos sunkią turtinę padėtį. Teismas pažymi, kad padarytų veikų motyvai ir tikslai, kaltininkės asmenybė, jos turtinė padėtis liudija apie tai, kad pasirinktos bausmės rūšies – baudos dydžio paskyrimas pagal BK 61 str.2d. taisykles negali būti vieninteliu kriterijumi. Konstatuotina, kad atsižvelgus į tai, kad G. S. nusikalto pirmą kartą, labai pergyvena ir gailisi dėl savo padarytos veikos, šiuo metu dirba, tikimybė, jog ji vėl nusikals yra minimali, tad bausmė už šias jos padarytas veikas turėtų pasitarnauti teisingumo principo įgyvendinimui. Didelės baudos paskyrimas prieštarautų teisingumo principui, todėl jai skirtini mažesni nei vidurkiuose nustatyti baudos dydžiai pagal jos padarytų veikų sunkumą.

Bausmės paskirtos G. S. pagal BK 183 str. 1 d. bei 228 str. 2 d., bendrintinos vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. bausmių apėmimo būdu. Pastaroji bausmė su bausme, paskirta už nusikaltimo, numatyto BK 222 str. 1 d. padarymą, bendrintina vadovaujantis BK 63 str. 4 d., taikant dalinį bausmių sudėjimą.

Atsižvelgiant į įvykdytų nusikaltimų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, kaltinamosios asmenybę, iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė G. S. neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-305, 307-308 str. str.,

nusprendė:

G. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 183 str. 1 d., ir paskirti jai 50 MGL (6500 Lt) baudą.

G. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 228 str. 2 d., ir paskirti jai 60MGL (7800 Lt) baudą.

G. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 222 str. 1 d., ir paskirti jai 30 MGL (3900 Lt) baudą.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 , 5 d. d. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bei daliniu bausmių sudėjimo būdais ir paskirti G. S. galutinę subendrinta bausmę - 70MGL (9100 Lt) baudą.

VSAT Vilniaus rinktinės civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš G. S. VSAT Vilniaus rinktinės naudai 2541,20 Lt (du tūkstančiai penki šimtai keturiasdešimt vienas litas dvidešimt centų).

Atsižvelgiant į G. S. turtinę padėti nustatyti, kad paskirtą šiuo nuosprendžiu baudą G. S. turi sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 12 mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bauda mokama banke į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“. Įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus apygardos teismą. Asmeniui nesumokėjus jam paskirtos baudos aukščiau nurodytais terminais, bauda gali būti išieškoma priverstinai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Algimantas Valantinas